O kas matematikui yra darbas pagal specialybę? Kokiame darbe, jūsų manymu, reikalingas matematikas? Man atrodo, kad be matematikos dėstymo ir darbo su statistika tokių nelabai ir esama. Visur reikia analitikų, programuotojų, finansininkų, bankininkų, draudikų, modeliuotojų ir panašiai. Jeigu matematiką baigęs žmogus sugeba atlikti tokius darbus, gali dirbti, bet darbinantis jo konkurentai bus programuotojai, ekonomistai, bankininkai. Matematikos reklamuotojai dažnai mėgsta pasakoti, kaip puiku yra būti matematiku, nes matematikas geresnis ekonomistas už tikrą ekonomistą, geresnis programuotojas už tikrą programuotoją ir visapusiškai geresnis už bet kokį pasaulio vadybininką, humanitarą ar dar kažką bet ką, bet toks grubus lyginimas man skamba gana netiksliai. Jei lyginsime puikia nuovoka, žiniomis, įgūdžiais, analitiniu mąstymu ir žingeidumu pasižymintį matematiką su eiliniu ekonomiką baigusiu tipeliu, matematikas tikrai bus tūkstantį kartų pranašesnis, bet čia sumodeliuotas labai idealus atvejis, realybėje tokių būna nelabai daug. Neužtenka per matematikos valstybinį gauti šimtuką, Kelmės miesto matematikos olimpiadoje laimėti pirmą vietą ir turėti Kengūros pieštuką, kad galėtum manyti, jog baigęs matematiką būsi šaunus matematikas ir visų lankstinukuose rašomų matematikos pritaikymo sričių specialistas. Realiai universitete tiesiog pasimokysi truputį programavimo, truputį susipažinsi su finansiniais dalykais, draudimu ir dar šiuo bei tuo, bet turbūt kiekvienam aišku, kad informatikas universitete programuos daugiau, ekonomistas su ekonomika bus supažindintas labiau. Reikalas labai pagerėja tuomet, kai matematiką studijuojantis žmogus nori, sugeba ir savarankiškai užsiima papildomais dalykais (nuo aštuntos klasės puikiai programuoja, nuoširdžiai domisi ekonomikos tendencijomis, konstruoja robotus), tada matematikos mokymasis jam iš tikrųjų suteikia pranašumą, bet šiuo atveju kalbėjau apie orientuotą ir jau žinantį, ko nori, studentą.

Matematiką baigęs žmogus, jei jis tiesiog buvo geras studentas ir nieko daugiau, diplomą gauna nemokėdamas dirbti jokio konkretaus darbo. Antrame kurse tu būsi išmokęs tiesiog aukštosios matematikos, kaip tu įsivaizduoji darbą, kuriame to užtenka?

Kita vertus, pažįstu žmonių, kurie studijuodami matematiką jau nuo pirmo kurso dirba vadybininkais ar kompiuteristais. Bet įsidarbinti jiems padėjo jų kompetencija, asmeninės savybės ir asmeninė patirtis.

 Šitą pasisakymą jau galima priimt kaip diskusijos išvadą. Labai analogiškus pasisakymus teko asmeniškai girdėt iš techninių sričių specialistų jau turinčių savo įmones (būtent matiekos mokslų tema) tiek ir iš univere vadovaujamus postus einančių žmonių.

 Nuo šių metų įstojusieji galės baigti dvigubu diplomu Taikomoji matematika + informatika arba Taikomoji matematika + ekonomika (kas galioja ir pernai įstojusiems). Bus suteikiama žinių apie ekonomiką arba gilinamasi į informacines technologijas. Taigi matematikas bus sukoncentruotas į kitas sritis. Aišku, krokodilas teisingai pastebėjo, kad nebus galima teigti, kad tu būsi geresnis programuotojas už paprastą programuotoją, nes turi ir puikias matematikos žinias, tačiau sunkiu darbu ir atkakliu siekiu toks tikrai gali būti. Turi viskuo domėtis, ne tik tuo, ką siūlo universitetas. O realiai įsidarbinti antrame kurse nedaug yra vietų ir pats dar nesi tiek išmanantis, kad būtent pagal specialybę būtum maloniai priimtas. Yra viena sąlyga, kad mokantis daugiau, nei kiti, atras savo vietą nuo pirmo ar antro kurso, ar trečio, bet čia jau kartojuosi. Linkiu gerai pagalvoti kur stoji ir ką gali, nes sugebėti kažką padaryti ir gerai padaryti reikės daug pastangų.

Krokodilas teisingai pasakė, kad viskas priklauso nuo studento siekių. Kas liečia programavimą, tie kas mokosi informatikos fakultete, jį mokosi B, A arba S lygiais.
Labai daug tokių, kurie mokosi B ir S . B yra silpniausias lygis, o S - sustiprintas. A- lygis yra tarp B ir S. O matematikai gali rinktis  tik iš A ir S lygių. 
Programavimo iš 40kreditų, kuriuos turime pirmam kurse, buvo net 10 kreditų.
Tuo tarpu, matematiniai dalykai turėjo 16kreditų. Skirtumas 6 kreditai.
Tad noriu šiek tiek paprieštarauti dėl programavimo, nes žinau, kad jo reikės visus keturis metus. Jau antrame semestre, Diskrečiosios matematikos namų darbo užduotį buvo galima pasirinkti suprogramuoti.
Dėl darbo galimybių, tai dirbančių yra, tačiau ne pagal specialybę. Kaip sakė Krokodilas, po pirmo kurso dirbti pagal specialybę, dar yra žinių stoka.

