Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 3098 rezultatai
Liucijus Anėjus Seneka
2009-07-09
Liucijus Anėjus Seneka gimė Ispanijos Kordubos mieste apie 4m. pr. Kr. Jis buvo vidurinysis turtingo ir žinomo Romoje raitelių luomo retorikos žinovo Lucijaus Anėjaus Senekos sūnus. Ankstyvoje vaikystėje busimas filosofas buvo atvežtas į Romą, nes tėvas ir anksčiau čia buvo įsikūręs. Seneka gavo puikų retorinį išsilavinimą ir mokėsi filosofijos pas Sotioną ir Atalą. Filosofija jaunuolį sužavėjo, jis visa galva į ją pasinėrė ir skelbė: "Jei nori būti laisvas, vergauk filosofijai".
Platono idealios valstybės modelis
2009-07-09
Platonas (gr. Πλάτων; 422-347 pr. m. e.) - graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose. Platonas - objektyvinio idealizmo pradininkas. Sokrato mokinys, rėmęsis taip pat pitagorininkų Parmenido, Herakleito filosofija. Būdamas 40 metų Atėnuose įkūrė filosofijos mokyklą, vadinamąją Platono Akademiją. Parašė apie 30 filosofinių dialogų, sukūrė objektyviojo idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. Dialoguose konfrontuodamas ir derindamas nuomones, stengėsi atskleisti filosofijos sąvokas.
Naujųjų amžių filosofija
2009-07-09
Džonas Lokas (1632 – 1704). Tai pirmas rimtas Dekarto oponentas iš empirikų. Jo pažiūros artimesnės 18 amžiui nei 17 amžiui. Jis Oksfordo universiteto auklėtinis, dėstytojas (tutorius). Užsiiminėjo diplomatinėmis misijomis. Domėjosi teologija, bažnyčios ir valstybės santykiu. Studijavo mediciną. Buvo vyriausybės narys. Visada rasdavo laiko intelektualiniams ieškojimams ir filosofijos tekstams.
Mano šio referato tikslas yra palyginti dviejų, skirtingų epochų veikėjų – filosofų – Tomo Akviniečio(viduramžiai) ir Aristotelio(antika) dorybių teorijas, kokias dorybes jie laikė svarbiausiomis, kaip vienas ar kitas iš jų skirstė tas dorybes, ir kas pasak jų yra žmogaus gyvenimo prasmė, tikslas. Nors šie veikėjai skirtingų epochų, tačiau tarp jų filosofijos, o jei konkrečiau tarp jų etikos, randame nemažai panašumų ir, aišku, skirtumų.
Filosofija
2009-07-09
Filosofija vadiname visiškai naują mąstymo būdą, kuris atsirado Graikijoje apie 600 metus prieš Kristų. Ligi tol į visus žmonėms rūpimus klausimus atsakydavo įvairios religijos. Tokie religiniai aiškinimai buvo perduodami iš kartos į kartą mitais. Visame pasaulyje per ilgus tūkstantmečius buvo sukurta nesuskaitoma gausybė mitinių atsakymų į filosofinius klausimus.
Pasirinktos grupės katechezės ypatumai
2009-07-09
Katecheze pradėta vadinti Bažnyčios pastangas rasti sau mokinių, padėti žmonėms suprasti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Katechezė – tai vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų tikėjimo ugdymas, tai tikslas, įvesti juos į pilnutinį krikščionišką gyvenimą. Katechezė glaudžiai siejasi su Bažnyčia. Nuo katechezės priklauso ne tik Bažnyčios išplitimas ir jos kiekybinis didėjimas, bet jos vidinis augimas, Bažnyčios atitikimas Dievo planui. Katechezė kaip evangelizacija yra svarbi Bažnyčios apaštališkos misijos dalis.
Daugelis sociologų ir demografų studijuoja tiek visuomenės senėjimo tiek atskiro individo senėjimo reiškinius. Senėjimo problemomis pradėta domėtis jau XIX amžiaus pabaigoje, bet sistemingo mokslinių dėmesio sulaukė tik XX amžiaus antroje pusėje. Tai tik patvirtina 1994 m rudenį vykusi tarptautinė demografijos konferencija Kaire, joje buvo atskleisti ryškiausi gyventojų demografinės struktūros pokyčiai: pripažinta, kad pasaulio visuomenė sensta.
Sociokultūrinis darbas bendruomenėje
2009-07-09
Bendruomenių veiklos svarba puoselėjant visuomenės piliečių kultūrą, skatinant jos perimamumą, tenkinant kultūrinius bendruomenės narių poreikius siejama su ypatingai greitais pokyčiais, kurie vyksta visame pasaulyje ir Lietuvoje: kinta ne tik ekonomika, bet ir kultūra, žmonių ir organizacijų santykiai, politika, technologija, medicina, socialinės paslaugos.
