Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasta 250 rezultatų
Visuotines istorijos savokos
2011-04-26
Tai savokos, kurios pagelbes ruosiantis egzaminams bei kontroliniams darbams. Jos pades suprasti nagrinejamus tekstus, saltinius ir kt.
Darbo problema ir aktualumas. Jau nuo amžių pradžios kalbama apie religiją, jos dogmas, dvasininkų ir pasauliečių skirtumus, panašumus, privalumus. Sociologų atlikti tyrimai patvirtina religijos psichologijos teorijas apie tikėjimo įtaką vertybių formavimuisi, elgesiui, tam tikrų sprendimų priėmimui, pagalbą sprendžiant kasdienines dilemas, dvasiniam gijimui . Visgi susiformavę stereotipai ir toliau veikia visuomenę: ne kiekvienoje parapijoje priimtina, kad mišių metu šlovinimas vyktų akomponuojant gitaroms ar mušant būgnelius, ne visi žmonės pasitiki kunigais, tad galiausiai, arba nutolsta nuo tikėjimo, arba pasirenka kitą religiją, tuo tarpu susiskaldžiusios krikščionybės atstovai nepripažįsta vieni kitų, o ir ne visi piliečiai patenkinti tuo, kad mokykloje dėstoma tikyba, mokiniai nedrįsta garsiai kalbėti apie Dievą, nes dažnas būna tiesiog nesuprastas, laikomas keistuoliu, tačiau mažai kas apie tai susimąsto. Tačiau po tokių renginių kaip Tarptautinės ekumeninės Taizé bendruomenės susitikimas Vilniuje (2009 m. gegužės 1-3 d.), Lietuvos Jaunimo Dienos Panevėžyje (2010 birželio 24-27d.), iškilo klausimas, kaip lietuviai išreiškia savo tikėjimą, kaip dažnai jie vyksta į piligrimines keliones, ką jos jiems reiškia, ar piligriminė kelionė gali keisti žmogaus vertybes, tapatumą?
Žmogus ir akmuo
2010-11-04
Šio referato tema – žmogus ir akmuo. Referatą sudaro trys dalys: Akmens simbolio vertė pasaulio kultūrų istorijoje, Akmuo lietuvių tautosakoje ir Žmogus ir akmuo šiandieniniame pasaulyje. Pirmoje dalyje yra trumpai apžvelgiama seniausia žmonijos epocha – Paleolitas, kur pagrindiniai žmonių darbo įrankiai buvo daromi iš akmens, akmuo siejamas su pirmosiomis žmonijos meno užuomazgomis. Taip pat yra nurodamos šalys, kur akmens kultas buvo populiarus, trumpai apžvelgiami mitai, susiję su akmens garbinimu. Kaip akmuo vaizduojamas lietuvių tautosakoje, yra pasakojama antroje dalyje, taip pat išvardinami didžiausi Lietuvos akmenys.
Senovės Romos religijos
2010-04-01
Romėnų religija, politeistinė religija, išsivysčiusi greičiausiai iš indoeuropiečiams būdingų dangaus su jo atmosferiniais reiškiniais ir ugnies kultų. Svarbiausias pirmykštės romėnų religijos bruožas - tikėjimas beasmene dievybe - numenu, o veikiau - jėga, slypinčia kiekviename reiškinyje (pvz., žaibo blyksnyje, grūdo dygime, blogoje arba geroje bandos būklėje ir pan.). Romėnų religija, atrodo, turėjo ir protėvių kultą, kuris reiškėsi manų, genijų garbinimu, tikėjimu pomirtiniu gyvenimu ir mirusiųjų ryšiu su gyvaisiais. Didėjant Romos reikšmingumui, romėnų religija pasipildė tautų, įėjusių į Romos valstybės sudėtį, dievybėmis (pvz., sabinų Kvirinu). Dievas Jupiteris virto vyriausiuoju romėnų dievu. Etruskų pavyzdžiu buvo sudaryta vyriausiųjų romėnų dievų triada (Jupiteris-Junona-Minerva), iš etruskų perimtas jų vaizdavimas, šventyklų dievams statymo paprotys, būrimo menas (vad. disciplina etrusca).
