Nepatvirtinti rašto darbai

Teigiamo požiūrio į mokymasi ugdymas pradinėse klasėse

kuriame dalyvavo 280 vaikų, jų tėvai ir mokytojai. Vaikų brandumas mokyklai buvo vertinamas rudenį, jiems vos pradėjus lankyti mokyklą, – taip buvo galima lengviau rasti įvairiomis sąlygomis mokyklai subrendusius vaikus. Vaikų brandumas buvo vertinamas stebint, kaip jie elgiasi patekę į įvairias situacijas, kur būtini socialiniai ir praktiniai įgūdžiai, taip pat imant iš jų interviu, pateikiant specialias užduotis. Buvo vertinama:
1) socialinis ir emocinis vaiko brandumas mokyklai;
2) intelektinis vaiko brandumas mokyklai;
3) fizinis vaiko brandumas mokyklai;
4) bendras vaiko raštingumo lygis.
Rugsėjo pirmoji – pirmokams įsimintina diena. Į mokyklą nusiteikę būti gerais mokiniais susirenka apie penktadalis šešiamečių, dauguma – septynmečių, vienas kitas – jau ir aštuonerių sulaukęs. Vaikai ir netveriantys savo kailyje iš džiaugsmo, ir nerimastingi. Jų laukia sunkus išbandymas – priprasti prie mokyklos, jos gyvenimo tvarkos, kitokio nei namie ar darželyje ugdymosi būdo. Sunerimę ir tėvai. Jiems iškyla daug klausimų: kaip vaikas jausis mokykloje, kaip jam seksis mokytis skaityti, rašyti, skaičiuoti, ar jis sutars su mokytoja, ar susiras draugų? Tai turėtų paskatinti visus greta vaiko esančius – ir pedagogus, ir artimuosius – būti labai dėmesingiems ir jautriems, kad nebūtų nusivilta mokykla jau pirmaisiais mėnesiais.
Vaikams sunku ilgiau išbūti ramiems, jie nerimauja, kai nesiseka skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Jei pamokos būtų judresnės ir vaikai žinotų, jog mokantis visai natūralu daryti klaidas, nusiminusių pirmokų būtų mažiau.
Vaikams sunkoka atsakingai, nieko nepamirštant, sukaupus valią ir pastangas, atlikti mokinio pareigas. Adaptacijos mokykloje laikotarpiu vaikai tik pratinasi prie mokinio padėties, todėl užsimiršimas yra natūralus dalykas. Pirmosiomis dienomis ypač praverčia ir mokytojų, ir tėvų geranoriška parama.
Vaikai nelengvai pripranta prie jiems svetimo suaugusio žmogaus – mokytojo. Kiekviena pastaba pirmaisiais mėnesiais gali suardyti šį trapų ryšį. Kritika vaikams kelia įtampą, jie mieliau linkę būti pagiriami, paskatinami, padrąsinami. Jie apsidžiaugia, kai su jais tariamasi, kai jiems geranoriškai aiškinama.
Daug nerimo ir problemų vaikams kelia tarpasmeniniai santykiai, mokytojo nepastebėtas klasės draugų ar vyresnių vaikų smurtas. Kadangi mokykloje jie patys mažiausi,

vaikams reikia nuolatinės dėmesingos suaugusiojo globos.
Kiek vaikų nori ar nenori eiti į mokyklą? Tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad 82 % mokyklą pradedančių lankyti vaikų nori eiti į mokyklą. Atrodytų, jog pirmokų ugdymosi motyvacija susiformavusi pakankamai gerai. Bėda ta, kad 6–7 % vaikų į mokyklą eiti aiškiai nenori. Tėvų nuomone, tik 65 % vaikų eina į mokyklą džiugiai nusiteikę, noriai, 14 % vaikų yra nerimastingi, o dar 7 % protestuoja arba gudrauja siekdami išvengti ėjimo į mokyklą. Šių vaikų nusistatymas mokyklos ir mokymosi atžvilgiu aiškiai neigiamas. Beveik trečdalis vaikų mokykloje
Kiti darbai