Sociologija
2009-07-09
Sociologija – mokslas apie visuomenę, apie žmogų, žmonių grupių, visuomenės socialinį gyvenimą, tirianti visuomenę, jos struktūrą ir procesus. Tai mokslas apie visuomenę, jos grupes ir visuomeninį elgesį. Ji tiria ypatingą visuomenės realybės sferą, kurią tirinėja pagal specifinius būdingus tam mokslui dėsnius ir dėsningumus. Sociologinio pažinimo objektas – socialinių reiškinių, procesų socialinių savybių, rūšių ir santykių visuma.
Tarpasmeninių konfliktų profilaktika
2009-07-09
Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis, padėti kitiems ir ieškoti pagalbos bei paramos sau. Bendravimas – tai viena pagrindinių žmogaus vertybių. Jis vyksta tiek kalbantis, tiek ir be žodžių, sąmoningai ir nesąmoningai, būnant dviese ar atsidūrus didelėje žmonių grupėje. Bendravimo, kaip tarpusavio sąveikos, požiūriu yra skiriami įvairūs tipai, tačiau pagrindiniai yra du – bendradarbiavimas ir varžymasis arba kitais žodžiais „santarvė“ ir „konfliktas“.
Teigiamos emocijos
2009-07-09
Savo pasaulio neįsivaizduojame be emocijų. Vienos emocijos būna teigiamos, kitos būna neigiamos. Savo darbe bandysime atskleisti teigiamas emocijas bei kas jas sukelia. Laimė, jos supratimas, vertinimas ir siekimas priklauso nuo daugelio priežasčių: baimės nugalėjimo, biologinių ypatybių, materialinės gerovės, tikslų pasiekimo, patirties turėjimo ir panašiai. Laimės siekimas skatina planuoti, veikti.
Emocijos
2009-07-09
Žmonių jausmai būna labai įvairūs. Kartais netikėtai kylantys, tačiau neužmirštami. Gal dažnam iš mūsų gimsta klausimas: kaip jie kyla? Mes, jeigu lyginti su gyvūnais, daug dažniau jaučiame baimę, pyktį, džiaugsmą, meilę ir t. t. , todėl esame ko gero viena iš emocingiausių būtybių. Emocijos, nors ir įneša įvairovės į mūsų gyvenimą, būna dvejopos: arba pražūtingos arba gelbstinčios. O kas gi yra emocijos, kas jas sudaro?
Konfliktinės situacijos
2009-07-09
Kiekvienas iš mūsų, ar to norime, ar ne, susiduriame su konfliktais. Tai pasakyta tiek apie asmeninį žmogaus gyvenimą, tiek ir apie organizacijas. Žmonės praleidžia maždaug pusė savo gyvenimo darbe ir jiems labais >svarbu kad ten vyrautų maloni atmosfera, kad juos suptų draugiški tarpusavio santykiai. Konfliktai turi didele įtaką kolektyvo bendravimo klimatui.
Asmenybės ir socialinė psichologija
2009-07-09
Asmenybė - "individo savitumas,reikšmingų pastovių jo savybių (įgimtų ir įgytų) sistema,nusakanti jo vietą kurioje nors bendrijoje". (Psichologijos žodynas). Pagrindinės socialinės psichologijos uždavinys- išsiaiškinti veiksnius,kurie turi įtakos individo veiksmams,jausmams ir mąstymui socialinėse situacijose.
Bendravimo psichologija
2009-07-09
Prieš keletą metų dirbau apsaugos policijos skyriuje. Mūsų pagrindinis uždavinys buvo reaguoti į apsaugos policijos saugomų objektų apsauginės signalizacijos suveikimus. Tačiau į mūsų, kaip policijos patrulių, pareigas įeidavo ir neblaivių piliečių pristatymas į komisariato budėtojų dalį, ir eismo kontrolė, taip pat visokeriopa pagalba kitoms policijos tarnyboms. Labai dažnas, tiksliau pasakius, mano manymu pats dažniausias, atsitikimas mūsų kasdieninėje tarnyboje – šeimyninis konfliktas, įtakotas neblaivių šeimos narių ar pašalinių asmenų. Vieną vakarą patruliuojant mieste nustatytu maršrutu, iš komisariato budėtojų dalies per radijo stotį gavome pranešimą apie tai, kad į vieną butą, spardydamas duris, bando įsibrauti neblaivus pilietis. Buto savininkai prašo pagalbos nuraminant triukšmadarį.
