Išnagrinėtas straipsnis „Dirbtinės gyvosios ląstelės ir nanobiorobotai" priklauso moksliniam stiliui. Tai yra dalykinis, nemeninis funkcinis stilius. Jis skiriasi nuo publicistinio ar šnekamojo stiliaus tuo, kad moksliniam stiliui būdingi specifiniai ypatumai: aiškumas, objektyvumas, logiškumas, dalykinis tikslumas, objektyvumas, glaustumas. Nagrinėtas tekstas turi įvadinę dalį, kurioje pristatoma straipsnio tema. Pateikiama eksperimentinė - tiriamoji dalis, kurioje paveikslais aprašomi atlikti tyrimai ir gauti rezultatai. Paskutinioji straipsnio dalis - išvados, kurios apibendrina atlikto darbo pagrindinius rezultatus, pabrėžia pasiektus mokslinius rezultatus. Tekste randama informacijos, kuri patvirtina tezių teisingumą. Nagrinėjamame straipsnyje terminai išnagrinėti pagal mokslo šakų sritis, struktūrą, sandarą, kilmę.

Lietuvių kalba  Analizės   (9 psl., 40,95 kB)

Svarbiausi filosofai bei įvairios filosofijos kryptys. Paruoštukė. Nuo Aristotelio iki naujųjų laikų mąstytojų. Teksto šriftas - 6.

Etika  Paruoštukės   (4 psl., 38,95 kB)

1.Įžanga Pagrindinis šio darbo tikslas – supažindinti su žieduotojų kirmėlių vystymų. Šiame darbe stengiamasi aptarti polichetų lervos vystias, jai būdingas ypatybes. Iš ko išsivysto lerva, iš ko metatrochofora. Koks dalijimasis. 2. žieduotųjų kirmėlių vystymasis (Polichetų dauginimasis ir vystymasis) 2.1 Lytiniai organai Didžioji polichefų dauguma yra skirtalyčiai. Jų lytiniai organai, skirtingai nuo plokščiųjų ir net apvaliųjų kirmėlių, yra labai paprastos sandaros. Vienų polichetų lytinės liaukos išsivysto visuose kūno segmentuose, kitų — tiktai priekinės arba dažniau tiktai užpakalinės kūno dalies segmentuose. Lytinės liaukos išsivysto peritoneiniame epitelyje. Segmento sienelės ir iš pradžių būna pridengtos iš viršaus šiuo epiteliu. Po to, susidarant lytinėms ląstelėms (kiaušiniams arba spermatozoidams), epitelis plyšta ir lytinės ląstelės iškrinta į kūno ertmę" Daugumos polichetų apvaisinimas yra išorinis ir kopuliacijos nebūna. Kopuliacija pasitaiko tiktai kai kuriuose polichetuose, ir tokiu atveju lytinio, aparato sandara būna šiek tiek sudėtingesnė, nes patelės turi sėklų maišelius, o patinai- kopuliacinį organą, pvz.: Saccocirus. Lytiniai produktai- kiaušiniai ir spermatozoidai — į vandenį patenka įvairiais būdais. Daugelio tiesiog plyšta subrendusių lytinių produktų prisipildžiusio segmento sienelės. Kitais atvejais būna lytiniai piltuvėliai — celomoduktai. Labai dažnai, kaip jau buvo pažymėta, lytiniai produktai išteka nefromiksijomis. Labai įdomus yra daugelyje polichetų stebimas epitokijos reiškinys. Pavyzdžiui, Nereis įprastinė dugninė forma, kai subręsta lytiškai, labai smarkiai pakinta. Kirmėlės kūnas diferencijuojasi į dvi dalis: priekinę — atokinę, nesudarančią lytinių produktų, ir užpakalinę — epitokinę, kurios nareliuose vystosi lytinės liaukos. Šios dvi kirmėlės kūno dalys ir išore griežtai skiriasi viena nuo kitos. Labiausiai pakinta epitokinės dalies nareliai. Dėl šerelių skaičiaus padidėjimo ir plėvelių išsivystymo epitokinės dalies parapodijos virsta plaukomomis galūnėmis. Šiuose segmentuose žarnynas degeneruojasi. Raumenys taip pat redukuojasi. Tokios nerašomos kaip atskira polichetų „rūšis“ gavusi Heteronereis pavadinimą.

