Referatai, kursiniai, diplominiai
Ekologija
2008-10-28
Terminai, sąvokos ir apibrėžimai.
Biologija  Konspektai   (5 psl., 14,59 kB)
Pasiruošimas biologijos brandos egzaminui. Konspektai, kuriuos mokant galima išlaikyti puikiai.
Biologija  Konspektai   (28 psl., 1,72 MB)
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Vanduo atliko ir atlieka lemiamą vaidmenį Žemės geologijos istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje.
Biologija  Pateiktys   (2 psl., 564,94 kB)
Širdis (lot. cor) – raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, maždaug kumščio dydžio tuščiaviduris organas, varantis kraują. Du trečdaliai širdies yra kairėje, vienas trečdalis – dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos. Širdies padėtis priklauso nuo žmogaus amžiaus (vaiko – aukščiau, senyvo – žemiau) ir kūno sudėjimo (kresno – aukščiau, liekno – žemiau).
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 240,01 kB)
30 klausimų iš bendro biologijos išsilavinimo.
Biologija  Uždaviniai   (2 psl., 8,82 kB)
Lentelė, kiekvieno maisto produkto imama po 100 g.
Biologija  Tyrimai   (11,7 kB)
Atominės elektrinės. IAE saugumas. IAE saugumo gerinimo programa. Kolektyvinė dozė. IAE saugumas lyginant su kitomis atominėmis elektrinėmis. Ekologinės IAE uždarymo pasekmės. Visagino apylinkės - nuo seno sėlių genčių gyvenamos žemės. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose vietovė paminėta 1526 metais, Alberto Vaitiekaus Goštauto fundaciniame akte Naujojo Daugėliškio parapijai. 1975 metais šioje vietoje buvo pradėta atominės elektrinės energetikų gyvenvietės statyba. 1977 metais jai suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas ir iki 1992 metų vadinosi Sniečkaus gyvenviete.
Biologija  Referatai   (9 psl., 161,9 kB)
ŽIV – Žmogaus imunodeficito virusas. Jis sukelia ligą – Žmogaus imonudeficito virusinę infekciją. Šios ligos paskutinė stadija – akvizitinis imunodeficito sindromas – AIDS. Žodis “akvizitinis” reiškia “įgytas”, o “sindromas” – ligos požymių visuma. Virusas naikina organizmo imuninę sistemą, kuri saugo žmogų nuo infekcijos. ŽIV gyvena žmogaus kūne nuo užsikrėtimo iki mirties. Svarbu suprasti, kad žmogus užsikrėtęs ŽIV, ilgus metus ( 6 – 12 m. ) paprastai jaučiasi sveikas ir gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs, bet gali užkrėsti kitus.
Biologija  Referatai   (5 psl., 12,59 kB)
40 klausimų su atsakymų variantais ir teisingais atsakymais.
Biologija  Testai   (6 psl., 9,88 kB)
10 klausimų su atsakymų variantais. Kuri mitybos grandinė yra teisinga. Pažymėkite, kurie organizmai nedalyvauja jokiose mitybos grandinėse.
Biologija  Testai   (2 psl., 4,55 kB)
Evoliucija. Žmogaus ir žmogbeždžionės palyginimas. Žmonių genties istorija. Žmogaus sistematinė padėtis. Žmonių rasės. Evoliucija vadinamas nenutrūkstantis, laipsniškas gamtos ir visuomenės vystymasis. Žemės ir kitų Saulės sistemos planetų susidarymas iš įvairių neorganinių medžiagų – tai fizinė evoliucija (prieš 6 – 7 mlrd. metų). Ilgą laiką mūsų planeta buvo karšta, merkiama nuolatinių liūčių, drebinama perkūnijų, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų.
Biologija  Konspektai   (2 psl., 6,14 kB)
20 klausimų su atsakymų variantais. Roplių oda. Kaip paukščių kaulai pritaikyti skrydžiui. Kai kurie žinduoliai gali neturėti riebalinių, prakaito ar kvapiųjų liaukų. Kokias liaukas turi visi. Kokios kirmėlės yra pavojingos žmogui ir gyvūnams.
Biologija  Testai   (3 psl., 5,56 kB)
Akys
2009-06-03
Tai didelės apimties referatas - projektinis darbas, už kurį gavau 10. Darbe yra daug informacijos apie akies sandarą, aptartos dažniausiai pasiteikančios ligos, gydymo būdai, vaistai. Pabaigoje pateikti projektinio darbo rezultatai. Apie akis rašyti sugalvojome todėl, kad supažindintume skaitytojus su paveldėtomis ligomis, arba tokiomis kurios atsiranda pažeidus vieną ar kita akies obuolyje esančią dalį. Taip pat pačioms buvo įdomu daugiau sužinoti apie organą, be kurio kiekvienas sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą. Pradžioje nusprendėme skaitytojus supažindinti su akies sandara ir jos veikimu, po to plačiau aprašyti akių ligas. Po šios informacijos pateiksime vaistų sąrašą , kuris padeda pristabdyti arba išgydyti vieną ar kitą ligą. Gale rasite atliktą projektinį darbą.