Šis renginys numatytas, todėl, kad alkoholizmas – aktuali šiandienos jaunimo problema. Šia temą reikia plačiai negrinėti ir integruoti į visus kitus dalykus. Visų pirma numatomi ir išskiriami renginio tikslai. Tada pasirenkama literatūra, susijusi su alkoholizmo problema, pasirenkama Visuomenės sveikatos centro rekomenduojama literatūra. Remiantis literatūra sudaromos užduotys, kurios bus atliekamos su mokiniais renginio metu.
Paauglystė
2009-07-09
Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiška suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Seniau Vakarų šalių visuomenė ( ir kai kurios šalys dabar ) paauglystę laikė pereinamuoju trumpu amžiumi tarp vaikystės, priklausomybės ir suaugusio žmogaus atsakomybės. Pasibaigus lytiniam brendimui, žmogus buvo pripažįstamas suaugusiu ir atsakingu. Tai paprastai būdavo pažymima tam tikru ritualu. Suaugęs žmogus dirbo, tuokėsi, augino vaikus.
Pedagoginė psichologija
2009-07-09
Pagrindinis tikslas- suteikti informaciją, kuri padėtų mokytojams daryti išmintingas išvadas. Struktūra. Kaip ir kiekviename moksle pedagoginėje psichologijoje yra sąvokos, dėsniai ir metodai. Sąvoka- yra susisteminta mūsų turima informacija apie kokią nors visumą, egzistuojantį objektą. Sąvokos išreiškia mūsų elgesį ir psichinius procesus mokymosi ir mokymo metu. Sąvokos gali įgyti ir kintamųjų pavidalą. Pavyzdžiui, žmogaus intelekto sąvoka yra kintamasis, nes žmonių intelekto lygiai skiriasi. Dėsniai –apibūdina ryšius tarp sąvokų.
Greitumas, jo samprata ir lavinimo pagrindai
2009-07-09
Svarbiausia sportininkų rengimo problema yra pagrindinių fizinių ypatybių ugdymas. Tai raumenų jėgos, judesių greitumo, ištvermės, vikrumo, lankstumo ypatybių ugdymas bendrojo ir specialiojo fizinio rengimo procese. Sportinių judesių veiksmui yra būdingas tam tikras nuoseklumas, intensyvumas, tempas, trukmė, kryptis, amplitudė. Fizinių ypatybių ugdymo savitumas – tai sąlyginiai refleksai.
Sveika gyvensena ir antsvoris
2009-07-09
Viena didžiausių antsvorio priežasčių yra ...nemėgiamas darbas. Jeigu darbas sunkus ir nemalonus, papildomi kilogramai gali būti būdas pasislėpti nuo darbo problemų ar kankinančių klientų ir bendradarbių. Užkandžiavimas darbo metu – būdas nuo jų tarsi pabėgti, o gausus valgymas namuose – tarsi kompensacija už nemalonius išgyvenimus. Jeigu taip yra, iš pradžių meskite darbą, susiraskite mėgstamą veiklą, išspręskite bendravimo su artimais žmonėmis problemas ir būkite ramus bei patenkintas gyvenimu.
Treniruotės krūvio charakteristika
2009-07-09
Sportui būtini treneriai, savo idėjų įgyvendintojai, ieškotojai, be jų negalimas sporto judėjimas pirmyn. Būti geru treneriu- tai reiškia būti geru sporto specialistu, kuris turi daug žinių, moka savo žinias taikyti praktikoje, išmano psichologijos ir biomechanikos mokslus, sugeba vadovautis sporto metodika. Pats didžiausias džiaugsmas, kai po daugelio nesėkmių surandamas kelias, pasiekiami užsibrėžti rezultatai.
Bažnytiniai simboliai viduramžių epochoje
2009-07-09
Atskirą simbolių sistemą suformavo ir gyvenimui įdiegė viduramžių bažnyčia. Daugelis iš jų nebuvo originalūs, dauguma perimti iš antikos ar iš dar senesnių kultūrų, tačiau jiems buvo suteiktas krikščioniškas atspalvis ir paaiškinimas. Visas žmogaus gyvenimas buvo pajungtas bažnyčiai ir jos simbolių sistemai, jie padėjėjo diegti bažnyčios dogmas ir skatino jos valdžią. Prie pagrindinių bažnytinių simbolių ir jų supratimo bus bandoma prisiliesti šiame pranešime.
Kultūros istorija
2009-07-09
Kultūros istorijos konspektas nuo mesopotamijos iki pasaulio ir lietuvos XXa. kultūros. Ankstyviausioji upės slėnių civilizacija atsirado šumerų dėka. Ji suklestėjo derlingoje lygumoje tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Graikai tą kraštą pavadino Mesopotamija, t.y teritorija tarp šių upių.Šumerai vieni pirmųjų senovės pasaulyje pradėjo statyti miestus, sukūrė raštą, valdymo sistemą, pasiekė gražių laimėjimų architektūroje, amatuose, moksle.