Biologija  Referatai   (90,09 kB)

Chromatiną sudaro DNR siūlai, besivyniojantys apie baltyminius diskus - nukleosomas. Tokioje struktūroje genetinė medžiaga gali reduplikuotis, vykdyti transliaciją. Ląstelei dalijantis chromatinas kondensuojasi, nukleosominė struktūra sudėtingėja ir virsta trumpučiu kūneliu - chromosoma. Labiausiai chromosoma sutrumpėja metafazėje. Skirtingų organizmų, net ir to paties organizmo chromosomos skiriasi savo išvaizda, bet jų pagrindinės dalys tos pačios. Kiekvieną chromosomą sudaro: 2 pečiai atskirti pirmine persmauga, kuri vadinama centromera. Prie jos tvirtinasi dalijimosi verpstės mikrovamzdeliai. Chromosomoje gali būti ir antrinė persmauga (branduolėlio organizatorius, čia susidaro branduolėlis). Vieną chromosomą sudaro 2 DNR siūlai, kurie susikondensavę ir vadinami chromatidėm. Jos yra visiškai identiškos, nes susidarė po DNR dvigubėjimo interfazėje. Įvairios chromosomos skiriasi savo dydžiu, centromeros padėtim, pečių ilgiais ir t.t. Nuo pirminės persmaukos priklauso chromosomos forma - ji gali būti lygiapetė (metacentrinė), nelygiapetė (submetacentrinė), lazdelės formos (akrocentrinė). Jei yra antrinių persmaukų - policentrinė. Vieno individo ląstelės branduoly esančios visos chromosomos vadinamos chromosomų rinkiniu arba kariotipu. Skirtingų individų (priklausančių skirtingom rūšim, gentim ir t.t.) chromosomų rinkiniai skiriasi dėl skirtingo chromosomų skaičiaus. Žmogaus chromosomų rinkinį sudaro 46 chromosomos (23 poros), o vaisinės muselės drozofilos - 8 chromosomos (4 poros). Lyginant vyriškos ir moteriškos lyties individų kariotipus pastebėta, kad jie skiriasi viena chromosomų pora. Taigi chromosomos, kuriom moteriškos ir vyriškos individai nesiskiria vienas nuo kito vadinamos autosominėm, o chromosomos, kuriom jie skiriasi, vadinamos lytinėm chromosomom. Taigi žmogaus kariotipą sudaro 44 autosomos ir 2 lytinės chromosomos. Moteriškos lyt. chromosomos savo išvaizda panašios ir žymimos XX, vyriškos lyt. chromosomas savo išvaizda skiriasi. Viena jų panaši į mot. lyties lytines chromosomas, todėl žymima X, kita skiriasi ir žymima Y. Gametogenezės metu formuojantis spermatozoidams ir kiaušialąstėms vyksta mejozė. Jos metu diploidinė ląstelė virsta haploidinėm gametom. Taigi žmogaus ir drozofilos kiaušialąstės yra visos vienodos ir turi 1 X chromosomą. O spermatogenezėje po mejozės susidaro dviejų rūšių spermatozoidai, vieni su X, kiti su Y lytine chromosoma. Apsivaisinimo metu galimos 2 kombinacijos. Kiaušialąstę gali apvaisinti spermatozoidas su X arba su Y chromosoma. Pirmuoju atveju iš apvaisintos kiaušialąstės išsivystis mot. lyt. individas, antruoju atveju vyr. lyt. individas. Taigi toks yra žmogaus, žinduolių, drozofilos lytį nulementis mechanizmas. Tačiau kaikurių vabzdžių patinėlis neturi Y chromosomos - tik vieną X chromosomą t.y. viena lytine chromosoma mažiau. Patelė gi turi abi XX chromosomas. Šiuo atveju pusė patino spermatozoidų bus su X chromosoma, pusė neturės jokios lytinės chromosomos. Kai kiaušinėlį