Referatai, kursiniai, diplominiai
Virusai
2010-11-21
Virusas - neląstelinės sandaros struktūra, negalinti augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų. Lotyniškai žodis virus reiškia nuodas. Jie yra užkrečiamų ligų sukėlėjai, galintys užkrėsti bet kokį iš ląstelių sudarytą organizmą. Virusai yra dar mažesni už bakterijas, todėl jų neįmanoma pamatyti per šviesinį mikroskopą. Tokiems mažiems organizmams tyrinėti naudojami tik elektroniniai mikroskopai.
Biologija  Pateiktys   (15 psl., 465,14 kB)
Apie augalus.
Biologija  Pateiktys   (10 psl., 987,57 kB)
Mūsų žemėje kas minute vyksta daugybe įvairių gamtos procesų. Nors jie ir atrodo labai chaotiški ir nenuspėjami, vis dėl to visi šie veiksniai turi tam tikrą tvarką. Žmogus kaip ir visi kiti gyvi žemės organizmai daro didžiulę įtaką visam gamtos mechanizmui. Kadangi jis gali daryti veiksmus kurie gali įtakoti gamtą, supratęs visa tos sistemos tvarką ar esmę, jis galėtų suprasti ir tai, kaip jis galėtų jai pakenkti ar atvirkščiai. Šiai sistemai suprasti atsirado mokslo šaka pavadinta Ekologija. Ekologijos sąvoka:Ekologija - tai mokslas apie gyvų organizmų tarpusa¬vio ryšius ir jų sąveiką su negyvąja aplinka. Čia analizuojamas ne tik aplinkos poveikis žmogui ir žmogaus prisitaikymas prie aplinkos, bet ir žmo¬gaus veiklos poveikis aplinkai.
Biologija  Referatai   (9 psl., 12,44 kB)
Augalinėje ląstelėje esantys kristalai yra neorganinės kilmės intarpai, sudaryti iš organinių ir neorganinių rūgščių. Dažnai jie yra specifinės sandaros ir yra budingas augalų rūšiai požymis. Augalinėse ląstelėse kristalus dažniausiai sudaro kalcio oksalatai, arba kalcio karbonatai. Kristalų susidarytas tai vienas iš kalcio kaupimosi ląstelėse būdų. Kalcio oksalato kristalai kaupiasi tik augalinės ląstelės vakuolėse. Kai augalinės ląstelės vakuolėse susikaupia ypač didelis kalcio oksalatų kiekis, jie išsiskiria būdingų kristalų pavidalu. Kristalai dažniausiai kaupiasi tuose augalo organuose, kurie yra keičiami: lapuose, svogūnų lūkštuose, žievėje.
Biologija  Konspektai   (4 psl., 697,71 kB)
Šiek tiek didesnis už baltąjį kiškį. 4-6,5 kg svorio žvėrelis, ilgomis ausimis, pilkai rusva ar juosva viršutine kūno puse, ruda krūtine ir kojomis, baltu pilvu. Uodega trumpa, viršutinė pusė juoda, apatinė - balta. Ausų viršūnėlės juodos. Priekinės kojos trumpos, penkiapirštės, užpakalinės - ilgos, keturpirštės, ilgomis pėdomis. Pirštai laisvi, plaukuoti, su aštriais nagais. Plaukai tankūs, švelnūs, žiemą labai gausu vilnaplaukių. Akuotplaukiai truputį ilgesni. Patinai panašūs į pateles.
Biologija  Pateiktys   (24 psl., 6,73 MB)
Pleištinio laumžirgio santykiai su aplinka, jo sistematika.