Istorijos sąvokos
2009-12-22
Istorija, - Ant Romos Imperijos Griuvėsių. Sąvokos:
Analai – pamečiui suregistruotų svarbiausių istorinių įvykių aprašas.
Hipotezė – nelabai tvirtas spėjimas.
Kronika- istorijos veikalas, kuriame aprašomi praeities įvykiai arba dabartis.
Hipodromas – žirgų ir iškilmių vežimų lenktynėms skirta vieta.
Ikona – religinės tematikos kūrinys, paprastai tapomas ant medinių lentelių.
Katalikybė – Romos popiežiaus vadovaujamos Vakarų krikščionių bažnyčios tikėjimas.
Kodeksas – teisės normų rinkinys, nustatantis tam tikrus visuomenės santykius.
Mozaika – paveikslas, ornamentas, sudarytas iš stiklo, marmuro gabaliukų, spalvotų akmenukų ar kita.
Patriarchas – Stačiatikių bažnyčios aukščiausiasis dvasininkas.
Stačiatikybė – Rytų krikščionybė.
VI a. – Arabijoje gyveno Mahometas – pranašas. Reikalavo paklusti visagaliui Dievui Alachui.
622 m. – Mahometas persikėlė iš Mekos į Mediną. Nuo šios datos musulmonai skaičiuoja metus.
Džihada – „šventas“ karas prieš kitataučius.
Arabeska – islamo meno ornamentas iš vijoklinių augalų šakelių.
Emyras – kalifo vietininkas.
Islamas – musulmonų religija, grindžiama pranašo Mahometo mokymu.
Kalifas – musulmonų valdovų, laikomų pranašo Mahometo įpėdiniais, titulas.
Koranas – svarbiausia musolmonų šventoji knyga.
Mečetė – musulmonų maldos namai.
Musulmonas – islamo religijos išpažinėjas.
Teokratija – santvarka, kurioje aukščiausią valdžią turi dvasininkai.
Krikščionybė plito: 1.) savo noru 2.) verčiami.
Krikščionių skelbiamos vertybės: 1.) nuskriaustųjų gynimas 2.) 10 Dievo įsakymų 3.) amžinojo gyvenimo pažadai
Vienuolynai – vyrų- vienuoliai ; moterų- vienuolės.
Abatas – vienuolyno viršininkas.
Misionierius – platinantis krikščionybę dvasininkas.
Ordinas – suteikta, turinti savo taisykles vienuolių bendruomenė.
Paprotinė teisė – bendruomenės sąmonėje įsišaknijusi tam tikrų taisyklių, garbės bei pagarbos vyresniems visuma.
Romanai – tautos, kalbančios iš lotynų kalbos susidariusiomis kalbomis: prancūzai, italai, ispanai rumunai ir kt.
Teisynas – įstatymų rinkinys.
800 m. – Karolis Didysis Romoje popiežiaus vainikuojamas Imperatoriumi.
843 m. – Verdeno sutartis. Trys Karolio anūkai dalinasi Frankų imperiją. Susikuria Prancūzija, Italija, Vokietija.
Beneficija – už tarnybą dovanojama žemės valda iki gyvos galvos.
Dinastija- tos pačios giminės valdovai, vienas iš kito paveldintys turtą.
Frankai – barbarų gentis.
Grafas – vietininkas, paskirtas užkariautų žemių valdyti.
Karolingų atgimimas – pirmasis antikinės kultūros atgimimas Vakarų Europoje.
Reforma – visuomeninio gyvenimo pertvarkymas.
Rekonkista – arabų užimtų Ispanijos teritorijų atkovojimas VII-XV a.
Vikingai – danų, norvegų, švedų protėviai (žuvėdai, kuršiai, ___________).
