Plačiai apie TCP/IP. Baziniai modeliai. OSI bazinis modelis. Tinklų pavyzdžiai: Arpanet, Internet, gigabitiniai tinklai. Tinklų standartizavimas. Kanalinis lygis. Tinklinis lygis. Transportinis lygis. Taikomasis lygis. (APIMTIS 130 PSL)

Informatika  Pagalbinė medžiaga   (190,3 kB)

Windows 95/98 Dial-Up Networking konfigūravimas Dial-Up Networking instaliavimas Spauskite Start mygtuką. Atsidariusiame meniu pasirinkite Settings..., po to pasirinkite Control Panel. Control Panel lange pele du kart spustelkite Add/Remove Programs ikoną. Atsidariusiame lange pasirinkite Windows Setup polangį. Komponentų sąraše pasirinkite Communications punktą ir spauskite Details... mygtuką. Patikrinkite ar padėta varnelė šalia Dial-Up Networking punkto. Jei nepadėta - padėkite ir spauskite OK mygtuką. Dėmesio ! Instaliavimo metu sistema gali paprašyti Windows 95/98 intsliacinių diskelių arba CD-ROM. Dial-Up adapterio bei TCP/IP protokolo instaliavimas Spauskite Start mygtuką. Atsidariusiame meniu pasirinkite Settings..., po to pasirinkite Control Panel. Control Panel lange pele du kart spustelkite Network ikoną. Atsidariusiame lange pasirinkite Configuration polangį. Komponentų sąraše turi būti Dial-Up Adapter ir TCP/IP (arba TCP/IP -> Dial-Up Adapter). Jei komponentų sąraše nėra Dial-Up Adapter, jo instaliavimui spauskite mygtuką Add..., atsidariusiame lange pasirinkite Adapter ir dar kartą spauskite mygtuką Add.... Atsidariusiame lange Manufacturers: sąraše pasirinkite Microsoft, o Network Adapters sąraše pasirinkite Dial-Up Adapter ir spauskite mygtuką OK. Jei komponentų sąraše nėra ir TCP/IP protokolo, jo instaliavimui spauskite mygtuką Add... mygtuką, atsidariusiame lange pasirinkite Protocol ir dar kartą spauskite mygtuką Add.... Atsidariusiame lange Manufacturers: sąraše pasirinkite Microsoft, o Network Protocols sąraše pasirinkite TCP/IP ir spauskite mygtuką OK.

Informatika  Referatai   (165,39 kB)

