Anotacija arba apibūdinimas

Gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti teisės psichologus – kvalifikuotus specialistus, gebančius spręsti aktualias psichologines problemas teisės srityje (rašyti pagrįstas psichologines išvadas, atlikti psichologinį teisinių procesų dalyvių vertinimą, atlikti krizių intervenciją, kurti nuteistųjų reabilitacijos planus, atlikti psichokorekciją ir pan.). Ši programa sudaro sąlygas gilinti profesines teisės psichologijos žinias, ugdo gebėjimą tirti, analizuoti, vertinti, koreguoti.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji teisės psichologai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: teisės psichologiją, tarpininkavimą konfliktų sprendimo procese, penitencinę psichologiją, nusikaltimų tyrimo psichologiją, kriminalinio elgesio psichologiją, krizių ir traumų psichologiją, viktimologiją, vaiko psichologinę ekspertizę, kognityvinę psichoterapiją, statistinės analizės metodus, teismo psichiatriją ir kitus dalykus.
Atliekama praktika, kurios vadovais gali būti tik profesionalūs psichologai. Praktinių studijų trukmė ? 400 val. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami svarankiško darbo organizavimo, psichologinio įvertinimo, konsultavimo, profilaktinio darbo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas teisės psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus teisės psichologijos studijų programą, studijas galima tęsti socialinių mokslų srities doktorantūros studijų programose.
Teisės psichologijos studijų programa skirta asmenims, turintiems psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir siekiantiems savarankiškai dirbančio psichologo kvalifikacijos.

Kvalifikacijos aprašas

Psichologijos magistro kvalifikacija reikalinga norint dirbti teisės psichologo darbą.
Asmuo, baigęs įgijęs psichologijos magistro kvalifikaciją, turi:
- gebėti kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai vykdyti empirinius tyrimus, taikyti statistinės analizės metodus, integruoti psichologijos, kriminologijos ir teisės žinias, psichologiniu lygmeniu analizuoti teisės taikymo ir teisės veikimo problemas, vykdyti teismo proceso dalyvių ir jų elgsenos psichologinį vertinimą teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taikyti psichologinės diagnostikos metodus asocialios asmenybės įvertinimui, profesionaliai taikyti nusikaltimų rizikos ir kriminogeninių poreikių įvertinimo metodus bei psichokorekcines programas pataisos įstaigose, taikyti kognityvinės psichoterapijos, krizių ir traumų įveikos metodus ir konkrečius būdus, dirbant su policijos pareigūnais, nukentėjusiaisiais ir nuteistaisiais;
- žinoti teisės psichologijos srities problematiką, įvykių rekonstrukcijos ir asmens atpažinimo psichologinius ypatumus, civilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso psichologines charakteristikas, kriminalinių bausmių vykdymo psichologiją, laisvės atėmimo bausmės ir alternatyvių bausmių ypatybes, nuteistųjų pataisos prielaidas, tarpininkavimo metodo galimybes ir ypatumus baudžiamųjų, civilinių ir darbo bylų teisenoje;
- mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, logiškai ir analitiškai mąstyti, efektyviai bendrauti, lanksčiai ir kūrybiškai vertinti reiškinius, būti taktišku, mandagiu, kruopščiu ir sąžiningu.
Psichologijos magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal teisės psichologijos studijų programą.
Norintiems siekti psichologijos magistro kvalifikacijos reikia turėti psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti teisės psichologu nėra pripažįstami.
Įgiję psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį asmenys gali dirbti teisės psichologu teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose, konsultuoti, šviesti psichologijos klausimais, tikslingai taikyti psichologinio įvertinimo ir psichologinės intervencijos metodus, dėstyti kolegijose, universitetuose ar kitose mokslo įstaigose.