XII- XI a. – Europai kėlė siaubą vikingai.
IX-XIII a. – kuršiai siaubia skandinavus.
854 m. – Apuolės gynyba.
Runos – vikingų rašto ženklai.
Sagos – senovės skandinavų pasaka, legenda.
Kolonija – išeivių iš kitos šalies gyvenvietė.
Drakaras – vikingų karo laivas.
Bersekas – bebaimis vikingų karys, kuris kovėsi be šarvų, nekreipė dėmesio į sužeidimus.
Slavai – gausiausia Europos tauta. Pagrindinis verslas – žemdirbystė.
Gradas – sustiprinta gyvenvietė.
V-VII a. – Slavų gentys paplito Europoje. Didžioji slavų migracija.
Kijevo Rusia – vikingų įkurta valstybė (Riūrikaičių dinastija).
Kirilas ir Metodijus – garsiausi stačiatikių vienuoliai.
Cerkvė – stačiatikių maldos namai.
Kirilica – pirmoji slavų abėcėlė, kurią sukūrė Kirilas.
Teisės istorija
2009-12-06
Teisės, užsienio teisės istorijos pagrindai, ruošiantis egzaminams.
Karolis Didysis ir jo vėlesnis įvaizdis
2009-10-22
Karolis Didysis vienas iš nedaugelio Europos valdovo gavusių “Didžiojo” prievardį, tokių išties būta nedaug. Savo titulą jis sugebėjo pelnyti savo žygių, užkariavimų, Europos suvienijimo, krikščionybės kaip visuotinės religijos įvedimu Europoje.
Pasaulio istorinių įvykių datos
2009-08-31
Pasaulio istorių datų rinkinys nuo 40 000 m. pr. Kr. iki 2001 metų.
Dorovinis ugdymas Japonijoje
2009-08-27
Dorovinio ugdymas prioritetinė Japonijos bendrojo lavinimo sritis. Dorovinis ugdymas kaip savarankiška disciplina. Uždaviniai. Dorovinis ugdymas per kitus mokomuosius dalykus. Dorovinis mokinių ugdymas specialiųjų užsiėmimų metu. Dorovinis mokinių ugdymas kasdieninėje veikloje. Doroviniai japonų visuomenės bruožai. Religijos ir dorovės ryšys Japonijoje.
Islamas
2009-07-09
Islamas – pati jauniausia iš trijų monoteistinių religijų, kilusių iš Rytų, kartu su judaizmu ir krikščionybe ji pabrėžia Dievo vienatiškumą ir unikalumą. Jame susilieja ir neatskiriamai sutampa trys pagrindinės žmonių gyvenimo sritys: religija, kultūra, politika bei civilizacija. Islamas yra arabų kalbos žodis ir reiškia "pasidavimas" ir "paklusnumas", o jo išpažinėjai vadinami musulmonais, pagal žodį muslimun, reiškiantį "tas, kuris atsidavė"arba "tikintysis".
Tolerancija krikščionybėje
2009-07-09
(Tolerancija – Lotyniškai reiškia kantriai pakeliantis, iškenčiantis.) Įvadas arba kodėl rašau šita tema: Krikščionybė vyraujanti religija Lietuvoje. Esame krikščionys, todėl tai jau yra pliusas gvildenant šią temą. Tuo labiau šiandien yra labai daug kalbama, kad krikščionis visų pirma neturėtų toleruoti prostitucijos, homoseksualų ar abortų, nes tai prilyginama žmogžudystei. Tik renesanso epochoje terminui „tolerancija“ buvo suteikta filosofinė prasmė.
Lietuvių filosofai
2009-07-09
Ankstyvuose savo kūriniuose Vydūnas rutuliojo abstrakčias filosofines idėjas. Vėliau jis perėjo prie savo tautos būties analizės, stengėsi kuo geriau suvokti jos istoriją. Šiuos minties ieškojimus atspindi jo dramos. Lietuvių tautos likimas jau neatskiriamai susijęs su kitų tautų istorija ir religija.