• Bendras resursų naudojimas. Toli vienas nuo kito esantys kompanijos kompiuteriai apjungti į tinklą. Informacija nuo vartotojo gali būti labai toli. Ją gali naudoti daug darbuotojų tuo pačiu metu. • Didelis patikimumas. Duomenų failai turi po keletą kopijų skirtinguose kompiuteriuose. Kai vienas sugenda, galima naudotis kitais, neprarandant duomenų. • Pinigų taupymas. Vienas didelis kompiuteris (mainframe) yra brangesnis už daug mažų, sujungtų į tinklą ir atliekančių tą patį darbą. Duomenys saugomi viename arba keliuose bendro naudojimo failų serveriuose. Vartotojai - klientai. Kliento - serverio modelis, užklausa - atsakymas. • Galimybė nesunkiai plėsti tinklą, pajungiant naujus vartotojus ir naujus serverius pagal poreikius. • Galinga toli esančių darbuotojų bendravimo priemonė, atliekant bendrą darbą. Kartais tai yra svarbiau už anksčiau minėtus privalumus. Pradedant nuo 1990 m. kompiuteriniai tinklai pradėjo teikti paslaugas privatiems asmenims į namus. Pagrindinės priežastys: • Priėjimas prie nutolusios informacijos. Finansinės institucijos. Parduotuvės. Vaizdi informacija apie prekes. Elektroniniai laikraščiai. Mokslo žurnalai, bibliotekos. Pasaulio voratinklis (World Wide Web), kur galima rasti informacijos beveik apie viską. Visa tai - asmens ir nutolusios duomenų bazės sąveika. • Asmenų bendravimas. Tai 21-mojo amžiaus atsakas į 19-tojo telefoną. Elektroninis paštas - naudojasi milijonai žmonių. Galima pasiųsti beveik viską : tekstus, vaizdus, garsus, failus. Trūksta tik kvapo. Toli vienas nuo kito esančių žmonių virtualūs susirinkimai - videokonferencijos. Nuotolinis mokymas, medicininė pagalba. Pasaulinės naujienų grupės. • Interaktyvios pramogos. Video pagal pareikalavimą. Bet kokį bet kur padarytą filmą galima gauti tuoj pat. Interaktyvūs filmai (pasirenkant kokią nori siužeto kryptį). Interaktyvios televizijos laidos. Žaidimai. Trimatė virtuali realybė. Transliaciniai. Turi vieną ryšio kanalą, kurį bendrai naudoja visi kompiuteriai tinkle. Kompiuteriai siunčia trumpus pranešimus, vadinamus paketais (packets). Siunčia vienas, gauna visi. Adreso laukas pakete nurodo, kam paketas adresuotas. Gavęs paketą, kompiuteris patikrina adreso lauką ir apdoroja paketą, jei jis yra skirtas minėtam kompiuteriui. Yra galimybė paketą adresuoti visiems adresatams, nurodant specialų kodą adreso lauke. Kai kurios sistemos palaiko perdavimą tik tam tikram kompiuterių poaibiui. Taškas - taškas. Sudaryti iš daugelio sujungimų tarp individualių kompiuterių porų. Paketai nueina adresatui per keletą tarpinių stočių. Kadangi paketui yra skirtingo ilgio keliai, tai reikalingi maršrutizacijos algoritmai, kurie yra labai svarbūs taškas - taškas tinkluose. Dažniausiai maži, geografiškai lokalizuoti tinklai yra transliaciniai, o dideli - taškas - taškas tipo. Dažniausiai įrengiami viename pastate. Dydis - iki kelių kilometrų. Plačiai naudojami asmeninių kompiuterių ir darbo stočių sujungimui kompanijų, įstaigų kontorose bendram resursų naudojimui ir apsikeitimui informacija. Skiriasi nuo kitų tinklų dydžiu, perdavimo technologija, topologija. Vietiniai tinklai riboto dydžio. Perdavimo laikas yra ribotas ir žinomas. Tai leidžia panaudoti tam tikrus metodus, kurie negalimi kitomis sąlygomis. Dažnai naudojamas vienas kabelis, prie kurio prijungti visi kompiuteriai. Duomenų perdavimo sparta 10 - 100 Mb/s, mažas vėlinimas (dešimtys s), nedaug klaidų. Tuo pačiu metu duomenis gali siųsti tik vienas kompiuteris. Reikalingas tam tikras konfliktus sprendžiantis mechanizmas, kai tuo pačiu metu duomenis nori siųsti keletas kompiuterių. Mechanizmas centralizuotas arba paskirstytas. Ethernet su magistraline topologija - tinklo su decentralizuotu valdymu pavyzdys. Kitas transliacinio tinklo topologijos pavyzdys - žiedas. IBM token ring - populiarus žiedo pavidalo vietinis tinklas. Sparta 4 ir 16 Mb/s. Transliaciniai tinklai toliau skirstomi į statinius ir dinaminius, priklausomai nuo to, kaip skiriamas kanalas. Statiniai, kai kiekvienam kompiuteriui yra skiriamas tam tikras laiko intervalas, kada jis gali siųsti (slot). Neproduktyviai panaudojamas kanalas, kai ne visos stotys turi ką siųsti. Dėl to dažniau naudojamos dinaminės sistemos, kai kanalas skiriamas dinamiškai pagal pareikalavimą. Yra centralizuoti ir decentralizuoti kanalo skyrimo metodai. Pirmuoju atveju yra vienas arbitražo įrenginys, kuris nusprendžia, kas perduos sekantis. Tai galima daryti priimant užklausas ir sprendžiant pagal tam tikrą algoritmą. Decentralizuotu atveju kiekviena stotis turi nuspręsti pati - siųsti ar ne. Yra įvairūs algoritmai kaip šiuo atveju išvengti chaoso.

Informatika  Referatai   (188,03 kB)

Tinklas palengvina informacijos perkėlimą iš vieno kompiuterio į kitą, kiekvieną kompiuterį sujungti su internetu, naudotis spausdintuvu arba skeneriu. Įrengti tinklą nėra brangu ir sunku. Vieno kompiuterio prijungimas prie “Ethernet” tipo tinklo kainuos keliasdešimt litų, jeigu rengsite nuoseklųjį (magistralės tipo) tinklą ir tenkinsitės nebrangiomis tinklo plokštėmis (tinkamomis “10 Base-T tinklui, perduodančiam informaciją 10 Mbit/sek. Sparta).

Elektronika  Referatai   (17 psl., 273,36 kB)

IP addressing: each network interface in TCP/IP network is assigned a unique 32-bit internet address that is used in all communications with that host - IP address, IP Address encodes both host and network numbers, host and address numbers depend on address class. IP addressing: class A - up to 126 networks with 16777214 hosts each, class B - up to 16,382 networks with 65534 hosts each, class C - up to 2097152 networks with 254 hosts each.