Sveiki, islaikiau matke 100, 2 metus norejau stoti i ekonomika, taciau dabar zmones bando perkalbeti stoti i FDM, matieka suprantu, ji man patinka, taciau nemanau, kad noriu su ja sieti savo gyvenimo, ir juk baigus ekonomnika nors ir sunkiau bet daugiau galimybiu prasimusti? 

 Paaiškink sakinį "baigus ekonomiką nors ir sunkiau bet daugiau galimybių prasimušti". Mano manymų tiek FDM, tiek ir Taikomąją matematiką studijuoti yra daug sunkiau negu, kad ekonomiką, nes visgi tai tikslieji mokslai. Ir jeigu ištikrųjų stengiesi išmokti, o ne praslysti penketais, tai galimybių yra daugiau negu ekonomikoj. Pasižiūrėk kiek daug per metus parengiama visokių vadybininkų ir ekonomistų ir kiek matematikų. Šimtai žmonių gauna vienodą paruošimą ir jeigu nesidomi šia sritim papildomai kažko pasiekti nėra jokių šansų.

 O kaip kituose kursuose? Pvz po 3 ar net jau baigus universiteta? Idomu, kaip lengvai matematikai randa darba....

 Na, jei įdomu, tai, pavyzdžiui, šių metų mif'o laidoje, kaip sakė rektorius ar dekanas, nepamenu, dauguma jau turi darbus ir tik nedidelė dalis atėjo atsiimti diplomo būdami bedarbiais. Manau, tai daug ką pasako. Kas mane nustebino, kad ne tik su draudimu, žalom, statistikom toliau absolventai dirba, bet yra ir programuotojų, nors baigė FDM ar ekonometrija.

 O apie VU MMT nieko nesake? Man atrodo, kad VU MMT, o ne FDM, reiketu labiau lyginti su taikomaja matematika

aš tai planuoju įstot į MMT ar statistiką, geriau MMT... ir tada pereit į FDM ar ekonometriją po pusmečio nu nes tiesiai iškart neįstoju. Kaip manot įmanoma? :D

Su savo balais įstotum į ekonometriją dėl FDM nežinia ar kils ar kris KB, nes pagal 2010 metų nepavyktų. Bet bandyt vistiek verta, jei tikrai to nori.

neturiu informės metinio tai nepavyks nei ten nei ten

Zigmuk, sunkiau matematika, negu ekonomika. Rekomenduoju rinktis matematiką. Magistrą galėsi pasirinkti ekonomikos ir būsi stiprus ekonomistas.
Zygi, na paktikas susiranda nesudėtingai ir darbus susiranda tikrai normalius.
Tikrai iš daug pabaigusių žmonių( tiek iš tų, kurie pabaigė prieš 10metų, tiek dabar) esu girdėjęs šitą frazę: " Tikrai sunku mokytis, bet visiškai nesigailiu, jog čia stojau. " .
Na, kad sunku, tai paneigti tikrai negalima. Tačiau, dirbant,  tikrai viskas įveikiama.
 

 Pernai reikėjo arba informatikos, arba fizikos metinio  

 Tai ten buvo kalbama ir apie MMT. Visi maždaug vienodai turėjo pasisekimo įsidarbinti studijų ar praktikos atlikimo metu. Tik, aišku, įgytos žinios kai kuriais aspektais skiriasi. Bet tiek matematikos, tiek statistikos bakalaurą įgiję žmonės turi neblogą teorinį matematikos, analizės ir programavimo pagrindą bei panašiai

 o šiemet lyg tik informatikos, tai prastokai

o gal žinai, yra tokių, kurie po pusmečio pereina? :) daug šansų pereit?

 Yra tokių, kurie perėjo po pirmo pusmečio, pereiti nėra sunku, reik tik, kad laisvų vietų būtų, o jų visad būna

 na tai gelbsti šitas faktas  ir jei turi vf, tai ir tą savo vf persinešt įmanoma?
o kaip dėl stipendijų? kiek žmonių gauna? :)

 Programavimo mokymasis tais 10 kreditų ir baigiasi, matematiniai dalykai - ne. Viskas, ko tris likusius metus reikės, yra sas'as, truputis mathcad programavimo, pažintis su matlab, duombazių select'ai ir Listopadskio kursiniai. Iš dalies tiesa, kasmet bent minimaliai prie to prisiliesti teks, bet tas prisilietimas labai mizernas. Programuoti po pirmo kurso niekas nebemokys ir viskas, ko likusiais studijų metais reikės, bus patys primityviausi dalykai. Praktiškai netgi mokykloje išmokto programavimo tam užtenka. Kad niekas be reikalo neužpultų, patikslinsiu: pačios užduotys, pavyzdžiui, Listopadskio arba Janilionio kursiniai, nėra mokyklinės, netgi pakankamai sudėtingos dažniausiai, tiesiog visa esmė yra matematinių skaičiavimų realizavimas, kuriam užtenka mokėti priskyrimą, sąlygos sakinius, ciklus ir beveik viskas, todėl lygintis su informatikais, kurie dar turi duomenų struktūrų, lygiagretaus programavimo, algoritmų teorijos, programavimo inžinerijos, gilesnio objektinio (nepamenu pavadinimo) modulius, nelabai gal verta.