Biologija  Referatai   (31 psl., 686,53 kB)
Samanos
2009-06-10
Samanos – paplitusios beveik visame pasaulyje. Auga daugiausia drėgnuose miškuose, pelkėse, pelkėtose vietose, ant medžių, uolų, akmenų, rečiau vandenyje. Bendrijos dažnai sudaro ištisinę dangą ir sukuria savitą gamtovaizdį. Samanos daugiausia daugiamečiai augalai. Gniužulas paprastai nuo 1 mm iki keliolikos cm dydžio. Tik kai kurių vandenyje augančių epifitinių samanų stiebas būna iki 60 cm ilgio. Neturi šaknų.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 3,66 kB)
DNR
2009-06-10
DNR saugo paveldimą visų ląstelių - gyvūnų ir augalų – informaciją. DNR molekulę sudaro dvi spirale apsivijusios viena apie kitą grandinės. Kiekvienas DNR siūlas yra polimeras, kurio monomerai nukleotidai. DNR būna ląstelės branduolyje taip pat mitochondrijose ir chloroplastuose. Branduolyje DNR įeina į chromosomų sudėtį: čia ji būna susijusi su baltymais.
Biologija  Konspektai   (1 psl., 3,14 kB)
Dvisparnių būrys
2009-06-10
Dvisparnių kūnas plonas, ištįsęs, kojos ilgos, sparnai plėviški, siauri, ilgi. Antenos ilgos, patinų plunksniškos, sukiškos. Trumpaūsių arba mūsinių dvisparnių pilvelis, antenos ir kojos trumpos. Suaugę dvisparniai dažniausiai minta nektaru, kiti – įvairiais vabzdžiais, šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus krauju. Daugelis rūšių (pvz. maliariniai uodai) platina žmogaus ir gyvūnų ligas.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 4,42 kB)
Sudėtinga grandinė. Evoliucijos įrodymai. Iškasenos. Gemalų panašumas. Skeletų panašumas. Rudimentiniai organai. Gyvūnų prijaukinimas ir augalų sukultūrinimas. Žemės plutos formavimosi ir lydymosi idėja, su kuria susijęs kontinentinių plokščių judėjimas, pranoksta mūsų vaizduotę ir didumu, ir mase judančių luitų, taip pat didžiule energija, kuri priverčia judėti visą šią sistemą. Vis dėlto ne mažiau stebina mus ir gyvųjų organizmų evoliucija, vykstanti per visą Žemės istoriją; ji apima daugybę organizmų ir sudėtingiausius biocheminius procesus, kurių visuma formuoja Gyvybę.
Biologija  Referatai   (7 psl., 8,74 kB)
Seniausieji jūros augalai. Augalų paplitimas sausumoje. Kelias iš jūros į sausumą. Senoviniai sausumos augalai; sporiniai induočiai. Viršutiniojo paleozojaus flora; sėkliniai augalai. Mezozojaus augalija. Gaubtasėkliai augalai. Žiedai ir vaisiai. Žolinių ir varpinių augalų vaidmuo. Svarbiausi augalijos evoliucijos momentai. Augalų evoliucija prasideda jūros dumbliais. Seniausios žinomos Žemės iškastinės liekanos (jų amžius apie 3 mlrd. metų) priklauso primityviausiems augalams - melsvadumbliams. Beveik 2 mlrd. metų tokie augalai gyveno jūroje drauge su kitais vienaląsčiais organizmais.
Biologija  Referatai   (6 psl., 8,89 kB)
Vanduo ir žmogus
2009-06-25
Vandens tarša. Sveika mityba. 2 vid. m – klos rajone tirtų šachtinių šulinių vandens cheminės analizės duomenų suvestinė. Šulinių skaičius (%), kuriuose nitratų kiekis viršija DLK. Vidutinis karbonatinis kietumas rajonuose. Vanduo upėse. Vandens kokybės rodikliai. Sena kaip pasaulis, bet tikra tiesa – be vandens mūsų planetoje nebūtų gyvybės. Be maisto žmogus gali išgyventi iki dviejų mėnesių, be vandens – vos kelias paras. Vanduo sudaro apie du trečdalius visų gyvosios gamtos organizmų, o žmogaus kūno masės - 70%.
Biologija  Referatai   (17 psl., 47,39 kB)
Vienaląsčių organizmų atramos funkciją atlieka sienelė ir citoskeletas. Bakterijos - turi tvirtas sieneles, sudarytas iš baltymų, riebalų, vaškinių medžiagų, hemiceliuliozės, chitino. Dumbliai - atramą irgi sudaro sienelė. Grybai - susideda iš plonų gijų (hifų). Tai tvirtas apvalkalėlis, susidaręs iš grybinio chitino. Jos šakojasi ir sudaro grybieną (micelį).
Biologija  Konspektai   (2 psl., 6,9 kB)
Paukščiai
2009-06-30
Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Paukščiai yra vienintelė stuburinių grupė (išskyrus šikšnosparnius), gebanti ne tik sklandyti, bet ir skraidyti. Tai plunksnomis apaugę šiltakraujai gyvūnai, išliekantys aktyvūs nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros.