Kūrybiškumas
2009-07-09
Kūryba – žmogaus veikla, kuria sukuriamos dvasinės ir materialinės vertybės. Kūryba – tokia veikla, kuri duoda naujų ir originalių didelės visuomeninės vertės produktų. Taigi kūryba – gyvenimo pažangos veiksnys. Beje, siekti pažangos, taigi ir kurti, – prigimtinė žmogaus reikmė. Pedagoginė veikla – ypatinga veikla. Specifinis jos bruožas tas, jog joje susiklosto sąlygos kiekvienam individui kurti save, tobulėti kaip žmogui, pasirengti kūrybiškai ir kokybiškai ateities veiklai, kai reiks įgyvendinti savo pašaukimą. Pedagoginis procesas drauge yra valdomas procesas.
Rentgeno spindulių pritaikymas medicinoje
2009-07-09
Rentgeno spinduliai yra naudojami saugumo užtikrinimui, pavyzdžiui, saugumo kontrolei aerouostuose, pasienio kontrolės postuose (jais galima neatidarant bagažo ar transporto priemonių krovinių skyriuose rasti bombas, ginklus ir kitas neleistinas prekes), bet yra nepakeičiami ir medicinoje, nors daro nemažą neigiamą poveikį žmogaus organizmui.
S. Gedos eilėraščio "Vėlinės" analizė
2009-07-09
Kai į mano rankas pirmą kartą pateko Sigito Gedos eilėraščių rinkinys “Skrynelė dvasioms pagauti”, jis buvo dar pakankamai naujas. Į akis iš karto krito knygos pavadinimas, noromis nenoromis priverčiantis nusišypsoti. Vartant rinkinį stebino ir žavėjo iš tiesų daug kas – laiko plotmių, erdvių bei kontekstų įvairovė, mitologijos, literatūros, istorijos ir kultūros dominantės, kontempliavimas neįprastais veikėjų portretais bei gebėjimas perteikti kiekvienos tautos savitumą. Tai ir buvo, ko gero, pirmoji rimtesnė pažintis su daugialype bei originalumu išsiskiriančia šio poeto kūryba.
Lietuvių novelės istorijoje pastebimos dvi ryškiausios tradicijos – epinė Žemaitės ir lyrinė J. Biliūno. Nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio lietuvių novelistikoje akivaizdžiai stiprėja lyrinė tradicija, tai natūrali reakcija į pokario literatūros monumentalumą, charakterių schematiškumą. Rašytojai ėmė vaizduoti žmogų kaip sudėtingą ir kenčiančią būtybę, požiūrio taškas persikėlė iš išorės į vidų, pasakojimas pasuko gilinimosi į psichologizmą kryptimi.
Filosofijos mokslo esmė
2009-07-09
Kas yra filosofija ir ką reiškia filosofuoti – vienas autentiškiausių ir sunkiausiai atsakomų klausimų, kuris neturi vieningo apibrėžimo. Tai ne įvadinis, o svarbiausias filosofijos klausimas, kuris ir yra šio mokslo esmė. Žmogus nuo pat savo atsiradimo stengiasi susivokti aplinkoje ir suprasti savo misiją šioje žemėje. Todėl jam ypač svarbu pasitikėti savimi, būti lanksčiam įvairiose gyvenimo situacijose. Gyvenimo išminties pagrindai lydi žmogų per visą jo buvimą. Jis nuo pat gimimo dienos tarsi pasmerktas filosofijai.
Kelias ir takas S. Nėries kūryboje
2009-07-09
Kelias ir takas yra savotiški mūsų kultūros ženklai, randami visuose žmogaus pasaulėjautos lygmenyse. Aukščiausias lygmuo be abejonės – religinis pasaulio suvokimas. “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” – skelbia Kristus Evangelijoje pagal Joną. Taigi krikščionybė “kelio” įvaizdžiui suteikė didžiulę apibendrinančią reikšmę. “Aš kelaliu keliavau kaip žiedelis rybavau” – dainuojama senovinėje liaudies dainoje.
Indija
2009-07-09
Šio referato pagalba norėtumėme pristatyti Indiją: jos pavadinimo kilmę, kuri susijusi su viena iš svarbiausių Pietryčių Azijos upe, įvairią kultūrą, filosofiją, kuri visiškai skiriasi nuo vakarietiškos, seną ir įvairią literatūrą, nenutylančią Indijos muziką, didelę įtaką turinčią architektūrą, papročius švęsti vestuves, šokį, administracinį suskirstymą, įdomią religiją ir istoriją.