Informatika  Pateiktys   (11 psl., 215,85 kB)

Data Link Layer Design Issues: types of service: unacknowledged connectionless service, acknowledged connectionless service, acknowledged connection-oriented service; framing: character count, starting and ending characters with character stuffing, starting and ending flags with bit stuffing, physical layer coding violations. Data Link Layer Design Issues: Error Control: acknowledgements, time-outs, frame sequencing; Flow control: f ast sender vs. slow receiver.

Informatika  Pateiktys   (26 psl., 596,31 kB)

The OSI Model: basic principles of layered architecture: each layer means different layer of abstraction, each layer should perform a well defined function, the functions of layer should promote standardization, the information flow across the interfaces should be minimized, the number of layers should be large enough to separate functionality and small enough to keep the architecture under control, introduced in 1983, the OSI model has seven layers, the OSI model is not a network architecture, it does not specify the exact services ant protocols.

Informatika  Pateiktys   (14 psl., 225,14 kB)

The TCP/IP Model: origins from ARPANET, DoD research network, ARPA - Advanced Research Projects Agency, reliability was the primary concern of design, IMP - interface message processor, the TCP/IP Model defined in 1974 for the first time. The Internet Layer: packet-switching, connectionless service, each packet is independently routed from source to destination, packet ordering issue, defines packet format, defines protocol - Internet Protocol.

Informatika  Pateiktys   (16 psl., 162,66 kB)

Computer network - interconnected collection of autonomous computers. Mainframe computer with terminals is not a computer network. Computer network is not a Distributed system. Distributed system is a software, built on top of a network. Networks for companies: resource sharing, high reliability, saving money, communication medium. Networks for people: access to remote information, person-to-person communication, interactive entertainment.

Informatika  Pateiktys   (19 psl., 530,76 kB)

Bendravimas su prokolų programine įranga. Kliento arba serverio aplikacijos nori naudoti transportinius protokolus. Aplikacijos yra operacinės sistemos (OS) išorėje, protokolinė įranga – OS viduje. Reikalingas mechanizmas susijungti. Vadinama - Application Program Interface (API). API taip pat yra OS dalis, leidžianti programoms naudotis protokolais. Apibrėžia galimas operacijas bei jų parametrus. Socket API. Iš pradžių sukurta BSD UNIX sistemoms, darbui su TCP/IP protokolais. Paskui paplito, dabar yra daugeliui operacinių sistemų, pramoninis standartas.

Informatika  Konspektai   (2 psl., 36,2 kB)

Transporto lygis - kertinė protokolų hierarchijos dalis. Pagrindinė užduotis – pateikti patikimą, efektyvų duomenų transportą iš siuntėjo adresatui, nepriklausomai nuo apačioje esančių tinklinių technologijų. Pateikdamas servisą jo vartotojams – paprastai tai yra taikomojo lygio procesai – transporto lygis naudojasi tinklo lygio servisu. Transporto lygis, kaip ir tinklo lygis, gali pateikti tiek kontaktinį (connection-oriented), tiek nekontaktinį (connection-less) servisą.

Informatika  Konspektai   (8 psl., 135,34 kB)

TCP/IP lygiai ir protokolai: lygis 1: fizinis, lygis 2: kanalinis (MAC “freimų” formatas, MAC adresavimas, Interfeisas tarp kompiuterio ir tinklo (NIC – Network Interface Card), Protokolai – ARP, RARP), lygis 3: Internet, galimybės siųsti paketus internete per eilę maršrutizatorių, protokolai - IP (plius ICMP ir IGMP), lygis 4: transporto, transportas iš aplikacijos viename kompiuteryje į aplikaciją kitame, protokolai – TCP, UDP, lygis 5: taikomasis, visa kita, protokolai: TELNET, FTP, TFTP, DNS, SMTP, POP3, NFS, rlogin, etc.

Informatika  Konspektai   (11 psl., 165,09 kB)

Projektavimo problemos, kurias reikia spręsti šiame lygyje: servisas tinklo lygiui, freimų sudarymas, jų ribų atpažinimas, klaidų apdorojimas, freimų srauto kontrolė. Pateikiami serviso tipai: nekontaktinis (CL) be patvirtinimo, nekontaktinis su patvirtinimu, kontaktinis su patvirtinimu. Freimų ribų nustatymas: simbolių skaičius, pradžios ir pabaigos simbolių “flags” – DLE, STX, ETX, pradžios ir pabaigos bitų “flags” – 01111110.

