Nepatvirtinti rašto darbai

Lietuvių liaudies instrumentai

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
Pasaulyje yra daug skirtingų instrumentų, tačiau bendras jų bruožas visada išlieka- tai galimybė skleisti nuostabią muziką. Šiame referte rašysiu apie daugiau ar mažiau žinomus instrumentus, todėl tikrai sužinosite kažką...
Aprašymas


Pasaulyje yra daug skirtingų instrumentų, tačiau bendras jų bruožas visada išlieka- tai galimybė skleisti nuostabią muziką. Šiame referte rašysiu apie daugiau ar mažiau žinomus instrumentus, todėl tikrai sužinosite kažką naujo.

Lietuvių liaudies instrumentai.

Pirmieji lietuvių liaudies instrumentai- medinės dūdelės ir tuščiavidurės dėžės su ištemptomis žarnomis vietoj stygų.Senovėje buvo paplitę ir šie instrumentai: kanklės, birbynės, skudučiai, skrabalai, kelmas, daudytės, lumzdeliai, ragai.
Skudučiai- tai vienas iš seniausių liaudies instrumentų. Jie mediniai, 10-30 cm ilgio vamzdeliai. Vienu skudučiu galima išgauti tik vieną garsą, todėl dažniausia grojama keliais.
Kanklės-tai grakšti medinė dėžė su metalinėmis stygomis. Grojama pirštais arba specialiu brauktuku. Senovinės kanklės turėjo 5,7 arba 12 stygų, šiuolaikinės- 22 arba 23. Nors šie instrumentai ir seni ( žinomi nuo XVI a.), bet dar neužmiršti. Jais etnografiniai ansambliai pritaria liaudiškoms dainoms, reprezentuoja mūsų šalį.
Birbynės- tai medinis 30 cm pučiamasis instrumentas- vamzdelis su užmautu ant galo karvės ragu.
Skrabalai, tai mušamasis instrumentas. Jį sudaro medinės dėželės, pritvirtintos prie rėmo. Kartais dar pritvirtinamas kelmas- būgną primenanti dėžė. Grojant skrabalais, garsas išgaunamas medine lazdele suduodant į dėželes ar kelmą.
Daudytė- tai 1,4 m, 2 m arba 3 m ilgio trimitas, apvyniotas beržo tošimi. Viena daudyte, kaip ir vienu skudučiu galima išgauti tiktai vieną garsą.

Styginiai instrumentai

Styginiai instrumentai yra orkestro pagrindas, todėl jų orkestre- daugiausia, net apie du trečdaliai. Jie gali groti labai įvairiai- apima beveik visą žmogaus girdos diapazoną, taigi yra lengvai pritaikomi bet kuriai muzikai.
Styginiai instrumentai yra žymiai pranašesni už kitus. Stygininkai beveik nepavargsta lyginant muzikantais, grojančiais pučiamaisiais instrumentais. Taip pat styginiai labiau nei kiti instrumentai primena žmogaus balsą ar kalbos ir dainos moduliacijas. Jie perteikia aistrą ar džiaugsmą, gali dūsauti ar čiauškėti. Stryko judesiu violončelininkas ir smuikininkas išgauna įniršį ir švelnumą, pasipūtimą ir kuklumą.

Styginiai instrumentai turi keletą tik jiems būdingų savybių:
1. Atskirą natą galima tęsti ilgai, tai padidinant, tai pritildant garsą.
2. Galima pagyvinti ar pasodrinti garsą kairiosios rankos pirštais virpinant stygas ( vibrato ). Vibrato gali būti „siauras ir greitas“, arba „sodrus, sklindantis lyg nuostabiausia šviesa“.

Styginių rūšys:
1. Smuikas. Tai medinė švelnių formų dėžutė su dviem pagaliukais išilgai jos, tarp kurių galų ištemptos keturios stygos. Jo ilgis svyruoja nuo 30 iki 80 cm, priklausomai nuo smuikininko. Tai pats populiariausias styginis, amatininkų tobulumo pavyzdys. Patys geriausi jų „gimė“ italų smuikų meistrų Amačių, Stradivarijų, Gvarnerių dirbtuvėse. Iki šiol jiems niekas neprilygo, nors
Kiti darbai