Vartotojas | Pasisakymas | |
---|---|---|
Žinutė parašyta:
2010-09-20
10:45:34
| Nuoroda
Menų studijų aukštosios mokyklos šiemet ne iki galo pasinaudojo tiksliniu finansavimu, o rengiantis 2011 metų priėmimui reikia toliau tobulinti grantų skyrimo procedūras, konstatuota įvertinus šių metų priėmimą į menų studijas. |
||
Žinutė parašyta:
2010-09-23
10:37:44
| Nuoroda
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys prašo tamsiuoju metų laiku mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose užtikrinti tinkamą patalpų apšvietimą. "Remiantis praėjusių metų visuomenės sveikatos kontrolės duomenimis, daugiau nei 70 proc. patikrintų šalies švietimo įstaigų buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai. Iš jų vieni dažniausių - netinkamas patalpų įrengimas, tarp jų ir apšvietimas. Atsainus vaikų ugdymo įstaigų vadovų požiūris į higienos normų taikymą arba netoleruotinas bandymas sutaupyti pastebimai žaloja vaikų sveikatą, o ilgalaikėje perspektyvoje atneša didžiulių finansinių ir moralinių nuostolių valstybei, priverstai dešimteriopai daugiau investuoti į gydymą", - pranešime spaudai cituojamas R. Šukys. Ministras dėl ugdymo įstaigų apšvietimo problemų kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, miestų ir rajonų merus. R. Šukys taip pat įpareigojo Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą ir Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją atlikti atitinkamus dirbtinio apšvietimo matavimus mokyklose ir darželiuose. |
||
Žinutė parašyta:
2010-09-29
09:12:59
| Nuoroda
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė yra įsitikinusi, kad studijų finansavimo tvarka dar turi būti tobulinama, kad neatsitiktų taip, jog kai kurios specialybės visai negaus krepšelių, o regioniniai universitetai sunyks. "Prezidentė mato pastangas reformuoti ne tik keičiant finansavimo tvarką. O apie finansavimo tvarką, tai ji, prezidentės nuomone, turi bendrų bruožų su naktine mokesčių reforma, ji yra taisytina, buvo klaidų. Krepšelis turėtų būti ir toliau tobulinamas", - sakė V. Būdienė antradienį interviu "Žinių radijui". Prezidentės vyriausioji patarėja mato problemų dėl susidarančių disproporcijų tarp studijų programų - kai kur atsitiko taip, kad ne abiturientai konkuravo dėl krepšelio, bet konkuravo tarpusavyje studijų programos. "Tai nėra gerai, kadangi gali atsitikti taip, kad tam tikrų specialybių studentų iš viso nebus tarp valstybės finansuojamų. Tai reikia tvarkyti. Be to, yra problemos su regioniniais universitetais. Regioniniai universitetai yra intelekto ir kultūros židiniai regionuose ir neturėtų atsitikti taip, kad jie kasmet gaudami vos ne dvigubai mažiau valstybės finansuojamų vietų ateityje nunyktų. Deja, tada atkurti juos bus sudėtinga. Galbūt čia labiau reikėtų valdymo reformos nei pasitikėti vien finansavimo metodais, kurie pakeis pačią sistemą", - sakė V. Būdienė. Pasak vyriausiosios patarėjos, prezidentės įsitikinimu dar reikia tobulinti priėmimą ir į menų studijas. Priėmime į jas irgi yra įžvelgiama disproporcijų, kai į tam tikras specialybes nelieka krepšelių. "Švietimo ir mokslo ministerija taisė padėtį įvesdama vadinamuosius grantus (tikslinį finansavimą - ELTA), ir tai yra labai gera iniciatyva, tačiau pati grantų sistema kol kas neteisingai veikia. Ji to disbalanso nesutvarkė, kadangi jie buvo išdalinti dar prieš stojamuosius, taip nesubalansuodami priėmimo", - sakė V. Būdienė. Pasak vyriausiosios patarėjos, prezidentė pasiūlė keturis dalykus dėl priėmimo į menus tvarkos keitimo: kad tikslinis finansavimas, vadinamieji grantai, būtų dalinami ne prieš stojamuosius, o po stojamųjų, kad tarptautinių konkursų laureatai gautų papildomų balų taip, kaip gamtos mokslų olimpiadų laimėtojai. Valstybės vadovė pasiūlė, kad būtų sudaromas tam tikras amortizacinis fondas iš likusių krepšelių. Tokius pasiūlymus, V. Būdienės teigimu, D. Grybauskaitė išsakė per susitikimą su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vilniaus dailės akademijos profesoriais, priėmimo komisijų nariais, administracija, rektoriais. "Tai yra jau antras kartas, kai prezidentė kartu su akademinės bendruomenės ir ministerijos atstovais svarsto šitą klausimą. Prezidentė yra sakiusi, kad galbūt būtų gerai, kad trečio karto ir nebereikėtų", - sakė V. Būdienė. |