Biologija  Namų darbai   (1 psl., 115,96 kB)
Uoslė
2010-10-06
Uosles jutimo sistema,jo dalys, veikimas.Su paveiksleliais Jutimo organus sudaro trys dalys: Receptoriai, esantys jutimo organuose; Laidinė dalis, sudaryta iš juntamųjų neuronų dendritų; Centrinėje nervų sistemoje esantys atitinkami žieviniai centrai. Jutimas – procesas Cheminiai pojūčiai Uoslė – Nosis uoslės ląstelių schema Uoslinis epitelis Uoslės nervas
Biologija  Referatai   (18,97 kB)
Spygliuočiai
2010-10-06
Spygliuočių sandara, dauginimasis, oro tašos poveikis spygliuočių ir lapuočių miškams.>> Žinomiausi plikasėklių augalų atstovai – spygliuočiai: eglė, pušis, maumedis. Pušys labai paplitusios, jos auga smėlynuose, kalkingame kalnų dirvožemyje, ant plikų uolų, įsišaknydamos jų plyšiuose. Pušies, augančios kietame dirvožemyje, pagrindinė šaknis labai tvirta ir giliai įsiskverbusi į žemę. Smėlingame dirvožemyje augančios pušies, be pagrindinės šaknies gerai išsivysto ir šoninės šaknys... (APIMTIS 1PSL)
Samanos
2010-10-06
Samanos - paplitusios beveik visame pasaulyje. Auga daugiausia drėgnuose miškuose, pelkėse, pelkėtose vietose, ant medžių, uolų, akmenų, rečiau vandenyje. Bendrijos dažnai sudaro ištisinę dangą ir sukuria savitą gamtovaizdį. (APIMTIS 1PSL)
Biologija  Konspektai   (3,39 kB)
Simbiozė – tai rūšių gyvenimas kartu. Ją sudaro parazitizmas, komensalizmas ir mutualizmas. Tam, kad geriau suprastume SIMBIOZĖS ir MUTUALIZMO sąvokas, taip pat turėtume trumpai apžvelgti parazitizmą ir komensalizmą, kadangi, kaip jau mineta, simbiozę sudaro parazitizmas, komensalizmas ir mutualizmas. Trumpai apžvelgę parazitizmo ir komensalizmo sąvokas, bei plačiau mutualizmo, galėsime nustatyti tapatumus ir skirtumus tarp simbiozės ir mutualizmo, bei geriau suprasti simbiozę ir galbūt dar papildyti apibrėžimą. Darbe pateikiami mutualizmo pavyzdžiai, kurie turėtų padėti įsisavinti šias nagrinėjamas sąvokas, bei iliustruos visą darbą.
Biologija  Referatai   (277,8 kB)
Kas yra ZIV ir AIDS? ZIV-zmogaus imunodeficito virusas. Jo sukeliama liga vadinama AIDS- akvizitiniu imunodeficitosindromu. KOKIAIS BUDAIS VIRUSAS NEPLINTA? Zaidziant, lieciant vienas kita,kosejant, ciaudint, buciuojantis, per prakaita ar verkiant, valgant uzsikretusiojo paruosta maista, ikandus krauja siurbiantiems vabzdziams. NEUZSIKRESITE BENDRAI NAUDODAMIESI: Tuoletu, vonia, dusu, sauna, baseinu, indais ir stalo irankiais, suolais, rasymo priemonemis , knygomis. Sporto irankiais ir irenginiais. (APIMTIS 2PSL)
Biologija  Rašiniai   (4,53 kB)
medziokles plotai
2010-10-06
Medžioklės plotai yra žemė, miškai ir vandenys, kuriuose gyvena ar gali gyventi medžiojamoji faunos ir gali būti vykdoma medžioklė. Miestų, gyvenviečių, vienkiemių, kapinių, urbanizuotų kaimų, naudojamų gamybinių ir kitų pastatų teritorijos, miestų ir gyvenviečių parkai, valstybiniai rezervatai Lietuvoje nėra medžioklės plotai. Žemės savininkai ir valstybinės žemės valdytojai, suderinę su rajonų ar miestų valdybomis ir valstybinį medžiojamosios faunos naudojimą reglamentuojančiomis organizacijomis, prireikus gali leisti medžioti ir ne medžioklės plotuose. Atskiri įstatymai reglamentuoja zoologinio profilio draustiniuose bei apsauginėse valstybinių rezervatų zonose. (APIMTIS 8PSL)
Biologija  Referatai   (20,21 kB)
Pagal Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių Direktyvas saugomos ir Lietuvoje sutinkamos gyvūnų rūšys ir jų apsaugos bei naudojimo ypatumai. Lithuanian species included into EU Habitat and Bird Directives and their national and international conservation status (APIMTIS 19PSL)
KĖKŠTAS Mažesnis už varną, rusvai pilkas, su juodais sparnais, uodega, baltu antuodegiu ir skersinėmis juostomis sparnuose. Sparno priekyje ryškiai mėlyna, su juodais dryžiais dėmė.... Gyvena mišriuose miškuose, miškų pakraščiuose, laukų apsauginiuose želdiniuose, parkuose bei stambesniuose miestų želdiniuose, ypač jei ten yra spygliuočių. Kėkštai akylūs ir labai triukšmingi paukščiai. Čaižiu čerškimu įspėja miško gyventojus apie kiaunės, lapės, pelėdos ar žmogaus pasirodymą. Veisimosi metu elgiasi ypač atsargiai ir tyliai Rudenį ir žiemą kėkštai gyvena nedidelėmis grupelėmis, po 3-5 (10) paukščius, arba poromis. Jie aplanko žvėrių šėryklas, pamiškės sodybas, lesyklėles. Kėkštų balsai labai įvairūs. Antroje žiemos pusėje, pavasarį, o kartais ir rudenį galima išgirsti juos kniaukiant arba šnypščiant. Kėkštas pamėgdžioja varnėną, suopį, net gervių klyksmą. Giesmė tyli.