Biologija  Konspektai   (2 psl., 7,07 kB)
Žinomiausi plikasėklių augalų atstovai – spygliuočiai: eglė, pušis, maumedis. Pušys labai paplitusios, jos auga smėlynuose, kalkingame kalnų dirvožemyje, ant plikų uolų, įsišaknydamos jų plyšiuose. Pušies, augančios kietame dirvožemyje, pagrindinė šaknis labai tvirta ir giliai įsiskverbusi į žemę. Smėlingame dirvožemyje augančios pušies, be pagrindinės šaknies gerai išsivysto ir šoninės šaknys. Pušų, augančių pelkėtose dirvose, pagrindinė šaknis išsivysčiusi prastai. Palankiomis sąlygomis pušys išauga iki 30-40m aukščio ir gyvena iki 350-400m.
Biologija  Konspektai   (1 psl., 5,16 kB)
Kiekviena ląstelė kvėpuoja, minta ir tam tikrą laiką auga. Beveik visos ląstelės gyvybei reikalingos ištirpusios medžiagos patenka pro ląstelės membraną. Toliau jos turi būti pernešamos iš vienos ląstelės į kitą, norint, kad organizmas normaliai funkcionuotų. Vienaląsčių organizmų medžiagų pernešime ypač svarbu yra ląstelės citoplazmos judėjimas.
Biologija  Konspektai   (2 psl., 6,94 kB)
Paprastoji saulėgrąža – vienametis, užaugantis iki 2,5 m aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, labai šakota. Stiebas storas, tiesus, nešakotas. Lapai pražanginiai, ant ilgų lapkočių, dideli. Lapai ir stiebas apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedynas – stambus graižas stiebo viršūnėje. Kraštiniai žiedai liežuviški, ryškiai geltoni, stambūs, viduriniai, vamzdiški, rausvai rudi. Vaisius - pailgas, suplotas lukštavaisis.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 61,16 kB)
Paprastasis kukurūzas - vienametis, 1-3 m aukščio žolinis augalas. Šaknys kuokštinės, stiebas storas, bambliuotas, stiprus. Lapai priešiniai, dideli, lansetiški, linijiški. Žiedai vienalyčiai. Kuokeliai (vyriški) žiedynai – netikrosios varpos. Susitelkę į šluotelę stiebo viršūnėje. Piesteliniai (moteriški) – lapų pažastyse.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 69,57 kB)
Valgomasis svogūnas – daugiametis žolinis augalas. Svogūnas apvalus arba iš galų šiek tiek suplotas, padengtas rausva, gelsvai ruda, rečiau balta ar violetine plėve. Šaknys plonos, kuokštinės. Stiebas stačias, lapai vamzdiški, tuščiaviduriai, nusmailėjusiomis viršūnėmis.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 278,59 kB)
Paprastoji avietė
2009-07-03
Paprastoji avietė – daugiametis, iki 1,5 – 2 m aukščio puskrūminis, tiesiais apatinėje dalyje dygliuotais stiebais. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, apatinė jų pusė balsva. Žiedai balti susitelkę į viršūnines arba pažastines kekes. Vaisius (uoga) sutelktinis raudonas rečiau geltonas, sudarytas iš daugelio vaisiukų – kaulavaisių apaugusių trumpais plaukeliais.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 66,43 kB)
Miškinė obelis
2009-07-03
Miškinė obelis – iki 10 m aukščio medis, dažnai panašus į krūmą, šaknys įsiskverbusios giliai į žemę, išsišakojusios. Kamieno žievė pilka jaunesnių šakelių ruda; jauni ūgliai žalsvi, pilki arba apaugę pilkais plaukeliais. Lapai pražanginiai, plačiai elipsiški, pjūkliškais kraštais kotuoti.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 167,95 kB)
Paprastoji vyšnia
2009-07-03
Paprastoji vyšnia – 3-7 m aukščio medis, kurio šakniniai ūgliai gali sudaryti platų krūmyną. Žievė pilkai ruda, blizganti. Lapai paprasti, kotuoti, pjūklišku kraštu, tamsiai žali. Žiedai balti, taisyklingi, ant ilgų žiedkočių, po 2-5 susitelkę į skėtiškus žiedynus. Vaisiai – tamsiai raudoni, sultingi kaulavaisiai ant ilgų kotelių. Jų sultingumo minkštumo viduryje – didelis, kietas, šviesus kauliukas.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 21,71 kB)
Valgomasis česnakas – daugiametė svogūninė daržovė. Svogūnas susideda iš 6-10 skiltelių, apsigaubusių balta plėvele. Stiebas status, 30-40 cm aukščio. Jo viršūnė iki žiedyno spirališkai susisukusi, lapai siauri, linijiški, šiurkščiais kraštais. Žiedai smulkūs, balti arba blyškiai violetiniai, ant ilgų žiedkočių susitelkę į skėtį. Skėtyje, greta žiedų išauga daug mažų svogūnėlių.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 57,33 kB)