apvaisina spermatozoidas su X chromosoma, susidaro zigota su dviem X chromosomom ir iš tokio kiaušinėlio išsivysto patelė. Jeigu kiaušinėlis apvaisinamas spermatozoido, neturinčio jokios lytinės chromosomos, išsivysto organizmas, turintis tik vieną X chromosomą (gautą iš patelės) ir tai bus patinėlis.Visais šiais atvejais susidaro dviejų rūšių X ir Y arba X ir neturintys lyt. chromosomos spermatozoidai. Todėl tokia vyriška lytis vadinama heterogametine. Mot. lyt. individų kiaušialąstės vienodos su X chromosomom, todėl pavadintos homogametine lytim. Bet gamtoje būna ir kitokių atvejų. Kai kuriems vabzdžiams, pavyzdžiui drugiams, paukščiams, ropliams būdingas moteriškai lyčiai - heterogametiškumas, o vyriškai lyčiai - homogametiškumas. Šiuo atveju lytį apspręs tai, kokia kiaušialąstė (su kokia lyt. chromosoma) bus apvaisinta. Su X chromosoma susiję paveldimos ligos Jau prieš 1000 metų buvo žinoma, kad hemofiliją ir daltonizmą berniukai paveldi iš savo motinų, kurios yra sveikos. Moterim gi šios ligos pasireiškia rečiau. Šių požymių paveldėjimo esmę atskleidė T.Morganas, tirdamas drozofilą. Jis nustatė genus, esančius X chromosomoje, ir jų apsprendžiamus požymius pavadino “sukibusiais su lytimi”. Jau dabar žmogaus X chromosomoje žinoma daugiau kaip 100 genų. X chromosomoje yra ir kraujo krešėjimą sąlygojantis genas. Jis yra dominuojantis. O rececyvinis genas priešingai lems ligą - hemofiliją. Taip pat ir daltonizmo geno norma, esanti X chromosomoje, yra dominantinis genas. Kadangi vyriška lytis turi tik vieną X chromosomą, visi joje esantys genai, kurie nėra Y chromosomoje pasireiškia fenotipe nepriklausomai nuo to ar jie dominuojantys ar jie rececyviniai. Štai kodėl vyrai hemofilija ir daltonizmu serga dažniau nei moterys. Jei tik jų X chromosoma turės rececyvinius hemofilijos ar daltonizmo genus - jie iš karto pasireikš fenotipe. Moterims šios ligos retesnės, nes abi X chromosomos turi turėti šį rececyvinį ligą lemiantį geną, kad liga (hemofilija ar daltonizmas) pasireikštų fenotipiškai. Jei viena X chromosoma turi rececyvinį šio požymio geną, o kita dominuojntį (kraujo krešėjimą lemiantį geną), tai moteris ši liga nesirgs, tačiau bus šios ligos nešiotoja, nes dalis gametų turės X chromosomą su rececyviniu hemofilijos genu. Tokias kiaušialąstes apvaisinus spermatozoidais su Y chromos., išsvystę berniukai sirgs hemofilija. Taigi berniukai hemofilijos ir daltonizmo genus paveldi iš motinos. Dar pasitaiko lytinių chromosomų pertekliaus arba trūkumo anomalijų. Jos pasireiškia psichikos sutrikimu, išorės skirtumu (aukšti / žemi). Individas gali turėti tik 1X arba 1Y chromosomą (turintis tik 1X chromosomą individas būna negyvybingas). Pertekliaus anomalijos gali būti susijusios su X arba Y chromosomomis. Susiję su X: X trisomija (47XXX, pasitaiko 48XXXX ar 49XXXXX). Ši anomalija pasireiškia augimo ir vystymosi sutrikimu. Susiję su Y: Kleinfelterio sindromas. Taip pat pasitaiko kelių rūšių 47XXY, 48XXXY, 48XXYY, 49XXXXY. Pasireiškia augimo, proto sutrikimais.

