Anotacija arba apibūdinimas

Finansinių institucijų ekonomikos studijų programa skirta rengti ekonomistus, kurie gebėtų analizuoti ūkio subjekto veiklą, įvertinti finansinės institucijos investicinę, finansinę veiklą, finansavimo šaltinius, planuoti, analizuoti ir kontroliuoti turimų išteklių panaudojimą, rengti operatyvinę ir statistinę atskaitomybę, organizuoti finansinės institucijos padalinio veiklą.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į Šiaurės Lietuvos kolegiją sąlygas.
Būsimieji ekonomistai studijuoja bendruosius koleginius ir studijų krypties dalykus: užsienio kalba, mikroekonomika ir makroekonomika, žmogiškųjų išteklių vadyba, buhalterinė apskaita ir auditas, finansų analizė ir valdymas, įmonių ekonomika, finansų rinkos ir institucijos, finansinių investicijų analizė ir valdymas, pinigai ir kreditas, tarptautiniai finansai ir atsiskaitymai ir kt.
Būsimieji ekonomistai studijuoja studijų programos šakos dalykus priklausomai nuo pasirenkamos specializacijos:
Depozitinių institucijų ekonomikos (banko aktyvų ir pasyvų valdymas, banko veiklos analizė, elektroninė bankininkystė, bankų vadyba);
Nedepozitinių institucijų ekonomikos (vertybinių popierių prekyba ir atsiskaitymai, draudimo, lizingo, finansų maklerio įmonių administravimas ir vadyba, gyvybės ir negyvybės draudimas, pensijų ir investicinių fondų veikla ir valdymas).
5 procentai studijų programos apimties yra skirti laisvai pasirenkamiesiems studijų dalykams. Iš viso studijuojama 30 dalykų.
Praktinės studijos vyksta trim etapais: pažintinė praktika finansinėje institucijoje, specialybės įgūdžių lavinimo ir baigiamoji praktika. Praktinių studijų trukmė – 20 savaičių.
Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu. Baigus studijų programą suteikiama ekonomisto profesinė kvalifikacija.
Baigus finansinių institucijų ekonomikos programą studijas galima tęsti pagal aukštojo mokslo socialinių mokslų studijų krypties programas.

Kvalifikacijos aprašas

Ekonomisto kvalifikacija reikalinga norint dirbti klientų aptarnavimo specialistais, ekonomistais ir pan., bankuose, kredito unijose, lizingo ir faktoringo įmonėse, draudimo bendrovėse, valdymo įmonėse, finansų maklerio įmonėse, pensijų fonduose ir kt.
Asmuo įgijęs ekonomisto kvalifikaciją, turi:
- Gebėti analizuoti ir vertinti įvairių ūkio subjektų veiklą, investicinius projektus, jų įgyvendinimą; identifikuojant, sisteminant informaciją paaiškinti problemų priežastis ir vadovautis norminiais dokumentais pateikti problemų sprendimo būdus, planuojant ir organizuojant finansinės institucijos (padalinio) veiklą, rengiant finansinius dokumentus ir ataskaitas; taikyti rizikos valdymo metodikas įvertinant depozitinės ir nedepozitinės institucijos finansines rizikas; vertinti valstybės ekonominės politikos poveikį finansinių institucijų sektoriui bei siūlyti problemų sprendimo būdus.
- Žinoti pagrindinių studijuojamų dalykų sąvokas, ekonomikos dėsnius, išmanyti ekonominius procesus ir ryšius tarp jų, ūkio subjekto (padalinio) veiklos planavimo, organizavimo, kontrolės principus, rinkodaros procesų valdymą, ūkio subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir veiklą reguliuojančias institucijas, matematinius statistinius metodus, rodiklius, taikomus ekonominių reiškinių ir procesų analizei ir vertinimui atlikti, ir jų panaudojimo galimybes taikant informacines komunikacines technologijas, ūkio subjekto apsirūpinimo ekonominiais ir finansiniais ištekliais alternatyvas, jų racionalaus panaudojimo galimybes ir rizikas, nacionalines ir tarptautines rinkas, jų pokyčius ir juos įtakojančius veiksnius, šalies ekonominės politikos įgyvendinimą ir jos įtaką ūkio subjektams, depozitinių ir nedepozitinių institucijų veiklos ypatumus, veiklą įtakojančius veiksnius ir jų poveikio pobūdį, finansinio turto prekybos ypatumus ir atsiskaitymų už sandorius formas.
-Būti matematiškai raštingu ir matematines žinias taikyti praktiškai, gebėti naudotis taikomosiomis informacinėmis programomis, bendrauti ir bendradarbiauti gimtąja ir užsienio kalba su kolegomis, klientais ir verslo partneriais, būti iniciatyviu ir atsakingu priimant sprendimus ekonominėms problemoms spręsti, bei siūlant naujas idėjas; būti savarankišku ir kūrybišku siekiant visą gyvenimą tobulinant profesinę kvalifikaciją.
Ekonomisto kvalifikaciją galima įgyti aukštosiose mokyklose, vykdančiose studijas pagal socialinių mokslų ekonomikos krypties studijų programas.
Norintiems siekti ekonomisto kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ekonomistu nėra pripažįstami.
Įgiję ekonomisto kvalifikaciją asmenys gali dirbti klientų aptarnavimo specialistais, ekonomistais ir pan., bankuose, kredito unijose, lizingo ir faktoringo įmonėse, draudimo bendrovėse, valdymo įmonėse, finansų maklerio įmonėse, pensijų fonduose, kurti savo verslą.