Nepatvirtinti rašto darbai

Lietuvos saugomos teritorijos

/>

Žemaitijos nacionalinis parkas

Įsteigtas 1991 m., plotas: 21 720 ha, miškingumas 44,6%.
Rezervatai užima 4,8%, draustiniai - 43,3%, rekreacinė zona - 2,3%.
Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijoms išsaugoti.
Nacionalinis parkas yra 3 upių - Minijos, Bartuvos, Ventos - baseinų takoskyroje. Bene vertingiausias čia - Platelių ežerynas su didžiausiu Žemaitijoje Platelių ežeru. Didžiąją dalį parko užima gana aukštos (150-190 m) kalvos. Nacionaliniame parke gyvenantys žemaičiai išlaikę savo tarmę, papročius, charakterio ypatumus. Čia puoselėjamos, gaivinamos senosios Žemaitijos krašto kultūros tradicijos, šventės.

Svarbiausios gamtos vertybės.
Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografiniai kompleksai, miškingi Plokštinės ir Rukundžių pelkynai, Šarnelės pelkė, Babrungo ir Mergupio upių slėniai, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio pelkės, savitos Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų bei Juodupio pelkėtų pievų ekosistemos. Nacionaliniame parke yra 12 gamtos paminklų, iš kurių vienas įspūdingiausių - Raganos uosis - storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis - 7,2 m, aukštis - 32 m.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės.
Nacionaliniame parke yra daugiau kaip 200 kultūros paveldo vertybių. Daugiau kaip 30 archeologijos paminklų: akmens amžiaus stovyklų pėdsakų, piliakalnių, alkakalnių, senkapių. Įdomiausi žemaičių Kalvarijos, Grigaičių, Užpelkių, Pučkorių, Gegrėnų, Mikytų kaimų piliakalniai, alkakalniai, esantys Vilkų, Godelių, Mikytų kaimuose. Platelių ežere yra išlikę senovinio tilto, jungusio Platelių miestelį su pilimis saloje, poliai.
Iš architektūros paminklų savo verte labiausiai išsiskiria Beržoro, Platelių, žemaičių Kalvarijos bažnyčios, senovi škos sodybos, Babrungėnų malūnas. Žemaičių Kalvarijoje daug architektūros, dailės, archeologijos, istorijos paminklų. Svarbiausias čia Kristaus Kančios kelias su koplyčiomis, pastatytomis XVII a. Nacionaliniame parke saugomi ir žemaitiški kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai su šventųjų skulptūromis, kurie dar ir mūsų laikais šiame krašte tebestatomi pakelėse ar tvirtinami prie medžių.

Augalija.
Parke užregistruota 673 savaiminės kilmės, 138 svetimžemės augalų rūšys bei 214 samanų rūšių. Iš visų rastų augalų rūšių 66 įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Čia auga ir visoje Europoje saugomos rūšys: mažasis varpenis (Botrychium simplex), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus). Parke rasta ir ledynmečio augalų reliktų: šakotoji ratainytė (Cladium mariscus), kupstinė kūlingė (Trichophorum cespitosum), raistinė viksva (Carex magellanica), daugiametė blizgė (Lunaria rediviva), laplandinis karklas (Salix lapponum), raktažolė pelenėlė (Primula farinosa).
Augmenijos žinovus stebina žalsvažiedės blandies (Platanthera chlorantha), paprastosios tuklės (Pinguicula
Kiti darbai