Biologija  Konspektai   (16,08 kB)

1)Kaulą sudarantys audiniai. Kaulinis,skaidulinis ir purusis,kremzlinis,riebalinis,retikulinis,nervinis,kraujas. 2)Pagal vystymąsi,sandarą ir funkciją kaulų jungtys skirstomos į: a)nepertraukiamos arba tiesioginės-sinartozės;b)pertraukiamos arba tiesioginės-diartozės;c)pusiau sąnarys-sinfizė. 3)Iš ko sudarytas sąnarys? a)sąnariniai paviršiai.Juos dengia hialinė kremzlė;b)sąnarinė kapsulė.Ji gaubia besijungiančius sąnarinius paviršius;c)sąnarinė ertmė.Ji yra tarp sąnarinių paviršių ir kapsulės;d)sąnariniai priklausiniai.Tai įvairūs papildomi dariniai tiek pačiame sąnaryje,tiek aplink jį.Jie yra:1)diskai ir meniskai.Diskai apvalūs,o meniskai pusmėnulio formos;2)raiščiai;3)sąnarinės lūpos.Jos kaip sąnarinių paviršių tęsinys;4)raumenų sausgyslės.Jos tvirtina sąnarius ir lemia jų kryptį,judesį. 4)Sąnarių klasifikacija: a)vienaašiai sąnariai;b)dviašiai sąnariai;c)daugiaašiai sąnariai. 5)Kokie yra daugiaašiai sąnariai? a)rutulinis sąnarys;b)riešutinis sąnarys;c)plokščias sąnarys 6)Kokie sąnariai sudaro alkūnės sąnarį? a)žąstinis alkūnkaulio sąnarys;b)žastinis stipinkaulio sąnarys;c)proksimalinis stipininis sąnarys. 7)Kas sudaro raumenį? Raumuo yra organas,kurį sudaro pluoštai skersaruožių raumeninių skaidulų,sujungtų jungiamuoju audiniu. 8)Kokia yra pagalbiniai raumenų įtaisai? a)sausgyslės;b)raumens fascija;c)skaidulinės ir tepalinės sausgyslių makštys;d)tepaliniai maišeliai;e)raumeninis skridinys;f)sezamoidiniai kaulai. 9)Kur yra sezamoidiniai kaulai ir kokią funkciją jie atlieka? Sezamoidiniai kaulai atsiranda sausgyslių gilumoje,arčiau jų prisitvirtinimo vietos.Jie padidina prisitvirtinimo prie kaulo kampą ir kartu raumens jėgos petį. 10)Kuo skiriasi paprastieji raumenys nuo sudėtinių? Paprastieji raumenys sudaryti iš vieno pilvelio ir dviejų sausgyslių,o sudėtiniai turi keletą pilvelių ir sausgyslių. 11)Pagal funkciją raumenys skirstomi: a)lenkiamieji;b)tiesiamieji;c)pritraukiamieji;d)atitraukiamieji;e)sutraukiamieji;f)atgręžiamieji. 12)Ką vadiname raumenimis antagonistais ir sinergistais? Atskirus raumenis ar raumenų grupes,atliekančius priešingos krypties judesius,vadiname antagonistais.Raumenys,kurie atlieka bendrą darbą,tos pačios krypties judesį,t.y.išsidėstę vienoje ašies judėjimo pusėje,vadinami sinergistais. 13)Kas sudaro kraujo apytakos sistemą? Širdis ir kraujagyslių sistema. 14)Arterijos skirstomos į: a)magistralines;b)ekstraorganines-jos eina nuo magistralinės iki organo;c)intraorganines-išsišakoja pačiuose organuose;d)šalutines-jos eina šalia magistralinių arterijų. 15)Kokia yra anastomozių funkcija? Jos yra svarbus organizmo prisitaikymo prie žalojančio aplinkos poveikio reiškinys. 16)Kokia yra šalutinių arterijų reikšmė? Esant reikalui,jos išsiplečia ir padeda magistralinei arterijai organus aprūpinti krauju arba visiškai pavaduoja pagrindinį kamieną. 17)Iš ko sudaryta kraujagyslių sienelė? a)vidinę sienelę sudaro vienasluoksnis plokščias epitelis-endotelis;b)vidurinis sluoksnis-raumeninis,jį sudaro lygiojo raumeninio audinio ląstelės;c)išorinį sluoksnį sudaro purusis jungiamasis audinys-adventicija. 18)Širdies topografija. Ji yra priekinio tarpuplaučio apatinėje dalyje,ant diafragmos sausgyslinio centro,tarp abiejų krūtinplėvės ertmių,apsupta širdplėvės ir fiksuota stambiųjų kraujagyslių. 19)Kokie sluoksniai sudaro širdies sienelę? a)vidinis-endokardas,iškloja visas širdies ertmes taip pat sudaro vožtuvus;b)vidurinis-miokardas,sudarytas iš širdies skersaruožio raumeninio audinio;c)išorinis-epikardas-tai uždaras maišas,kuris dengia širdį iš visų pusių. 20)Kur,kokie yra vožtuvai ir kokią funkciją jie atlieka? Buriniai vožtuvai yra skilveliuose-dešiniajame triburis,kairiajame dviburis.Skilveliams susitraukiant,vožtuvai uždaro prieširdines skilvelių angas ir neleidžia kraujui grįžti į prieširdžius.Pusmėnuliniai vožtuvai yra aortos ir plaučių kamieno angose.Kai jų kraštai susiglaudžia,kraujas negali grįžti iš stambiųjų kraujagyslių atgal į skilvelius. 21)Kokie mazgai sudaro laidžiosios sistemos kompleksą? a)sinusinis prieširdžio mazgas;b)prieširdinis skilvelio mazgas;c)prieširdinis skilvelio pluoštelis;d)dvi Hiso kojytės;e)Purkinje skaidulos.PASTABA:mazgas yra a) ir b),o kiti yra pluoštai ir skaidulos.Neištryniau,nes bus naudinga žinoti 22)Į kokia pagrindines dalis dalijama aorta? a)kylančioji aorta;b)aortos lankas;c)nusileidžiančioji aorta. 23)Kokios didžiosios arterijos sudaro nusileidžiančiąją aortą? a)krūtinės aorta;b)pilvo aorta;c)vidaus organų arterijos;d)dešinioji bendroji klubo arterija;e)kairioji bendroji klubo arterija. 24)Kokios arterijos prasideda nuo kylančiosios aortos? a)dešinioji vainikinė arterija;b)kairioji vainikinė arterija. 25)Kokios arterijos sudaro bendrąją miego arteriją? a)išorinė miego arterija ir jos šakos;b)vidinė miego arterija ir jos šakos. 26)Kokios pagrindinės arterijos sudaro aortos lanką? a)žasto ir galvos kamienas;b)kairioji bendroji miego arterija;c)kairioji paraktinė arterija. 27)Kokios yra didžiosios venos? a)apatinė tuščioji vena;b)viršutinė tuščioji vena. 28)Kokie venų baseinai sudaro didįjį kraujo apytakos ratą? a)širdies baseinas;b)viršutinės tuščiosios venos baseinas;c)apatinės tuščiosios venos baseinas. 29)Viršutinės tuščiosios venos baseiną sudaro: a)žastinės galvos venos (jos yra 2);b)galvos ir kaklo venos (stambiausia šios srities vena yra vidinė jungo vena,kurią sudaro veidinė vena,užžandinė vena).