Didžiausios pasaulio religijos
2009-07-09
VI a. pr. m. e. pasaulyje vyko galingas religinis sąjūdis. Atsirado įtakingos religijos: zoroastrizmas, judaizmas, budizmas, džainizmas, konfucionizmas, vedantinis induizmas, daosizmas. Šis judėjimas, matyt, prasidėjo Persijoje. Jo pirminės priežastys turbūt tokios pat sudėtingos kaip ir Renesanso ar Reformacijos. Tais laikais religinės idėjos, ypač tokios revoliucingos turėjo sklisti be galo greitai. Religijos mokytojai dažnai keliaudavo, o žmonės turėjo laiko ir noro klausytis.
Judaizmas
2009-07-09
Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų. Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis dienomis yra jų "etninis žydiškumas". Sąvoka "žydas" yra kilusi iš hebrajų tautos ir, pirmiausiai, Judo genties, kuri sugrįžo į Izraelį iš Babilono nelaisvės.
Viduramžių žmogus
2009-07-09
Čia mėginama giliau prasiskverbti į viduramžių žmogaus sąmonę ir pasaulėjautą, bandoma išsiaiškinti jos struktūrą ir vaidmuo bendrame istorijos procese. "Viduramžių visuomenė – tai feodalų ir valstiečių, miestiečių ir kaimiečių, išsilavinusių ir beraščių, klierikų ir pasauliečių ortodoksų ir eretikų visuomenė."(35 psl.) Čia A.Gurevičius žiūri į viduramžius ne kaip į niūriausią ir tamsiausią laikotarpį žmonijos istorijoje, o pamažu mėgina išryškinti "kitokių viduramžių" kontūrus, bando atskleisti šių žmonių amžiaus "sąmonės įpročius"(26 psl.), atskleisti slaptus kultūros klodus. Todėl čia viduramžių kultūra ima skambėti naujoviškai.
Bažnytiniai simboliai viduramžių epochoje
2009-07-09
Atskirą simbolių sistemą suformavo ir gyvenimui įdiegė viduramžių bažnyčia. Daugelis iš jų nebuvo originalūs, dauguma perimti iš antikos ar iš dar senesnių kultūrų, tačiau jiems buvo suteiktas krikščioniškas atspalvis ir paaiškinimas. Visas žmogaus gyvenimas buvo pajungtas bažnyčiai ir jos simbolių sistemai, jie padėjėjo diegti bažnyčios dogmas ir skatino jos valdžią. Prie pagrindinių bažnytinių simbolių ir jų supratimo bus bandoma prisiliesti šiame pranešime.
Islamo religija
2009-07-09
Islamas yra viena iš pagrindinių pasaulio religijų. Žodis “Islamas” reiškia “paklusnumą” arba “nuolankumą” Allaho valiai, kuris yra vienintelis Dievas. Musulmonai – tai ir yra tie pasišventę žmonės. Pagrindinis Islamo tikėjimas: nėra kitų dievų tik Allaha dievas vienas ir Muhamedas yra jo pranašas. 610 metais vieną naktį Muhamedui apsireiškė angelas Gabrielius. Ta žinia, kuria Muhamedas gavo iš Dievo per šį angelą, buvo ta, kad yra tik vienas Dievas, o ne daug, kaip arabai iki tol tikėjo. Šis Dievas yra pasaulio kūrėjas ir vieną dieną jis teis žmoniją. Tai buvo nauja žinia: Judaizmas ir Krikščionybė tuo metu buvo plačiai paplitusios ir teigė vieno Dievo idėją. Muhamedas savo užduotį suprato ne kaip naujos religijos kūrimą, bet kaip tęsinį jau esančių religijų. Jis buvo paskutinis iš pranašų po Adomo, Abraomo, Mozės, Jėzaus, kuris skelbė vieno Dievo buvimą.
