Uostamiesčio mokyklų vadovai, profesinio konsultavimo specialistai teigia, kad informacijos apie studijų galimybes - gausu, tačiau susiorientuoti tokioje pasiūlymų jūroje ir pasirinkti specialybę, kuri būtų paklausi, mokiniams šiais metais ypač sudėtinga. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis įsitikinęs, kad didelė dalis bendrojo lavinimo mokyklas baigusių jaunų žmonių aukštąjį mokslą Lietuvoje renkasi "aklai".

Anot jo, objektyvios informacijos apie konkrečias studijas šalyje trūksta, o neseniai sostinėje vykusi studijų mugė, į kurią samdytais autobusais vyko ir šimtai uostamiesčio abiturientų, D. Dikšaičio manymu, atsakingai apsispręsti taip pat greičiau kliudo nei padeda.

Nors kiekvienoje mokykloje dirba profesinio kosultavimo specialistai (dažniausiai - psichologai, socialiniai pedagogai), užpernai šalyje atliktas studentų tyrimas parodė, kad svarbiausi informacijos šaltiniai mokykloje apie studijas aukštojoje mokykloje yra internetas, dalyko mokytojai ir tėvai.

Tai patvirtino ir šiųmečiai uostamiesčio dvyliktokai, kurie kelionę į sostinėje vykusią mugę prilygino greičiau atrakcijai nei kvalifikuotai pagalbai.

Siauros specialybės virsta pančiais

Užpernai Lietuvos aukštosiose mokyklose atlikto tyrimo duomenimis, 15-20 proc. abiturientų, priimtų studijuoti, netinka pasirinktoms studijoms, 20-25 proc. studentų nutraukia studijas, apie 30 proc. aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina ne pagal įgytą kvalifikaciją, o 70 proc. dirbančių yra nepatenkinti turimu darbu.

Tad kokias studijas būtų protingiausia rinktis, kad investuotas laikas ir lėšos nebūtų iššvaistytos?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimvydas Jasinavičius abiturientams pataria vengti siauro profilio specialybių.

"Nepatarčiau rinktis labai siaurų specialybių, nes tuomet žymiai sunkiau surasti darbą. Tarkim, uosto vadyba - kiek Lietuvoje yra uostų? Vienas. Tad galiausiai toks siauras profiliavimasis žmogui tampa pančiais. Platesnis išsilavinimas buvo ir bus reikalingas visada - ir krizės, ir kilimo metu", - mano R. Jasinavičius.

Jo manymu, jaunuoliai, norintys sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, drąsiai gali rinktis ekonomikos studijas.

"Tik rinktis reikėtų ne teorinę ekonomiką, o taikomąją - tai gali būti ir buhalterija, ir finansų valdymas, analitiniai darbai, nes kiekvienai įmonei, kad ir kokia ji būtų, tokie darbuotojai reikalingi", - aiškino verslininkas.

R. Jasinavičiaus manymu, į pasirinkimų sąrašą galima įtraukti ir visas specialybes, susijusias su sveikatinimo darbais, poilsio organizavimu, farmacija, informatiką ir specialybes, susijusias su besivystančiomis komunikacinėmis priemonėmis.

"Dar viena, sakyčiau, superprofesija - darbo vietų kūrėjas ir organizatorius. Jei žmogus yra paruoštas kurti sau ir kitiems darbo vietas, jis nepražus net jeigu rinkoje darbo vietos nebus, nes galės sau ją susikurti. Negalėčiau nurodyti, kur to galima išmokti - artima turėtų būti verslo vadyba, tačiau iš rezultatų, kur įsidarbina baigusieji verslo vadybos studijas Lietuvoje, matome, kad dažniausiai jie ieško samdomo darbo. Tai rodo, kad studentai nėra tinkamai paruošti", - mano pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

Dimplomas - ne viskas

Anot R. Jasinavičiaus, išsilavinimas turėtų būti kaip investicija, kurios grąža matuojama padidėjusiomis pajamomis.

