Nepatvirtinti rašto darbai

Operos istorija

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
PRADŽIŲ PRADŽIA Niekas nežino, kas sukūrė pirmąją simfoniją ar pirmąjį koncertą. Ši muzika pamažu klostėsi XVII a.- XVIII a. Tačiau tikrai žinoma, kad pirmąją operą parašė italų kompozitorius Džakopas Peris. Ji vadinosi “...
Aprašymas


PRADŽIŲ PRADŽIA

Niekas nežino, kas sukūrė pirmąją simfoniją ar pirmąjį koncertą. Ši muzika pamažu klostėsi XVII a.- XVIII a. Tačiau tikrai žinoma, kad pirmąją operą parašė italų kompozitorius Džakopas Peris. Ji vadinosi “ Dafnė” ir pirmą kartą buvo atlikta Florencijoje 1579 m. Tai buvo grupės italų menininkų,mokslininkų ir didikų mėginimas atgaivinti senovės graikų dramos paprastumą. Šie žmonės juto, kad sunkios viduramžių bažnytinės muzikos ir pasaulietiškų madrigalų garsų pynės pernelyg sudėtingos, o natų tankumyne pasiklysta jausmai.
Dabar “ Dafnės” muzika dingusi, bet žinoma, kad naujoji kompozicija greit įsitvirtino. Jos pradžia sutapo su didžiausio to meto italų kompozitoriaus Klaudijaus Monteverdžio kūrybos laikais. Savo pirmąją operą “Orfėjas” jis parašė 1607 m., o1642 m. Sukūrė paskutinę ją- “Pompėjos vainikavimas”. Monteverdis ir jo amžininkai įtvirtino bendrąją operos schemą, kurios nuo tol ir laikomasi. Svarbiausios dalys yra šios: solo, duetais ir didesnėmis arijomis dainuojamos įprastinės arijos; turinį paaiškinantys rečitatyvai; itin efektyvi didžiuliai chorai, instrumentinės uvertiūros, interliudijos, griežiamos keičiant scenos dekoracijas.
Visai suprantama, kad opera giliausiai šaknis įleido Italijoje, kur ji atsirado ir kur šnekamojoje kalba daininga. Tačiau netrukus ji paplito visoje Europoje, ypač Prancūzijoje, kur Liudvikas XIV vertino tai, kad ji suteikė galimybę ne tik klausytis muzikos, bet ir gėrėtis puikiomis dekoracijomis bei šokiais. Jo rūmų kompozitorius buvo Žanas Batistas Liuli, pagal kilmę Italas, kuris prasiskynė kelią virtuvės patarnautojo iki neginčijamo prancūzų muzikos valdovo. Liuli praturtėjo, įsigijęs monopolinę teisę į visas Prancūzijoje statomas operas.
Vokietijoje nedideli kunigaikščių dvarai irgi turėjo savų kompozitorių, kuriančių operas. O Anglijoje 1640m. įvykęs Pilietinis karas ir po jo sekęs Kromvelio puritoniškasis rėžimas užkirto kelią operos plėtotei. Išimtis buvo Henrio Perselio opera “ Didonė ir Enėjas”, parašytą 1686m. Čelsio mergaičių mokyklai. Ji buvo vienintelė garsi anglų kompozitoriaus opera- tik po pustrečio šimto metų Britenas sukūrė “Piterį Graimsą”.
Po ankstyvos Perselio mirties 1695m. Hendeliui niekas nebetrukdė viešpatauti anglų muzikos scenoje. Gimęs 1685m. Halėje (Vokietija), tais pačiais metais kaip ir Bachas, Georgas, Fridrichas Hendelis buvo tarptautinis kompozitorius. Prieš persikeldamas į Angliją 1712m., sėkmingai pasireiškę Italijoje. Dar iki tol Hendelį aplankė šlovė, kai Londone buvo pastatyta jo opera “ Rinaldas”, po kurios ištisus tris dešimtmečius radosi naujos operos. Hendelis pasinėrė į skubrų Londono teatrinį gyvenimą dėl operos, važinėdamas po Europą ir ieškodamas dainininkų, nuomodamas teatrus ir nuolat besivaidydamas su konkurentais kompozitoriais, ypač su italu Džiovaniu Batista Bonončiniu.
Apie 1740m. italų operos populiarumas Londone ėmė smukti. Visai suprantama, kad klausytojai norėjo kažko naujo, be to, visiems
Kiti darbai