Krikščionybės atsiradimas ir kryžiaus žygiai
2009-07-09
Atsirado I amžiuje Palestinoje. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio – Christos, kuris reiškia pateptasis mesijas. Iš pradžių ji formavosi perimdama judėjų bendruomenės tradicijas. Krikščionybė plito tarp Palestinos žydų bei diasporos Viduržemio jūros baseino šalyse. Tačiau jau pirmaisiais dešimtmečiais pasekėjų buvo ir kitose pagoniškose tautose. Naujaisiais laikais krikščionybė plito ir už Europos ribų per kolonijinę ekspansiją bei misionierių veiklą.
Viduramžių literatūros charakteristika
2009-07-09
Viduramžiai, arba viduriniai amžiai, reiškia epochą, kuri atsiduria viduryje tarp kitų epochų – tarp antikos ir Renesanso. Ankstyvieji viduramžiai – (apie IV – XI a. ), brandieji (XI – XIII a. Pirmoji pusė) ir vėlyvieji (XIIIa. antroji pusė – XVI a. pirmoji pusė. Viduramžių mentalitetas ir pasaulėvaizdis. Mentalitetas - individui ar žmonių grupei būdingas mąstymas, suvokimo būdas, galvosena.
Renesanso filosofija
2009-07-09
Filosofija atsirado maždaug prieš tris tūkstančius metų Senovės Rytų šalyse. Filosofija — viena iš visuomeninės sąmonės formų, tam tikra tikrovės pažinimo forma, yra visuomenės (klasinėje visuomenėje — vienos ar kitos klasės) pasaulėžiūra., sistema pažiūrų bendriausiais būties bei pasaulio pažinimo klausimais ir pirmiausia klausimu, koks mąstymo santykis su būtimi, dvasios su gamta, kuris yra pagrindinis filosofijos klausimas.
Pirmasis filosofijos istorijos laikotarpis
2009-07-09
Senovės filosofijos trečiasis laikotarpis (Helenizmas) III-Ia.pr.Kr. KINIKAI (400m.pr.Kr) STOIKAI (300m.pr.Kr.) EPIKŪRININKAI (300m.pr.Kr.) Senovės istorijos pabaigos laikotarpis I-VIa. 300m. uždrausta Krikščionybė 313m. pripažinta Krikščionybė 380m. Krikščionybė tapo valstybine Romos imperijos religija
Stačiatikybė
2009-07-09
Žmonės gali pasaulį aiškintis patys. Gali kuo nors remtis, pavyzdžiui, religija. Religija pateikia žmonėms tam tikrą požiūrį į pasaulį.Ji nurodo gyvenimo tikslą ir prasmę.Ji sieja to paties tikėjimo žmones,suteikia jiems bendrumo jausmą. Ji nurodo,kaip žmonės turi gyventi,ką privalo daryti,taigi kuria gyvenimo būdą. Tikintys žmonės vadinami religingais.Taip pat pasaulyje yra ne viena religija.
Socialiniai institutai
2009-07-09
Sociologija tiria ir aprašo visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., politikos mokslas arba ekonomika), bet siekia naudodama sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologija domisi ir atskirais socialiniais junginiai (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir organizacijos).
V.Vid. c-jos susiformavimas yra siejamas su vakarų Romos imperijos žlugimu. 476 m., barabarų karalyščių įsikūrimu jos teritorijoje ir tų barbarų vienijimusi. Barbarų puldinėjimai iki 3 a. buvo gana permainingi, nekėlė didelės grėsmės. 4a. prasidėjo masinis barbarų puolimas, jų veržimasis į imperiją iš visų pusių. 4a. prasidėjo didysis tautų kraustymasis, kuris tęsėsi 7a. per šį laikotarpį pasikeitė šalių socialinė, politinė, etninė, kultūrinė padėtis. Iš rytų – chunai, avarai, iš Irano – sarmatai, skilai. Didžiausias pavojus- iš germanų tautų.
