Nepatvirtinti rašto darbai

Bibliotekų atsiradimas Lietuvoje

ar kanono eilučių turinį, aštuoniems balsams rinkinys), Atmintinė (Pamiannik) ir Ustatvas). Šioje cerkvėje ar jos užsakymu 1512 m. buvo surašytas ir vadinamasis Supraslio prologas (rugsėjis - vasaris), kuriame aprašyta trijų Vilniaus kankinių (Antano, Jono ir Eustatijaus) istorija (Baronas, 2000, 175). Didesnės bibliotekos susiformavo ikimongolinį laikotarpį siekiančiose cerkvėse, pavyzdžiui, Gardino Borisoglebo (įkurta XII a.) (Paluckaja, 1992, 156-163) (Gardinas nuo XIII a. vidurio LDK sudėtyje. Čia Traidenis 1276 m. apgyvendino dalį nuo kryžiuočių bėgusių bartų, o 1405 m. Vytautas (minėtos Borisoglebo cerkvės rajone) - Pskovo priemiesčio Koložos gyventojus - belaisvius; iš čia kilęs antrasis cerkvės pavadinimas Koloža. Raštijos pėdsakus Gardine liudija ir archeologiniai radiniai: rankraštinės knygos liekanos, varpo šukė su užrašu "…ŠĄĮ…", švino antspaudas su įrašu ) ir Polocko Sofijos soboro. Pastarosios bibliotekos, įkurtos XI a. viduryje, rinkiniai buvo išgrobstyti Livonijos karo metu (1558 - 1583 m.) (Ščapov, 1962, 262-282) (rankraštinės, daugiausia XVI a. knygos, tapo etmono Jano Zamoiskio karo grobiu. Senesnės ir vertingesnės, manoma, buvo išvežtos į Maskvą Polocką užėmus 1563 m. caro Ivano Žiauriojo kariuomenei. Gali būti, kad tai tik sudėtinė legendos apie iki šiol nesurastą Ivano Žiauriojo biblioteką sakmė) ir dalis knygų (10 pavadinimų) dabar saugoma Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje. XVI a. cerkvių tinklas buvo gana tankus. Daugiausiai jų buvo miestuose: Vilniuje 16 (1511 m.), Vitebske 15 (XVI a. viduryje), Gardine 9 (1560 m.) (Golenčenko, 1989). Stačiatikių dvasininkija ir pasauliečiai didikai mecenavo knygų perrašinėjimą, o rankraštines knygas dovanodavo proteguojamoms cerkvėms. Pavyzdžiui, 1518 m. LDK paiždininkis Abraomas Juzefovičius Glembickis dovanojo Vilniaus šv. Nikolajaus cerkvei garsųjį Kijevo Psalmyną ir ta proga įrašė jame ilgą prakeikimą tiems, kas išdrįs šį 1397 m. Kijeve "vladykos" Michailo paliepimu ir "nuodėmingo vergo Spiridono, protodiakono ranka" užbaigtą Psalmyną iš minėtos cerkvės paimti (Vzdornov, 1978, 9-11). Kokiu būdu Psalmynas atsidūrė LDK pareigūno rankose, nėra žinoma (Kijevas LDK politinėje įtakoje buvo nuo 1320 m., prijungtas prie Lietuvos 1362 m. Kijevo ir visų LDK stačiatikių metropolitu 1371 m. buvo paskirtas Kiprijonas. 1397 m. (tais pačiais, kai buvo perrašytas atkurtame Kijevo Pečioros vienuolyne - Lauroje Psalmynas) Vytautas Kijevo vietininku paskyrė Alšėnų kunigaikštį Joną Algimantaitį. Tačiau Lietuvoje Psalmynas greičiausiai atsidūrė siekiant jį apsaugoti nuo totorių (1483 m. Kijevas sudegintas) arba Mykolo Glinskio sukilimo prieš Žygimantą Senąjį (1507-1508 m.) metu - juk Kijevo metropolitai Naugarduke turėjo savo rezidenciją. Neatmestina ir Goštautų - Martyno, Kijevo vaivados (nuo 1470 m.), ir Albrechto (apie jį vėliau) - pomėgio knygoms versija. 1997 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusioje konferencijoje "Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos
...
...
Kiti darbai