Nepatvirtinti rašto darbai

Užgvėnių kaukė jų reikšmė

natūraliom dažančiom medžiagom, pvz.: raudonaisiais burokėliais ir kt.
Artistai neturėjo tikslo vaidinti tikrus tipažus, o norėjo tik linksminti žmones.
Tipiškiausi karnavalų veikėjai – tai klounas, senukas su senute, jaunasis, jaunoji, gydytojas, kunigas, policininkas, jūreivis, laiškanešys, gaisrininkas, vedlys su “meška” ant pavadėlio, mauras ir kt.
Paprasčiausia ir labiausiai paplitusi apranga – vilnomis į viršų išversti kailiniai. Dažniausia spalva – juoda, mirties spalva, kito pasaulio spalva, primityviausia protėvių kaukė. Nieko krikščioniško kovose tarp Žiemos ir Vasaros, Lašininio ir Kanapinio nėra.
Visuose karnavalo epizoduose pastebima kova tarp šalčio ir šilumos, visose scenose pabrėžiami žemė, žmogus, šeima. Per Užgavėnes labai mėgta persirenginėti nekasdieniškomis būtybėmis, tame tarpe, ir vyrams moterimis, o moterims vyrais.
Persirengėliai vilkėdavo nekasdieniškus apdarus, norėdami pabrėžti skirtumą tarp kasdienos ir šventės. Kartais būdavo apsivelkami ir tautiniai rūbai.
Kaukių keistokos ir juokingos aprangos dėvėjimo tikslas – gąsdinti ir juokinti susirikusiuosius ar sodybos gyventojus. Kaukes ar audeklo skiautes su iškirptomis skylėmis – “akimis” užsidėdavo, pirmiausiai, tam, kad nieks neatpažintų, nes karnavalo dalyviai dažniausiai pašiepdavo kitus, mėtydavo aštrius, o kartais ir vulgarius juokelius. Karnavalas, kaukės, nekasdieniška apranga, dainos, šokiai, vaidybinės scenos su kitomis pramogomis padeda sukurti šventinę nuotaiką.

Išvados

1. Kaukės, ir kostiumai buvo naudojami ne per visas kalendorines šventes, bet išimtinai tik per dvi dviejų ciklų sandūras: kalėdinį- naujametinį ir Užgavėnių- pavasarinį.
2. Nepaprastai įvairūs aprangos ir kaukių tipai, kurių net neįmanoma klasifikuoti ar suskirstyti į grupes.
3. Nors ir esant didžiulei jų įvairovei, tikslas ir atliekamos funkcijos labai vienareikšmiai ir nukreipti viena linkme: gero derliaus, sveikatos ir visokeriopos sėkmės siekimas.
Užgavėnių veikėjai ir jų veiksmai yra simboliški. Kaukės - tai apsigynimo ir vaisingumo žadinimo ritualų liekanos. Užgavėnėms buvo ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia – persirengti neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kaukėmis. Be medžio ir žievės, kaukes dar darydavo ir seno kailio, o vėliau ir iš popieriaus. Kuomet persirengėliai kaukių nesidėdavo, tai bent veidą išpaišydavo anglimi, suodžiais ar burokais.
Paprastai kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų. Ypač populiarūs buvo ,,žydai”, ,,čigonai”, ,,vengrai”, ,,arkliai”, ,,ožiai”, ,,gervės”, ,,velniai”, ,,raganos”, ,,giltinės”.
Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai – Lašininis su Kanapiniu ir didelė moters iškamša – Morė, kitaip dar vadinama Katre, Magde. Ji dar vadinta pasileidėle Kotre, globėja, Motinėle, visų žydų motina. Ją mušdavo sniegu, pagaliais, ožys badė ragais, gervės gnaibė snapais, čigonai būrė mirtį, o velniai laukė jos dūšios, ėjo aplinkui trindami rankas.
Kiti darbai