Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasti 198 rezultatai
Vidaus degimo varyklis
2010-02-02
Vidaus degimo variklio darbo režimą charakterizuoja jo apkrova ir alkūninio veleno sukimosi dažnis. Kiekvieno variklio abi darbo režimo charakteristikos gali kisti tam tikrose ribose. Kiekvieną sukimosi dažnį atitinka maksimali apkrova, kurią variklis gali nugalėti. Jos dydis priklauso nuo įsiurbimo proceso parametrų, pripildymo koeficiento, naudojamų degalų, darbo proceso kokybės ir mechaninių nuostolių. Mažiausia apkrova lygi nuliui. Tada reikalingas degalų tiekimas priklauso nuo mechaninių nuostolių.
Dvipoliai tranzistoriai
2009-11-07
Tranzistoriais vadinami puslaidininkiniai prietaisai su viena ar keliomis pn sandūromis, tinkantys galiai stiprinti ir turintys tris (ar daugiau) išorinius išvadus. Labiausiai paplitę tranzistoriai turi dvi pn sandūras. Dviejų sandūrų tranzistoriuose panaudojami dviejų rūšių krūvininkai (elektronai ir skylės), todėl jie ir vadinami dvipoliais.
Fizika (antras semestras)
2009-09-14
Kulono dėsnis –sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio) dėsniai. RC - grandinės. Magnetinis laukas, indukcija. Bio – Savaro -Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai.
Kvatinė fizika
2009-09-14
Šiluminis spinduliavimas. Kūno spektrinis spinduliavimo tankis. Emisijos, absorbcijos ir atspindžio gebos. Šiluminio spnduliavimo dėsniai. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Kvantų hipotezė, Planko formulė ir jos ryšys su kitais spinduliavimo dėsniais. Optinė pirometrija. Optinis pirometras. Šviesos šaltiniai ir jų charakteristikos. Išorinis fotoefektas. Fotono masė. Judesio kiekis. Sklidimo greitis. Komptono reiškinys. Šviesos slėgis. Kvantinės mechanikos elementai. De Broilio hipotezė. De Broilio bangų ststistinė prasmė. Klasikinės mechanikos taikymo ribos. Haisenbergo neapibrėžtumo sąryšiai. Banginė funkcija. Šredingerio lygtis.
Elektra ir magnetizmas
2009-09-11
Nuostovusis elektrinis laukas. Dielektrikai. Nuolatinė elektros srovė. Elektrinis laidumas. Nuostovusis magnetinis laukas. Magnetikai. Elektromagnetinė indukcija. Kvazinuostoviosios kintamosios srovės grandinės. Maksvelo lygtys. Pagrindinės elektromagnetinių bangų savybės.
Elektros kurso teorija
2009-09-07
Nuolatinės srovės grandinės: pagrindinės sąvokos, dėsniai, elementų jungimo budai, grandinių darbo rėžimai, energetiniai grandinių rodikliai. Nuolatinės srovės grandinių skaičiavimo metodai: ekvivalentinių pakeitimų, Kirchhofo desniu. Kintamosios srovės grandinės: pagrindinės sąvokos ir žymėjimai. Aktyvioji, induktyvioji, ir talpinė apkrova kintamosios srovės grandineje. Nuoseklus R,L,C jungimas kintamosios srovės grandinėje. Lygegretus R,L,C jungimas kintamosios srovės grandinėje. Srovių rezonansas. Kintamosios srovės grandines galios.
Telekomunikacijų konspektas
2009-09-02
Elektrinio ryšio signalai. Determinuotų signalų matematiniai modeliai.
Atsitiktinių signalų matematiniai modeliai. Signalų informaciniai modeliai. Informacijos perdavimas. Informacijos optimalus priėmimas ir apdorojimas. Informacinių sistemų atsparumas trukdžiams. Signalų kodavimas. Ryšių kanalai ir jų modeliai. Ryšių kanalų dažninis ir laikinis sutankinimas. Ryšių tinklai.
