Nepatvirtinti rašto darbai

polifonine muzika

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
POLIFONINĖ MUZIKA Polifonine vadinama tokia muzika, kai vienu metu skamba kelios melodijos (dvi ar daugiau). Senovėje beveik visa muzika Europoje buvo monodinė, tai yra vienbalsė. Monodiškai beveik iki IX amžiaus dainavo graikai, romėnai,...
Aprašymas


POLIFONINĖ MUZIKA

Polifonine vadinama tokia muzika, kai vienu metu skamba kelios melodijos (dvi ar daugiau). Senovėje beveik visa muzika Europoje buvo monodinė, tai yra vienbalsė. Monodiškai beveik iki IX amžiaus dainavo graikai, romėnai, egiptiečiai pritardami lyra, citra ir kitais muzikos instrumentais. Choru vienbalses giesmes giedodavo maldininkai. Vienbalsiai lotynų kalba buvo giedamas Grigališkasis choralas. Tačiau graikų teatruose buvo paplitęs antipfoninis (antipfonos – atsiliepiant) giedojimas, kai skirtinguose vietose stovintys chorai ar solistai giedodavo po eilutę skirtingomis melodijomis. Apie XII amžių pradėjo atsirasti polifoninė muzika (poly-daug, phone-balsas). Ji pasidarė ypač populiari XV-XVII amžiuje (renesanso apocha). Yra dvi polifonijos rūšys: įmitacinė ir kontrastinė.
ĮMITACINĖ (lot. Imitatio- pamėgdžiojimas) tokia polifoninė muzika, kurioje įvairūs balsai tam tikrą laiką vėluodami kartoja tą pačią melodiją. Įmitacinės polifoninės muzikos pavyzdžiai yra kanonai ir dauguma sutartinių.
KONTRASTINĖ (pranc. priešybė)- vadinama tokia polifoninė muzika, kurioje vienu metu skamba skirtingos melodijos.

FUGA

Populiariausia įmitacinės polifonijos forma yra fuga (lot. fuga – bėgimas). Tai muzikos kūrinys, kuriame ta pati tema nustatyta tvarka pateikiama keliais balsais. Jei tema pateikiama dviem balsais fuga vadinsis dvitemė, jei trimis – tritemė ir taip toliau. Fugą sąlygiškai galima skirstyti į tris dalis:
1.EKSPOZICIJA- (lot. expositio – išdėstymas arba aiškinimas). Tai supažindinimas su tema įvairiuose balsuose.
2.TEMŲ PLĖTOJIMAS- improvizavimo pobūdžio dalis, kurioje išryškinamos svarbiausios temos intonacijos, keičiami tempai, dinamika, skambėjimo aukštumas.
3.REPRIZA- fugos pabaiga, vėl visi balsai pakartoja temą, tačiau dažnai pagreitintai. Fuga baigiama didingai. Jei fuga buvo minorinė dažnai baigiama mažoriniu akordu.
Tokias fugas mėgo J.S.Bachas, kuris fugą ypač ištobulino ir yra laikomas visų laikų garsiausiu polifonistu.
AUKŠTAIČIŲ DAINOS.SUTARTINĖS

Aukštaičių dainos yra dvejopos: įprastinės dvibalsės ar tribalsės ir sutartinės. Sutartinės- labai savitos, kituose Europos kraštuose nežinomos dainos. Sutartinėms būdinga: polifoninis balsų vedimas, sinkopuotas ritmas ir sekundinis balsų derinimas. Yra sutartinių kurias atliekant ir šokama.sutartinės yra trijų rušių:
1.DVEJINĖS- atliekamos dviejų dainininkų arba jų grupės. Abu vienu metu dainuoja skirtingas melodijas, tačiau dažniausiai tais pačiais žodžiais.
2.TREJINĖS- populiariausios sutartinės. Jas dainuoja trys dainininkai arba jų grupės. Po pirmojo balso lyg pavėlavęs įstoja antrasis. Dar vėliau trečiasis. Įsiterpus trečiajam lig šiol pirmasis vieną dainos dalį tyli.
3.KETURINĖS- panašios į dvejines, tik jas dainuoja tik dvi poros arba dvi grupės. Vienai porai dainuojant kiti tyli.

KONTRASTINĖ POLIFONIJA- tai polifonija, kuri atsiranda vienu
Kiti darbai