Prieš renkantis studijų programą konfederacijos viceprezidentas pataria išsiaiškinti, kur baigusieji ją įsidarbina, kokį atlyginimą gauna pirmaisiais metais ir kokios absolventų karjeros galimybės per pirmuosius penkerius metus.

"Kur gauti tokią informaciją? Reikia spausti universitetą. Jei universitetas tokios informacijos neturi, tai jau irgi yra tam tikras ženklas, bylojantis apie įstaigos studijų kokybę", - mano jis.

Anot R. Jasinavičiaus, plačiąja prasme studijų kokybės problema Lietuvoje egzistuoja, ir kai kurie jaunuoliai, ypač baigusieji verslo vadybos ar ekonomikos studijas Anglijos ar Amerikos universitetuose, darbo rinkai yra parengti geriau. Tačiau iš tiesų darbdaviai į diplomą esą kreipia mažai dėmesio.

"Ir užsienyje pakanka universitetų, kurie diplomus išduoda kaip pažymėjimus, kad studentas įstojo ir tam tikrą laiką prabuvo toje įstaigoje.

Svarbiausias darbdaviui dalykas - darbo rezultatai. Per 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį paaiškėja, ar jaunuolis turi bazinį pasiruošimą, reikalingą darbo vietai užimti. Iš darbuotojų tikimasi, kad jie atėję į darbo vietą prisidės prie generuojamų darbo rezultatų ir ekonominio rezultato - kuriamos pridėtinės vertės. Jeigu jaunimas gali įsijungti į tokią veiklą iš karto, tai yra sveikintina", - dienraščiui teigė R. Jasinavičius.

Anot jo, abiturientai turėtų skirti du dalykus - išsilavinimą ir profesinius gebėjimus.

"Išsilavinimas yra tai, ką žmogus gali panaudoti ne tik savo profesinėje veikloje, bet ir gyvenime. Tad aukštasis išsilavinimas yra akivaizdžiai prioritetinis, nes jisai suteikia daug edukacinių žinių, kurios reikalingos gyvenime. Tačiau profesinėje veikoje yra labai svarbus žmogaus gebėjimas kažką naudingo padaryti kitiems žmonėms. Jei žmogus sugeba tenkinti kitų žmonių poreikius, spręsti jų problemas, jis visuomet bus paklausus darbo rinkoje. Tačiau jei žmogus nesugeba spręsti nei savo, nei kitų problemų, jam visuomet bus sunku surasti darbą", - mano konfederacijos viceprezidentas.

R. Jasinavičiaus manymu, jei darbdavys žiūri į tolimesnę įmonės perspektyvą, tai net rinkdamasis žmogų "paprastesnei darbo vietas, tarkim, sėdėti "Maximoje" prie kasų", prioritetą atiduos žmogui su aukštuoju išsilavinimu.

"Žmogus su aukštuoju išsilavinimu tokius darbus atlieka stropiau ir atsakingiau. Be to, tokį žmogų esant reikalui visuomet lengviau išmokyti naujų dalykų. O patirtis rodo, kad geriausi darbuotojai yra "užsiauginti" pačios įmonės", - teigė jis.

Verčia rinktis atsakingiau

Pasak "Ąžuolyno" gimnazijos direktorės Vilijos Prižgintienės, gimnazijoje atliekamos abiturientų apklausos rodo, jog didžiausią įtaką renkantis studijas jaunuoliams turi šeima, kartais - draugai, o specialistų patarimai - bene paskutinėje vietoje.

Direktorė pripažino, kad patarti mokiniams renkantis studijas nėra lengva - esą mokytojams kartais atrodo vienaip, o mokiniai save vertina kiek kitaip. Anot jos, kartais mokiniai pirmu numeriu rašo specialybes, į kurias gal labai norėtų įstoti, bet nei metiniai įvertinimai, nei egzaminų balai nėra tokie, kad įstotų.

Vis dėlto V. Prižgintienė pastebėjo, kad lyginant su ankstesniais metais, pernai mokiniai atsakingiau rinkosi studijų programas.