Biologija  Referatai   (290,29 kB)
Gyvūnų evoliucija
2010-10-06
Žemės plutos formavimosi ir lydymosi idėja, su kuria susijęs kontinentinių plokščių judėjimas, pranoksta mūsų vaizduotę ir didumu, ir mase judančių luitų, taip pat didžiule energija, kuri priverčia judėti visą šią sistemą. Vis dėlto ne mažiau stebina mus ir gyvųjų organizmų evoliucija, vykstanti per visą Žemės istoriją;ji apima daugybę organizmų ir sudėtingiausius biocheminius procesus, kurių visuma formuoja Gyvybę...(APIMTIS 3 PSL)
Biologija  Referatai   (6,65 kB)
Baltymai
2010-10-06
Baltymų klasės, pavyzdžiai, funkcijos ir lokalizacija. jungiamojo audinio tarplastelinės medžiagos komponentas, esantis kauluose, sausgyslėse ir kremzlėse. Įeina į odos, plunksnų, nagų, plaukų sudėtį. Elastinėse skaidulose funkcionuoja kaip struktūrinis elementas. Yra seilėse, tai lipnus sekretas - gleivės
AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) yra retroviruso – žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukelta liga, kuriai būdinga stipri imunosupresija, lemianti indikacines ligas, antrinius navikus ir neurologinius pokyčius. ŽIV – retrovirusas, priklausantis lentivirusų šeimai. Išskirtos dvi genetiškai skirtingos ŽIV formos/tipai: ŽIV–1 ir ŽIV–2. ŽIV–1 yra labiausiai paplitęs Europoje, JAV ir Centrinėje Afrikoje, ŽIV–2 – Vakarų Afrikoje. Nustatyta, jog viruso tipas turi įtakos klinikinei ŽIV infekcijos eigai. ŽIV–1 tipo sukelta liga greičiau progresuoja iki AIDS. ŽI viruso tipai dar turi subtipus. Pavyzdžiui, nustatyta, jog ŽIV-1 subtipas C lengviau plinta heteroseksualių santykių metu, nei subtipas B. Lietuvoje vyrauja ŽIV–1 subtipas A, tačiau jau yra nustatytas ir subtipas B. Identifikavus viruso subtipus šalyje, galima tiksliau detalizuoti individualias ir bendras prevencijos priemones.
Biologija  Referatai   (70,52 kB)
Įvadas. Audiniai. Sėkla. Augalų dauginimasis. Dauginimasis sėklomis. Žiedynai. Žiedinio augalo vystymasis. Žiediniai, arba gaubtasėkliai, augalai ir jų klasifikacija. Žiedinių augalų kartų kaita. Išvados. Naudota literatūra
Biologija  Referatai   (15,77 kB)
Gliukokortikoidai
2010-09-13
Tai yra steroidinės (hormoninės) priešuždegiminės medžiagos, kurių paprastai organizme gamina antinksčiai. Preparatai: Kortizonas, hidrokortizonas, prednizolonas, prednizonas, triamcinolonas, deksametazonas, flumetazonas, fluocinolonas, beklametazonas, flutikazonas. Gliukortikoidų klasifikacija. Veikimo mechanizmas. Nepageidaujamas poveikis Lokalių kortikosteroidų sukeliamos nepageidaujamos reakcijos.
Biologija  Konspektai   (4 psl., 15,04 kB)
Bakterijos
2010-05-25
Bakterijos. Klasifikacija. Sandara. Reikšmė.
Biologija  Pateiktys   (16 psl., 114,26 kB)
Fermentas – baltyminis katalizatorius, pagreitinantis gyvajame organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Be fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai ir gyvasis organizmas negalėtų egzistuoti. Fermentai naudojami kaip vaistiniai preparatai, kaip reagentai ar biocheminiai rodikliai diagnozei nustatyti.
Biologija  Referatai   (8 psl., 289,85 kB)
Biologija
2010-05-15
Labai daug naudingos informacijos pasiruošti biologijos valstybiniam egzaminui. iologija – mokslas apie gyvybę. Jis tyrinėja gyvybę kaip ypatingą materijos judėjimo formą, jos egzistavimo ir vystimosi dėsnius. Biologijos tyrimo objektas yra gyvieji organizmai, jų sandara, funkcijos, gamtinės bendrijos. Biologijos mokslo sistema aiškina gyvosios gamtos esmę, formos, vystimosi ir tai yra vadinama – bendrąja biologija . Tam tikrus objektus tyrinėja specialūs mokslai.