Informatika  Konspektai   (3 psl., 7,74 kB)

Pasiūlytas ISO 1983 metais kaip pirmas bandymas standartizuoti protokolus kiekviename lygyje. Pavadinimas kilęs nuo atvirųjų sistemų (tokios sistemos, kurios atviros ryšiui su kitomis sistemomis). OSI modelis turi 7 lygius. Pats OSI modelis nėra tinklo architektūra, nes: nespecifikuoja tikslių servisų ir protokolų, specifikuoja tik kiekvieno lygio funkcijas, ISO yra išleidę atskirus standartus kiekvienam lygiui OSI yra geras modelis tinklų sąvokoms studijuoti.

Informatika  Konspektai   (4 psl., 59,18 kB)

Prielaidos kompiuteriu tinklams atsirasti. Lokalių tinklų konfiguracija ir servisai. Duomenų perdavimo tinklai ir pagrindinės koncepcijos. Lokalaus tinklo tam tikrai darbuotojų grupei planavimas. Protokolai (ipx, spx,ncp, rip ir sap). Lokalių tinklų serveriai ir planavimas. Lokalių tinklų komponentai (mac, csma/cd). Ethernet. Kolizija. Fizinės topologijos (magistralė, žvaigždė ir dvitaškis jungimas). Žiedinė topologija. Duomenų perdavimo terpėse naudojamos elektromagnetinės bangos. Lan sujungimas į didesnį tinklą. Kartotuvai (hubs). Lan’u tarpusavio jungimas. Tiltai. Modemai (null modemai).

Informatika  Paruoštukės   (5 psl., 29,29 kB)

Video konferencija. Video konferencijos perdavimo terpė. Įrangos grupės. Specializuota įranga video konferencijos organizavui. Video konferencijos pavyzdžiai. Video konferencijos standartai. Video konferencijos H.320 standartas. Video signalo standartai. Audio signalo standartai. Duomenų standartai. Audio- ir video- informacijos perdavimo problemos. Video paslaugos kokybės (QoS) užtikrinimas IP tinkluose.

Informatika  Referatai   (13 psl., 200,25 kB)

Atkūrimo įranga (multimedijos). Multimedijos sistema. Sinchronizacijos etaloninis modelis. Multimedijos sąsajos. Sinchronizacijos specifikacijos lygmuo. Aptarnavimo kokybė qos. Multimedijos sinchronizacijos specifikacijų metodai. Multimedijos sistemų modeliai. Vaizdo konferencijos organizavimas. Informacijos suspaudimo metodai. Vaizdo konferencijos organizavimas isdn kanalais. Paskistytos multimedijos sistemos. Sip protokolas. Sctp protokolas. Multimedijos konferencijos tinkliniai protokolai. Isdn. B-isdn. Signalizacijos ir konvergencijos funkcija (scp). Telematikos paslauga. Via. Lokalinių tinklų diagnostika.

Informatika  Konspektai   (16 psl., 70,49 kB)

Kompiuterinių tinklų saugumas darosi aktuali problema vis platesniam žmonių ratui. Kuo labiau plinta Internetas, kuo daugiau žmonių ir ištisų kompanijų prisijungia prie jo, tuo aktualesnė darosi vietinio kompiuterių tinklo apsauga, jei jis prijungtas prie Interneto. Informacija šiais laikais yra viena iš brangiausių prekių. Įsilaužimai pasinaudojant Internetu jau realybė. Paprastai išskiriamos dvi įsilaužimų klasės: nelegalus priėjimas prie duomenų; serviso sutrukdymas.

Informatika  Referatai   (9 psl., 15,79 kB)

Kompiuterinės stoties konfigūravimas. Novell netware vartotojų darbo aplinka. Netware 4.01 administravimas. Microsoft Windows NT 4.0 tinklo administravimas: vartotojai ir grupės. Duomenų srauto stebėjimas ir analizė lokaliame tinkle.

Informatika  Ataskaitos   (12 psl., 17,58 kB)

Interneto protokolai yra populiariausi atvirosios sistemos protokolai, kadangi jie gali būti labai sėkmingai taikomi tiek LAN, tiek WAN tinkluose. Interneto protokolai – ryšio protokolų rinkinys, iš kurio geriausiai žinomi Transmission Control Protocol (TCP) ir Internet Protocol (IP).

Informatika  Referatai   (6,84 kB)

Bendrąja prasme internetas (iš anglų Interconnected Networks, sutr. Internet) – tai kompiuterinis tinklas, jungiantis kelis tinklus, tačiau dabar internetas, visų pirma, suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Vartotojų požiūriu, internetas visų pirma reiškia pasaulinį tinklą (WWW – World Wide Web), elektroninio pašto, IRC ir naujienų grupių paslaugas.