"Ne visi gali studijuoti mokamose vietose, todėl dalies mokinių pasirinkimas sumažėja. Tačiau gal ir nėra blogai, kad mokinys stoja atsižvelgdamas į savo galimybes - tai verčia atsakingiau apmąstyti pasirinkimą. Tai atskleidžia kasmet žurnalo "Veidas" sudaroma reitingų lentelė. Pagal mokinių, įstojusių į pirmu pageidavimu įrašytą specialybę, skaičių praeitais metais "Ąžuolyno" gimnazistai pakilo daugiau nei per 15 pozicijų. Tačiau tai nereiškia, kad pernykščiai mūsų gimnazistai buvo daug stipresni nei ankstesnių laidų - tiesiog tai rodo, kad mokiniai įvertina savo galimybes", - teigė "Ąžuolyno" direktorė.

Populiariausias - VU

V. Prižgintienės teigimu, 98-99 proc. "Ąžuolyno" abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas - renkasi medicinos, ekonomikos, teisės, gamtos, socialinių mokslų studijas.

Stojimo duomenys rodo, kad pastaraisiais metais viena iš populiariausių aukštųjų mokyklų tarp "Ąžuolyno" gimnazistų Vilniaus universitetas (VU).

"Esame viena iš 10 Lietuvos mokyklų, pasirašiusių partnerystės sutartį su Vilniaus universitetu (VU). Pagal bendradarbiavimo sutartį pas mus kasmet iš VU atvažiuoja nemažas desantas dėstytojų, kurie pristato bendrai universitetą, fakultetus. Atvažiuoja ir buvę mūsų mokiniai, kurie dabar jau dirba VU. Abiturientai turi galimybę ne tik išgirsti pristatymą, bet ir tiesiogiai kalbėtis su visų fakultetų atstovais apie stojimo, studijų sąlygas ir panašiai", - sakė V. Prižgintienė.

Jei žmogus yra paruoštas kurti sau ir kitiems darbo vietas, jis nepražus net jeigu rinkoje darbo vietos nebus, nes galės sau ją susikurti.

Rimvydas JASINAVIČIUS

"Patarti labai sunku"

Virginija NAKREVIČIŪTĖ, Klaipėdos jaunimo darbo centro Registravimo ir informavimo vyr. specialistė

Kasdien pas mus užsuka nemažai mokinių - ir po vieną, ir grupelėmis. Centre yra nemokamas priėjimas prie interneto, tad jie gali laisvai naršyti ir ieškoti informacijos apie studijas, darbo rinką. Yra psichologai - jie duoda mokiniams testuką, su kurio pagalba sužino, kokia specialybė jiems būtų tinkama. Taip pat klasės gali registruotis renginukui "Karjeros planavimas", kurį veda mūsų specialistai. Tačiau konkrečiai patarti, kokias specialybes būtų geriau rinktis, šiais metais labai sunku, nes neaišku, kokios specialybės bus paklausios po kelerių metų.

"Vilioja užsienis"

Rita PODOLIANKIENĖ, "Žemynos" gimnazijos direktorė

Informacijos apie studijas mokiniams pakanka, o sprendimą jie turi priimti patys. Gimnazijoje priimame visas kolegijas, profesines mokyklas, kurios čia rengia pristatymus. Prieš Naujuosius metus mūsų abiturientai vyko į Vilniaus universitetus, šį mėnesį lankėmės Vilniuje vykusioje studijų ir karjeros mugėje. Taip pat kasmet pas mus atvažiuoja žmonės iš Berlyno, vykdantys profesinį orientavimą ir kviečiantys studijuoti Vokietijos aukštosiose mokyklose. Didelė mūsų mokinių dalis ir išvažiuoja mokytis į užsienį - Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Austriją. Šiais metais nemažai stoja į LCC tarptautinį universitetą ir jau yra užpildę dokumentus.

Laima ŠVEDAITĖ