Biologija  Pagalbinė medžiaga   (73 psl., 658,89 kB)
Kenkėjas (parazitinis organizmas) - organizmas, kurį žmonės laiko žalingu ar nepageidaujamu. Parazitai užkrėčia tiek žmones, tiek augalus. Mes užsikrėčiame įvairiausiomis ligomis, tokiomis kaip amebiazė , bruceliozė, maliarija, kokcidiozė, niežai ir t.t. Jas sukelia parazitai tokie kaip spirochetos, erkės, tripanosoma, balantidija bei žmoginės askaridės ir pan. Augalų ligos tai bakteriozė, grybinės augalų ligos, virusinės ligos... Augalų ligų išoriniai požymiai būna įvairūs: dėmės, puvimas, vytimas, chlorozė, deformacija, išaugos, apnašos, pūslelės, žaizdos. Augalų ligos gali pažeisti visą augalą arba tik atskirus jo organus: lapus, vaisius, šaknis, žiedus, stiebus.Visos ligos yra žalingos ir jų reikia saugotis.
Biologija  Referatai   (14 psl., 42,85 kB)
Bakterijos
2010-04-28
Bakterijos sąvoka ir apsirūpinimas energija, Bakterijos sandara, Bakterijų formų tipai ir jų apibūdinimai, Bakterijų dauginimasis, Bakterijų nauda, Gerosios bakterijos.
Biologija  Referatai   (9 psl., 495,08 kB)
Ląstelės nediferencijuotos, turi didelius branduolius, o jų medžiagų apykaita greita. Gaminamųjų audinių ląstelės nuolat dalijasi ir diferencijuojasi, virsta įvairių audinių ląstelėmis, prisitaiko atlikti skirtingas funkcijas. Taip augalai auga, ilgėja ir storėja. Gaminamajam audiniui priklauso brazdas, teikiantis naujas ląsteles medienai ir karnienai.
Biologija  Pateiktys   (19 psl., 593,97 kB)
Susipažinti su virusais, bakterijomis, grybais ir pirmuonimis. Aprašyti jų žalą. Apibūdinti jų sukeliamas žmogaus ir augalo ligas. Parašyti darbo išvadas. Patikrinti temos įsisavinimą atliekant testus.
Biologija  Pateiktys   (24 psl., 890,23 kB)
Dykumų biomas
2010-04-11
Dykuma – tai aukšto slėgio sritys, paplitusios vidurio, subtropinio ir tropinio klimato juostose, kur dangus beveik visada giedras, lyja retai. Dykumose nuolat arba periodiškai karšta. Temperatūra šilčiausiu metu siekia iki 38 - 42°C. Šalčiausiu metu vis tiek teigiama. Pučia smarkūs vidutiniškai 10m/s ir dažnai pastovios krypties vėjai. Per metus iškrinta ne daugiau kaip 250mm kritulių.
Biologija  Referatai   (2 psl., 7,61 kB)
Kalmarai - galvakojų moliuskų būrys. Geri plaukikai. Minta žuvimis, vėžiagyviais. Gaudomi maistui. Jų mėsa beveik kaip jautiena. Būryje yra 28 šeimos, apie 300 rūšių. Architeutis yra didžiausias galvakojis pasaulyje. Aštuonkojai - galvakojų (Cephalopoda) moliuskų būrys. Kriauklės neturi. Ant 8 čiuopiklių esantys siurbtukai be stiebelių. Būryje yra 14 šeimų ir 289 rūšys.
Biologija  Referatai   (6 psl., 59,29 kB)
Biotechnologija - tai bet kurios technologijos, kurios naudoja biologines sistemas ar gyvus organizmus produktams modifikuoti ar gaminti ar perdirbti specifiniam naudojimui. Miško biotechnologijos tikslas suderinti palyginti naujas tyrimų kryptis su tradiciniais selekciniais tyrimais.
Biologija  Pateiktys   (8 psl., 1,49 MB)
Avitaminozė
2010-03-31
Žiemą ar ankstyvą pavasarį su maistu žmogaus organizmas gauna mažesnį vitaminų kiekį, kadangi vartojama daugiau konservuotų produktų. Net ir šviežiose daržovėse, jas laikant per žiemą, po truputį mažėja vitaminų. Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliam organizmo vystymuisi, augimui ir veiklai. Organizmas vitaminų beveik negamina, beveik nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu.Norint, kad organizmas gautų pakankamą kiekį vitaminų, būtina laikytis sveikos mitybos reikalavimo ne mažiau kaip penkis kartus per dieną valgyti šviežių vaisių, uogų, žalumynų ir daržovių.
Biologija  Namų darbai   (4 psl., 31,42 kB)