Nepatvirtinti rašto darbai

SPERA PEDAGOGIKA

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
2. Pedagogikos mokslų sistema; mokslo atstovai Ped. yra sudeting. įvairiašakis mokslas, nes jos obj. yra besiformuojanti asmenybė ir kiekv. žmogui yra būdinga individuali, nepakartojama raida. Ped. mokslo sistemą sudaro daugelis pedagogikos...
Aprašymas


2. Pedagogikos mokslų sistema; mokslo atstovai
Ped. yra sudeting. įvairiašakis mokslas, nes jos obj. yra besiformuojanti asmenybė ir kiekv. žmogui yra būdinga individuali, nepakartojama raida.
Ped. mokslo sistemą sudaro daugelis pedagogikos šakų:
ped. istorija ( joje aptariama raida, ugdytojai).
ped. pagrindai arba bendr. ped.: a) ped. pagrind. (kalbama apieugdytoją); b) didaktika-mokymo teorija, kuri teikia pagrindus dalykų metodikoms; c) auklėjimo teor. ir metod. (hodegetika).
ikimokykl. ped.
embrioninė ped.
amžiaus tarpsnių ped. (paauglio, jaunuolio)
suaugusio ped. (andragogika)
specialioji ped. : a) defektologija (vaikų su įv. defekt.); b) surdo pedagogika (kurč.mokymas); c) tiflo ped. (aklųjų mokym.); oligofremija (protiškai tasilikusių).
socialine ped. (kuri ugdymą mat social. aplinkoje, kurią veikia:tėvai,draugai,žiniasklaida ir tt)
Visos ped. šakos tarpusavyje susijusios. Jos viena kitą papildo, praplečia ir tokiu būdu tobulina patį ped. mokslą.
Žymiausiu visų laikų didaktu yra laikomas Janas Amosas Komenskis. 17a jis parašė “Didžiąją didaktiką”, kurioje apibendrino visą pedagog. patirtį ir iškėlė pamoką kaip pagrindinę mokymo formą (pamokoje turi būti pastovūs panašaus amž. ir intel. mokiniai). Šioje knyg. J.A.Komenskis pasiūlė mokyklų stuktūrą, pirmosioms trims jos grandims mokymo trukmę-programą. Reikalavo, kad mokym. būtų univers. ir naud., duotų tikslią pasaulio anatomiją. J.A.Komenskis pirm. įvedė pamokų tvarkaraštį, ragino kaitalioti pamokas. Teigė, kad mokymas turi padėti vystytis mokinių gebėjimams. Jis nubrėžė žinių perėmimo procesą. Aprašė, kaip vaizdingai jas suvokti, suprasti, išreikšti ir taikyti praktikoje. Ragino pradėti nuo objektų stebėjimo ir vaizdumą laikė auksine taisykle. Akcentavo dėmesio palaikymą per visą pamoką. Rašė, kad mokymą reikia padaryti maloniu, nenaud. fiz. bausmių.
18a. Ž.Ž.Ruso reikalavo gerbti vaiko asmenybę, manė, kad vaikas pats turi viską tirti, atrasti tiesas, mokytojas turi būti tik patarėjas.
19a. J.F.Herbartas manė, kad svarb. veikėjas- mokytojas, mokiniai besąlygiškai turi jo klausyti.
D.Diujis siūlė pirma mokyti to, kas naudinga gyvenime, tegė, kad svarb praktinės žinios, darbas.
Lietuvoje: M. Mažvydas 1547m. parašė pirmąjį lietuvišką elementorių. Jis pasisakė prieš kalimo ir muštro metodus, teigė, kad mokymasis vaikui būtų prieinamas. M. Daukša siekė, kad būtų mokoma lietuvių kalba. Ž.Liauksminas, jėzuitas, išsilavinęs, parašė vadovėlį studentams “iškalbos praktika”. Mokė kad kalbėti reikia raiškiai. G.Piramovičius lotyniškai parašė “mokytojo pareigas”, skirtas pradinių klasių mokytojams, kaip mokyti pradinukus, atsižvelgti į individualius skirtumus, vesti į gamtą , kad būtina laisva ir linksma atmosfera. S.Daukantas parašė lietuvišką abėcėlę . M. Valančius ragino tėvus mokyti vaikus lietuviškai, neleisti jų į rusų m-las.
19a. pab.-20a. pradž. Aktyviai reiškėsi Vydūnas, J.Jablonskis,
Kiti darbai