Nepatvirtinti rašto darbai

Vilniaus jėzuitų kolegija

sankcijos negalėjo net veikti.

1579 metais balandžio 1 d. Steponas Batoras savo privilegijoje, kuria Vilniaus jėzuitų kolegiją pakėlė akademija ir jai suteikė universiteto teises. Jo tikslas – mažiausiomisstudentų išlaidomis mokyti ir patraukti kitatikius ir iš Šiaurės šalių. Vilniaus kolegijai buvo suteiktos ir garantuotos visos universitetų bei akademijų laisvės ir pregratyvos (ypač Krokuvos universiteto pavyzdžiu). Šia privilegija, kolegija, kaip bažnyčios turtas, buvo atleista nuo karo tarnybos, muitų mokesčių, rinkliavų. Taip pat buvo atskirta nuo miesto institucijų teismų, tai jai buvo suteiktas teisinis imunitetas akademijos

jurzdikos pagrindu, garantuojantis universiteto autonomijos statusą. Privilegijoje numatytas ir Vilniaus kolegijos santykis su Krokuvos universitetu. Pabrėžė, kad naujajame universitete iš visų dėstomų dalykų (teologijos, metafizikos, fizikos ir logikos) būtų teikiami bakalauro, magistro ir daktaro laipsniai. Moklso laipsniai nebuvo teikiami teisę ir mediciną studijuojantiems studentams.

Teologiją, filosofiją ir laisvuosius menus išvardija ir Grigalius XIII savo bulėje, kuri pažymi visuotinių mokslų universiteto įsteigimą Vilniuje. Popiežius taip pat suteikė teisę teikti mokslo laipsnius. Taip Vilniaus kolegija gavo visas reikiamas pregratyvas, patvirtintas šalies valdovo ir popiežiaus institucijos, o tai visiškai atitiko nusistovėjusią Europos universitetų steigimo tvarką bei požymius.

Išvados

1. Vilniaus jėzuitų kolegija buvo intelektualinis centras, kuris į Lietuvą atnešė visai naują dvasinės kultūros bei religinės praktikos pažinimą.
2. Nors Vilniaus kolegija buvo įkurta Žespospolitos laikais, tačiau ji tarnavo Lietuvos, o ne Lenkijos interesams.
3. Vilniaus jėzuitų kolegija tapo būsimo universiteto pagrindas, kuris pirmiausia turėjo atitikti jėzuitų ordino tikslus.
4. Vilniaus kolegija tęsė XVI a. išryškėjusį katalikiškosios Europos pakarščių universitetų fundavimo procesą, nukreiptą paveikti protestantų įtaką, ir tapo jėzuitų ekspanicijos centru visoje Respublikoje.
5. Vilniaus jėzuitų kolegija palaikė glaudžius ryšius su bažnytinės ir pasaulinės valdžios atstovais, kas itin kėlė jos autoritetą.
6. Nepaisant mažo ekonominio feodalinės žemėvaldos efektyvumo, Vilniaus kolegija gavo didelį turtą, kokio iki šiol jokia Lietuvos mokykla neturėjo.


Naudota literatūra:

1. Bičiūnas J. Pirmieji jėzuitai Vilniuje. Roma. 1965.
2. Bičiūnas J. Pirmosios jėzuitų kolegijos įsteigimas lietuvoje – Vilniuje. Roma. 1968.
3. Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Vilnius. Aidai. 2002
4. O‘Malley J. W. Pierwsi jezuici. 1999.
5. Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštis 1710-1723 metai. Vilnius. 2004.
6. Vilniaus Universiteto istorija 1579 – 1994. Vilnius. 1994.

Išnąšos:

1 Vilniaus Universiteto istorija 1579 – 1994. Vilnius. 1994. P. 32
2 Bičiūnas
Kiti darbai