Žemo dažnio stiprintuvas
2009-09-02
Kiekvienas stiprinimo elementas gali būti pakeistas keturpoliu su dviem įėjimo ir dviem išėjimo gnybtais. Kadangi stiprinimo elementai su dvikrūviais tranzistoriais turi po tris elektrodus (emiterį, bazę ir kolektorių), galimos trys dvikrūvių tranzistorių jungimo schemos: bendro emiterio (BE); bendros bazės (BB); bendro kolektoriaus (BK);
Dvikrūvis tranzistorius - puslaidininkis prietaisas, galintis generuoti ir sr stiprinti elektrinius signalus. Jis susideda iš dviejų n-p sandūrų: emiterinės (B-E) ir kolektorinės (B-K). įtampa).
Elektros grandinių teorija
2009-09-02
Pagrindinės sąvokos ir dėsniai. Harmoniniai procesai tiesinėse elektrinėse grandinėse. Pagrindinių dėsnių panaudojimas. Rezonansinės grandinės.
Medžiagų mokslas
2009-09-01
Aprašykite ir paaiškinkite dielektrikų lyginamosios varžos priklausomybę nuo temperatūros. Apibrėžkite temperatūrinio lyginamosios varžos koeficiento sąvoką.Išdėstykite segnetoelektrikų poliarizacijos ypatybes, lyginant su paprastų dielektrikų. Kas tai yra Kiuri taškas, bei histerezė? Ir pan.
Optinio ryšio linijų sudarymas
2009-07-17
Linijiniai optinės linijos kodai. Optinės moduliacijos būdai. Optinis siųstuvas. Optinis imtuvas. Optinė medžiaga, kaip signalų sklidimo terpė, taip pat optinio imtuvo bei optinių siųstuvų optoelektroniniai komponentai suteikia į optinį traktą patenkančiam signalui ribotus reikalavimus. Dėl to yra naudojami specialūs kodo keitikliai. Teisingo kodo parinkimas optinei sistemai yra vienas pagrindinių ir sunkiausių uždavinių. Kodo pasirinkimą labiausiai įtakoja moduliacinės charakteristikos netiesiškumas ir spinduliuojamos galios temperatūrinė priklausomybė, kuri priverčia naudoti dviejų lygių kodus.
Elektromagnetinės bangos
2009-07-13
Elektromagnetinis laukas. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinių bangų spinduliavimas. Popovo radijas. Radijo ryšio principai. Moduliacija. Detekcija. Elektromagnetinių bangų savybės. Radiolokacija. Elektrinio lauko šaltinis yra ne tik elektros krūvis, bet ir kintamasis magnetinis laukas. Juo greičiau kinta magnetinė indukcija, juo stipresnis atsiradęs laukas. Magnetinei indukcijai didėjant, elektrinio lauko stiprumo E kryptis ir vektoriaus B kryptis sudaro kairįjį sraigtą.
Bangavimas
2009-07-13
Bangavimas. Bangos Ilgis. Bangos greitis. Bangos aplinkoje. Garso bangos. Muzikiniai garsai ir triukšmai. Bangų interferencija. Heigenso principas. Bangų atspindžio dėsnis. Bangų lūžimas. Bangų difrakcija. Svyravimų sklidimas aplinka laikui bėgant vadinasi banga. Kai svyravimai vyksta apie pusiausvyros padėtį statmenai bangos sklidimo krypties, bangos vadinamos skersinėmis. Svyravimai galimi ir išilgai bangos sklidimo krypties. Tokios bangos vadinamos išilginėmis.
Generatoriai
2009-07-09
Rubidium generatoriai patys žemiausi atominės generatorių šeimos nariai.Jie veikia 6,834,682,608 Hz, rezonancinis dažnis rubidium atomo (8Rb), ir naudoja rubidium dažnį,kad valdytų kvarcinio generatoriaus dažnį.Mikrobangų signalas gautas iš osciTjator kristalo,naudojamas 87Rb porose,neperžiangiant ribos ir verčia atomus į specifinę energijos būseną.Atomai apsorbuoja apatinį spindulį,nukreiptą į lastelę,kadangi tai juos verčia į atskirą energijos būseną.
Radijo imtuvas
2009-07-09
Įpastinis XX amžiaus pabaigos radijo imtuvas. Radijas yra technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu. Radiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti. Radijo bangos. Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visiškai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos. Radijo banga atsiranda bet kada, kai pasikrauna kažkokia dalelytė, ji įgija pagreitį nuo radijo dažnio elektromagnetinio bangu spektro porcijų.