||
Žinutė parašyta:
2010-11-18
09:53:06
| Nuoroda
Lietuvoje demografinė padėtis kelia naujus iššūkius aukštojo mokslo strategams. Skaičiuojama, kad po dešimtmečio aštuoniolikmečių bus mažiau negu dabar yra vien tik stojančių į aukštąsias jaunuolių. Akademinės bendruomenės atstovai sako, kad jau dabar reikia atsisakyti mąstysenos apie Lietuvos aukštąjį mokslą ir suvokti, kad jis yra dalis bendros tarptautinės aplinkos, kur žmonės migruoja, ieško, vertina. Skaičiuojama, kad šiemet Lietuvoje yra maždaug 50 tūkst. aštuoniolikmečių, maždaug 35 tūkst. jų baigė vidurines mokyklas ir beveik 30 tūkst. stojo į aukštąsias mokyklas. "Po dešimties metų, skaičiuojant pagal tai, kiek dabar yra aštuonmečių-septynmečių, būtų maždaug 28 tūkst. aštuoniolikmečių. Bet turime įvertinti tai, kad dalis jų iki to laiko išvažiuos, dalis, deja, mirs, taigi realus skaičiuos bus dar mažesnis. Vadinasi, mes turėsime mažiau aštuoniolikmečių nei jų dabar įstoja į aukštąsias mokyklas. Mes turėsime apie 17 tūkst. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas", - sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa trečiadienį per naujienų agentūroje ELTA surengtą apskritojo stalo diskusiją. "Pagal išvažiavusiųjų iš Lietuvos studijuoti į užsienį skaičių mes esame Europos valstybių sąrašo apačioje. Jeigu pažvelgsime į tokias valstybes kaip Prancūzija, Vokietija, ten daugiau kaip pusė baigusių vidurinį mokslą išvažiuoja studijuoti į užsienį. Bet, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją atvažiuoja daugiau nei išvažiuoja", - atkreipia dėmesį N. Pačėsa. Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas Vytautas Pakalniškis tvirtina, jog nėra pakankamai įvertinama tai, kad mūsų aukštasis mokslas yra ne tik Lietuvos aukštasis mokslas, kad jis turi būti tarptautinis aukštasis mokslas - Europos, pasaulio dalis, juk nebėra sienų, jaunimas ir atvažiuoja mokytis, ir išvažiuoja. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė prie visų išvardintų faktorių pridūrė ir tai, kad ir po reformos dar nėra padidėjęs studijų prieinamumas bei kokybė. "Prieinamumas nėra padidėjęs. Studentai, kurie negauna valstybės finansavimo, turi imti dideles paskolas su didelėmis palūkanomis, kurios nėra fiksuotos. (...) Prieš reformą buvo kalbama, kad studijų kokybė gerės. Buvo argumentuojama tuo, kad didės kainos, studentai daugiau mokės, valstybė daugiau finansuos, automatiškai bus geresnė ir kokybė, tačiau šiuo metu matome tokį patį rezultatą", - kalbėjo I. Dičmonaitė. Anot studentų atstovės, tam, kad jaunimas liktų Lietuvoje ir prisidėtų prie jos gerovės, pirmiausia yra reikalingos socialinės garantijos. "Tai yra galimybė susirasti darbą, kurti šeimą, galimybės įsitvirtinti visuomenėje. To nelabai matome. Aukštasis mokslas yra sunkiai prieinamas, darbo rinka yra užpildyta, baigusieji studijas arba bėga į užsienį, arba tenkinasi prasčiau apmokamu darbu, net ne visada legaliu", - sakė I. Dičmonaitė. ISM rektorius, atsakydamas į LSAS atstovės pastabas, pažymėjo, kad pokyčiai nevyksta taip greitai, tačiau teigiamų ženklų jau matyti. "Jeigu tos kokybės nebuvo, po metų ji neatsiras, ji gal atsiras po penkerių metų. Bet ką aš dabar girdžiu, kaip vieną iš reformos atgarsių, aš girdžiu, kad universitetai linkę specializuotis, tie, kurie užsiima technologijomis, sako: gal mes grįžkime prie to, ką geriausiai mokame, siaurinkime? Aš girdžiu sakant: kalbėkime apie kokybę, privalome pagerinti kokybę, kad prisikviestume studentų. Aš vis dažniau girdžiu: galvokime, kaip pasikviesti studentų iš užsienio, galvokime tarptautiškai. Prieš reformą rūpėjo tik kaip užregistruoti daugiau programų ir kaip gauti daugiau valstybės finansavimo", - sakė N. Pačėsa. V. Pakalniškis ir N. Pačėsa kritiškai vertino tai, kaip pagal sritis yra finansuojamos atskiros aukštojo mokslo sritys. "Pas mus mažinamas finansavimas socialinėms ir humanitarinėms studijoms, o didinamas technologinėms, o išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad reikėtų daryti atvirkščiai", - teigė N. Pačėsa. Prof. V. Pakalniškis atkreipė dėmesį į tai, kad Didžiojoje Britanijoje ženkliai karpant finansavimą aukštajam mokslui būtent socialinė ir humanitarinė sritys nėra liečiamos. Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas, pagrįsdamas savo mintį, citavo Didžiosios Britanijos premjerą Deividą Kameroną (David Kameron), kuris sako, kad socialinių, humanitarinių mokslų sklaidos mažinimas visuomenę daro mažai reiklią kultūrai, politikai, neformuojančią savo ilgalaikių interesų, tokią, kurioje yra gajos vartotojiškos visuomenės apraiškos. Sutikdamas su studentų atstove ISM rektorius akcentavo, kad Lietuvoje yra svarbu gerinti studijų prieinamumą. "Prieinamumui pasiekti valstybė turi padaryti viską. Jeigu ji nesugeba skirti bent kokių 3 proc. bendrojo vidaus produkto aukštajam mokslui, tai ji turi sukurti žymiai didesnį garantinį fondą, kad garantuotų mažesnes paskolų palūkanas ir paskolų atidėjimą", - kalbėjo N. Pačėsa. Filosofo V. Rubavičiaus nuomone, aukštajame moksle, kaip ir visur Lietuvoje, labai trūksta demokratijos. "Reikia demokratizuoti valstybę ir visuomenę, tai padėtų ir švietimo sistemai", - sakė V. Rubavičius. |
||
Žinutė parašyta:
2010-12-22
10:43:23
| Nuoroda
Nuo kitų metų užduočių lapai atsiras ir lietuvių bei užsienio kalbų valstybiniuose brandos egzaminuose, o jiems pasibaigus abiturientai galės išsinešti užduoties sąsiuvinius. |
||
Žinutė parašyta:
2011-01-11
09:16:44
| Nuoroda
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino studentų, priimamų 2011 metais į aukštąsias mokyklas, normines universitetinių ir koleginių studijų kainas. Lėšos, kurias už pirmakursių rengimą valstybė skirs aukštosioms mokykloms, liks tokios pačios, kaip ir pernai. Norminė studijų kaina siejama su bazine socialine išmoka (130 Lt) ir bazine mėnesine alga, kuri šiemet nesikeitė (kaip ir pernai - 122 Lt). Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos, teatro ir kino, šokio, fotografijos ir medijos, dailės, dizaino studijų kryptyse. Muzikos studijų krypties programų (nuolatinė studijų forma) studijų kaina - 14 tūkst. 890 Lt per metus. Pigiausiai (3 tūkst. 228 Lt per metus) valstybei atsieis studijos humanitarinių ir socialinių mokslų studijų kryptyse (išskyrus socialinį darbą, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą). Universitetuose brangiausiai kainuojančios bakalauro studijos - pilotų rengimas ir muzika. Pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos kaina - 18 tūkst. 162 Lt. Pigiausios - humanitarinių ir socialinių mokslų studijos (išskyrus filologiją, psichologiją, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą), kurių kaina - 3 tūkst. 92 Lt. Norminės studijų kainos nustato maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš biudžeto valstybės finansuojamo studento vienų metų studijoms padengti. Aukštosios mokyklos gali nustatyti didesnę arba mažesnę studijų kainą nei norminė. Valstybės finansuojamas studentas, besimokantis valstybinėje aukštojoje mokykloje, neturi mokėti jokių papildomų įmokų, net jei aukštoji mokykla yra nustačiusi aukštesnę studijų kainą nei norminė. Dvejų metų praktika atskleidė, kad valstybinės aukštosios mokyklos, nustatydamos studijų kainas, lygiuojasi į normines. Palyginti su 2009 metais pirmakursių studijų kainos šiemet ir pernai yra sumažėjusios. Tai lėmė sumažinta bazinė mėnesinė alga, pagal kurią skaičiuojami dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų atlyginimai. Norminę studijų kainą sudaro dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei kitų su studijomis susijusių darbuotojų atlyginimai, išlaidos su studijomis susijusioms prekėms ir paslaugoms, išlaidos studentams skatinti. Didžiausią norminės studijų kainos dalį (70-80 proc. studijų krepšelio) sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams. |