Krikščionybės atsiradimo priežastys ir padariniai. Trumpai apžvelgiami viduramžių civilizacijos bruožai ir krikščionybės įtaka jai. Šviečiamoji epocha ir jos įdėjų nulemti politiniai pokyčiai.
Ankstyvasis krikščionių menas
2009-06-12
Mūsų eros pradžioje rytinėje Romos imperijos dalyje, Vakarų Azijoje, atsirado naujas tikėjimas – krikščionybė. Ji paplito po visą didžiulę valstybę ir galiausiai pasiekė imperijos centrą – Italiją. Krikščionybė skelbė, kad prieš Dievą visi lygūs – vergai ir nevergai, turtingi ir vargšai. Aišku, kad tokios idėjos negalėjo patikti romėnų valdininkams ir jie ėmė persekioti krikščionis. Vis dėlto laikui bėgant krikščionybė jau neskelbė žmonių lygybės. Imta kalbėti apie paklusnumą valdžiai ir nuolankumą.
Maironis - gyvenimo ir kūrybos analizė
2009-05-25
"Trakų pilis" . "Išnyksiu kaip dūmas". Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. Maironio biografija. Kūryba. Poeto vaidmuo ir samprata. Dievo globa. Dramatizmo šaltiniai. Poetas ir tauta. Tautos kultūra ir kalba. Istorijos vyksmas. Meilė. Liaudies ir tautos kultūra. Mokslo vaidmuo. Požiūris į pagonybę ir krikščionybę. Požiūris į sulenkėjusią dvarininkiją. Lyrikos formos. Poemos. Dramos. Poeto lemtis. “Trakų pilies” žanras - eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis. Eilėraščio nuotaika gana liūdna, nes kalbama apie laiko sugriautą pilį. Eilėraštį sudaro penki šešiaeiliai posmai. Jie vientisos, išbaigtos struktūros (posmo pabaiga sutampa su sakinio). Eilėraščio rimas – kryžminis (ababcc). Kiekvieno posmo paskutinės dvi eilutės apibendrina posmą, padaroma išvada.
Europos istorija
2009-05-21
Europos istorija nuo Frankų imperijos laikų iki NATO 1999 m. oro antpuolių nutraukimo Jugoslavijoje. Nuo XI a. Europoje prasidėjo skaldymosi laikotarpis. Pradžią tam davė Frankų Imperijos suirimas. Kol Karolis Didysis buvo gyvas, jam pavyko išlaikyti Imperiją, o po jo mirties kilo kovos dėl valdžios ir, negalėdami vienas kito įveikti, trys jo anūkai 843 m. pasidalijo valstybę į tris dalis: Italiją, Vokietiją ir Prancūziją. Kiekviena iš šių valstybių dar suskilo į daug dalių, tačiau Karolio Didžiojo mirties nereikia laikyti susiskaldymo priežastimi. Priežasčių reikia ieškoti feodalinės valstybės ir ūkio struktūroje.
Istorijos bilietai
2009-05-21
29 bilietų konspektas. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Apie graikus. Apie romėnus. Pokyčiai Europoje po Vakarų Romos imperijos žlugimo. Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių kultūrai, politikai, visuomenei. Krėvos ir Liublino unijos. 17a. Anglijos ir 18a. Didžioji revoliucijos. Kas lėmė Lenkijos - Lietuvos valstybių žlugimą. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civilizacijas randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos.
Skirgailos konfliktas
2009-05-14
V. Krėvės dramoje “Skirgaila” vaizduojami istoriniai įvykiai ir asmenys,- keturiolikto amžiaus pabaigos Lietuva, kova dėl jos savarankiškumo, kova tarp senosios, pagoniškosios religijos, ir ką tik atėjusios krikščionybės. Skirgaila - dramatiškas, istorinis asmuo, Jogailos brolis, paliktas valdyti Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę. Rašytojas kūrinyje siekė parodyti “dviejų pasaulių kryžkelėje” stovinčio žmogaus ir valdovo konfliktą. “Skirgailos” fabulos pagrindas - įvykiai Vilniaus pilyje.