Be to, dar gal derėtų pakalbėti apie tai, kaip KTU tie 10 programavimo kreditų yra dėstomi ir kas juos dėsto. Jau anksčiau rašiau, kad nenoriu čia pilti purvo ant konkrečių dėstytojų ar modulių, todėl nesiplėsiu, tik truputį užsiminsiu, kad bėdų programavimo dėstyme yra labai daug. Apie jas galėtų papasakoti bet kuris KTU studijuojantis / baigęs rimtas programuotojas. Garantuoju.

SunDawn rašė:

 Na, jei įdomu, tai, pavyzdžiui, šių metų mif'o laidoje, kaip sakė rektorius ar dekanas, nepamenu, dauguma jau turi darbus ir tik nedidelė dalis atėjo atsiimti diplomo būdami bedarbiais. Manau, tai daug ką pasako. Kas mane nustebino, kad ne tik su draudimu, žalom, statistikom toliau absolventai dirba, bet yra ir programuotojų, nors baigė FDM ar ekonometrija.

  Per daug nesiginčysiu, nes tiesos nežinau, bet dekanų informacija man mažiausiai patikima atrodo, nes gi jų pareiga gražiai kalbėti apie savo fakultetus. Ta nedidelė dalis nebūtinai tokia jau nedidelė.

Aš šiaip skatinčiau stačia galva nenerti į matematiką ir niekur kitur, o truputį geriau tai apgalvoti. Kad mokykloje matematika patinka ir gerai einasi, dar neturėtų būti pakankama priežastis į ją ir stoti. Man atrodantys svarbesni dalykai, apie kuriuos būtų gerai pagavoti iš anksto:

• Labai aktualus stojančiųjų klausimas "kur paskui galėsiu dirbti?". O kuo jūs norėtumėt dirbti? Jeigu patinka matematika, ar tikrai patiks ir tos darbo sritys, kuriose matematikai yra reikalingi?
• Matematika pati savaime be akademinės veiklos, draudimo ir statistikos nėra reikalinga niekur. Kad iš jos būtų kokia nors nauda, reikia išmanyti kitą sritį, kurioje tą matematiką ir reikės taikyti. Ar jūs tikrai esat pasiruošę savarankiškai pasikaustyti kitoje srityje? (ne mėgėjiškai)
• Prieš stodamas kiekvienas jaučiasi turįs daug motyvacijos domėtis, siekti, daug dirbti, pasiekti. Vėliau motyvacija gali labai sumažėti. Neoficiali statistika rodo, kad žmonių, motyvacijos neprarandančių iki pat studijų pabaigos, yra labai maža dalis. Neapsirikit save tai mažai daliai priskirdami. Dauguma jai save priskirinėja.
• Kai svarstot dėl bet kurios specialybės, pirmiausia geriau susipažinkit ne su nuomonėmis tų, kurie suinteresuoti, kad jūs tą specialybę pasirinktumėt (gražūs aprašymai, dekanų šnekos, reklama, tariamos karjeros galimybės), o geriau jau atidžiau pasiklausykit pagrįstų argumentų, kodėl to studijuoti neverta. Jeigu tie argumentai pasirodys per daug nereikšmingi, tuomet viskas gerai.
• Ar už teorinius reikalus nebūtų įdomiau išmokti ko nors realiai pritaikomo, baigus studijas sugebėti kažką sukonstruoti, pataisyti, sukurti (inžinerinės specialybės)? Neskamba truputį pikantiškiau?

Kada, mano manymu, matematiką rinktis verta:

• Jeigu norit būti programuotojai, elektronikai, vadybininkai, ekonomistai su aukštuoju išsilavinimu ir iš universiteto tikitės gauti ne tik diplomą, bet tiksliai žinot, kad jūsų programavimo įgūdžiai / ekonomikos žinios / elektroniko patirtis jau dabar yra tokie, kad universitetas šitoj srity niekuo daugiau nebepadės (arba žinot, kad viską galit išmokti savarankiškai), tada matematika gal ir visai neblogas pasirinkimas.
• Jeigu tikrai norit dirbti akademinį darbą, susijusį su matematika: likti dėstytojauti, mokslininkauti.
• Kaip jau minėjo Jonas - jeigu norit būti ekonomistai su neblogai dirbančiom smegenim ir turit planą "1. baigti matematiką su ekonomistui tinkama specializacija; 2. baigti ekonomikos magistrą."
• Jeigu žinot, kad susirasit turtingą vyrą ir dirbti nereikės, bet mėgstat matematiką ir visus gudrius reikalus bei norit būti išsilavinusios.