Biologija  Paruoštukės   (10,15 kB)

Pataisūnai – viena iš seniausių dabartinių aukštesniųjų augalų grupių. Manoma, kad pataisūnai atsirado devono periodo viduryje. Didesnė dalis pataisūnų egzistavo paleozojuje. Tai buvo gigantiški medžiai. Žinomas iškastinių sumedėjusių pataisūnų atstovas Lepidodendron. Kolonos pavidalo kamienas siekė 30 m, kamieno skersmuo ties pamatu siekė metrą. Vainiką sudarė daugybė dichotomiškai šakotų šakų. Jauno medžio kamienas buvo tankiai apaugęs ilgais yliškais lapais. Šie išmirę pataisūnų atstovai (kartu su išmirusiais papartūnų ir asiūklūnų atstovais) sąlygojo akmens anglies susidarymą.

Biologija  Konspektai   (7 psl., 19,25 kB)

Geras ekologijos terminų žodynėlis nuo A iki Z

Biologija  Pagalbinė medžiaga   (8 psl., 16,44 kB)

Įvairūs istorijos konspektai: Didieji geografiniai atradimai, reformacija ir kontrreformacija Europoje, Renesansas, Didžioji Prancūzijos revoliucija, JAV susikūrimas, Švietimo epocha, Napoleonas Bonapartas, Renesansas, reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje, žmonijos raida paleolito laikotarpiu, Liublino unija, pramonės perversmas, politinių doktrinų susiformavimas XIXa., JAV pilietinis karas, Tautų pavasaris, svarbiausių istorinių įvykių lentelė.