Informatika  Referatai   (11,18 kB)

šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių - studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų, verslininkų. Internetas - tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima ir naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki naujausių pasaulio spaudos naujienų.

Informatika  Namų darbai   (6,42 kB)

Kad tinklas funkcionuotų visų pirma reikia užtikrinti jo informacinių srautų teisingą valdymą. Paprastai ši funkcija atliekama tinklo mazguose, taigi šis uždavinys susiveda į tinklo mazgų valdymą.

Informatika  Konspektai   (3,65 kB)

ИНТЕРНЕТ (Internet – inter + net – объединение сетей) – всемирная компьютерная сеть, объединяющая миллионы компьютеров в единую информационную систему. Интернет предоставляет широчайшие возможности свободного получения и распространения научной, деловой, познавательной и развлекательной информации. Глобальная сеть связывает практически все крупные научные и правительственные организации мира, университеты и бизнес-центры, информационные агентства и издательства, образуя гигантское хранилище данных по всем отраслям человеческого знания. Виртуальные библиотеки, архивы, ленты новостей содержат огромное количество текстовой, графической, аудио и видео информации.

Rusų kalba  Referatai   (8,96 kB)

Kompiuterijos ir interneto laikotarpių klasifikacija paremta JAV nekomercinės žiniasklaidos susivienijimo PBS (www.pbs.org) sudarytu „Gyvenimo internete“ modeliu. Superkompiuterinio tinklo pradžia (1962 – 1969). JAV gynybos departamento agentūra ARPA pradėjo projektuoti nedidelį superkompiuterinį tinklą „Arpanetą“.

Informatika  Konspektai   (22,57 kB)

Smarkiai išaugus mobilaus ryšio vartotojų skaičiui ir esant kaip niekada didelei mobilios multimedijos paslaugų paklausai, autoriai siūlo ATM technologijos įvadą ateinančios kartos mobiliai tinklų infrastruktūrai, kad būtų galima efektyviai...

Elektronika  Referatai   (8,24 kB)

Referatas istotijai apie interneto atsiradimą. Internetas - tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Atskiri iki kelių kilometrų nutolę kompiuteriai yra jungiami į vietinius tinklus, vietiniai tinklai įvairiomis ryšio priemonėmis jungiami tarpusavyje. Taip kuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas - internetas.

Istorija  Referatai   (3,98 kB)

The Internet is a worldwide, publicly accessible series of interconnected computer networks that transmit data by packet switching using the standard Internet Protocol (IP). It is a "network of networks" that consists of millions of smaller domestic, academic, business, and government networks, which together carry various information and services, such as electronic mail, online chat, file transfer, and the interlinked web pages and other resources of the World Wide Web (WWW).

Anglų kalba  Kursiniai darbai   (15,94 kB)

Šiuolaikinių tinklo nusikaltėlių veikla yra dar labiau užmaskuota. Dažniausiai bandymai įsilaužti į kompiuterinę sistemą pasireiškia dvejopai. Pirmiausiai įsilaužėlis gali pasinaudoti galimybe, kurią jam suteikia įjungta bendra failų ir spausdintuvo (File and Print Sharing ) naudojamo “Interneto” ryšio metu, funkcija, nustatoma “Control Panel” sekcijoje “Network”. Norint, kad jūsų failai nebūtų pasiekiami per Internetą, reikia išjungti bendro naudojimo failais ir spausdintuvu funkciją: pirmiausia, iš “Control Panel“ reikia eiti į “Network”, po to reikia nurodyti TCP/IP tinklo komponentą, paskui reikia pasirinkti “Files and Print Sharing” ir nuimti žymeklius (varneles) nuo abiejų langelių).

Informatika  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 6,9 kB)

Описание изложено на основе Windows 2000, однако, большинство служб присутствует и в Windows XP. Знаете ли вы, что во время вашей работы за компьютером, на нем постоянно трудятся десятки маленьких работников, которые помогают во всем и по мере сил облегчают вам жизнь? И имя этим маленьким работникам - службы. Но, как и любые трудяги, им постоянно нужна пища. А что же они едят? Да оперативную память! Для своего функционирования каждый такой работник "съедает" часть оперативки. А вы уверены, что к этому славному обществу не присоединилось несколько дармоедов, которые, занимая лишнюю память, тем не менее, ничего не делают? Спешу вас обрадовать: если все устанавливалось по умолчанию, а потом никакой настройки не проводилось, то именно так оно и есть. А оно нам надо? Наверняка, лишней оперативки у вас нет.

Informatika  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 9,67 kB)