Istorija  Konspektai   (16 psl., 937,58 kB)

Viskas ko reikia pasikartojimui prieš istorijos egzaminą. Absoliučiai visos temos: nuo Mezopotamijos civilizacijų iki SSRS. Svarbiausi įvykiai, datos, sąvokos.

Istorija  Konspektai   (108 psl., 160,74 kB)

Paskaitų konspektai. Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai. Biologiniai psichologijos pagrindai. Nervų sistemos sandara. Genetika. Sensoriniai procesai. Sensorinis kodavimas. Jutimo organai. Suvokimas. Suvokimo organizavimas. Pastovumas. Dydžio, erdvės, judesio suvokimas. Sąmonė ir jos būsenos. Klasikinis sąlygojimas. Instrumentinis ir operantinis sąlygojimas. Stimulo generalizacija ir diskriminavimas. Sąlyginių reakcijų gesimas. Išmokimas ir mokymasis žmogaus vystymesi. Pastiprinimas ir bausmė. Socialinis išmokimas. Atmintis. Atminties tipai. Sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Atminties stadijos: įsiminimas, laikymas, atgaminimas. Atminties treniravimas. Kalba ir mąstymas. Informacijos perdirbimo modelis. Sąvokos, jų išsidėstymas, hierarchija, sudarymas. Induktyvusis ir deduktyvusis mąstymas. Vaizdinis mąstymas ir kūrybiškumas. Problemų sprendimas. Kalba ir komunikavimas. Kalbos lygiai. Kalbos vystymasis. Motyvai ir emocijos. Motyvacijos teorijos. Alkis, seksualinis elgesys, socialiniai ir pasiekimo motyvai. Emocijų apibrėžimas. Emocijų teorijos. Emocinės išraiškos.

Psichologija  Konspektai   (30 psl., 47,76 kB)

Genetikos pradininku laikomas Gregoras Mendelis, austrų vienuolis, 1865 m. pranešime "Versuche uber Pflanzenhybriden" ("Augalų kryžminimo eksperimentai") Brno gamtos istorijos draugijai nurodęs tam tikrų žirnių charakteristikų paveldimumo dėsningumus ir parodęs, kad jie gali būti aprašyti remiantis matematinės statistikos principais.

Biologija  Konspektai   (4,68 kB)

Lazeris – tai koherentinių optinio dažnio elektromagnetinių bangų generatorius, veikiantis priverstinio spinduliavimo būdu. Pats žodis "lazeris" yra sudarytas iš pirmųjų angliškojo šio įrenginio pavadinimo raidžių Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation, tai yra šviesos stiprinimas priverstiniu spinduliavimu. Pavadinimas iš esmės atspindi lazerio veikimo principą.

Fizika  Referatai   (8,26 kB)

III - IV kurso medicinos studentams. Medžiaga mokymuisi, chirurgijos pagrindai. Chirurgija rankų darbas (cheir (ranka) + ergon (darbas)). Priešistorinė chirurgija. Daugelyje pasaulio senovės tautų gydymo menas buvo susietas su religiniais veiksmais. Indai, arabai, egiptiečiai, graikai manė, kad menas gydyti tai Dievo dovana. Dažnai tokius žmones vadino žyniais. Babilonas. Hamurabio kodeksas apie 2500 m. pr. Kr.. Chirurgija kaip ir visa medicina buvo dvasininkų bei žinių rankose.Senovės Egiptas. 3200-300m. pr. Kr..

Medicina  Konspektai   (24,78 kB)

Nuostabus gėlių grožis, spalva ir kvapas nuo neatmenamų laikų buvo dailininkų ir poetų įkvėpimo šaltinis.Gėlės yra spalvingiausios iš visų gamtos kūrinių.Tai yra saulėtosios medetkos, šalčiui atsparios snieguotosios Arkties aguonos, atogrąžų orchidėjos, sukultūrintos rožės, ir mažytės, niekuo neišsiskiriančios gėlytės.

Kita  Konspektai   (1,68 kB)

I PASKAITA. Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai. Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Mokslas apie sielą. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi?

Psichologija  Konspektai   (23,92 kB)