Radijo imtuvas
2009-07-09
Aparatas, priimantis bet kokią radijo bangos perduodamą informaciją: garsinę, vaizdinę, (pvz. televizijoje), tokią, kuri transformuojama į kitos rūšies signalus (pvz. radiolokacijoje ir kitur). Radijo imtuvas sudarytas iš: Virpesių kontūro Reikiamo siųstuvo aukšto dažnio virpesiams išskirti Stiprintuvų stiprinti žemo ir aukšto dažnio virpesiams Detektoriaus Elektroakustinio įtaiso Antenos Svarbiausios savybės: Jautrumas – gebėjimas priimti silpnus signalus
Garsas
2009-07-09
Garsas yra slenkantis slėgio svyravimas terpėje, kuris yra girdimas žmogaus ar gyvūno ausimis. Paprastai svyravimas – mažas ir periodinis, tada garsas yra banga, apibrėžiama lygtimi: Čia λ – bangos ilgis, f – dažnis ir c – garso greitis. Garsas sklinda ore ir kitose dujose, skysčiuose, kietuose kūnuose specifiniu greičiu. Vakuume garso nėra. Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis yra intervale 16 Hz – 20 kHz.
Radijo bangų savybės
2009-07-09
Radiotechnika greitai tobulėjo. Jos vystymesi galima pažymėti kelis laikotarpius. Pirmasis laikotarpis yra radiotelegrafijos bei ilgųjų radijo bangų laikotarpis. Hercas ir Popovas pirmuosius tyrimus atliko trumpomis elektromagnetinėmis bangomis. Popovas nustatė, kad įjungus į virpėjimų kontūrą anteną, radijo bangų sklidimo tolis didėja, bet antena kontūre ilgina siunčiamąją bangą.
Svyravimai arba virpesiai
2009-07-09
Svyruoklė – tai ant ilgo siūlio pakabintas rutuliukas. Periodiškai pasikartojantis kūno judėjimas ta pačia trajektorija pakaitomis į priešingas puses pusiausvyros padėties atžvilgiu vadinamas mechaniniu kūno svyravimu. Svyravimo amplitudė (A) – didžiausias kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties. Svyravimo periodas – laiko tarpas, per kurį kūnas susvyruoja vieną kartą, kitaip tariant, vieno svyravimo trukmė. T=1/v; [T]=1s Svyravimo dažnis – tai atvirkščias periodui dydis, nusakantis svyravimų skaičių per vieną sekundę.
Ultragarsas ir jo panaudojimas
2009-07-09
Garsas yra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos) forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Garso bangos perneša energiją, kurią galima panaudoti. Kalbą ir muziką galima perduoti daugybe būdų, todėl garsas efektyvi ryšio priemonė. ULTRAGARSAS – tai elastinės bangos, kurių dažnis viršija žmogaus girdos viršutinę ribą (15-20 kHz). Ultragarso dažnio viršutinę ribą lemia medžiagos sandara: dujų elastinių bangų ilgis didesnis už molekulių laisvojo kelio ilgį, o skysčių ir kietūjų kūnų – už nuotolį tarp atomų.
Palydovinės TV sistemos
2009-07-09
Šio, darbo tikslas – sukurti Televizijos (TV) laboratorijos TV tinklą. Jis turėtų būti naudojamas Elektronikos fakultete Naugarduko gatvėje Televizijos dalyko laboratoriniams darbams. Sukurtas TV tinklas privalo užtikrinti gerą įvairių TV sistemų (antžeminės, kabelinės, eterinės-kabelinės (MMDS) bei palydovinės) priimamų programų vaizdo ir garso kokybę. Naujoje laboratorijoje turi būti įrengtos šešios darbo vietos studentams ir viena dėstytojui.
Radijo imtuvas
2009-07-09
Suprojektuoti rajono elektros tinklą pagal pateiktus projekto duomenis. Vartotojų pastočių 110/10kV maitinimas galimas iš 330/110/35kV pastotės arba iš artimiausios elektrinės.
Optinės elektronikos įtaisai
2009-07-09
Šiame referate apžvelgiami kai kurie nauji optoelektronikos gaminiai. Gaminiai buvo parenkami apsižvelgiant į jų panaudojimo sritis. Optines elektronikos panaudojimo sritis galima skirstyti į: informacijos perdavimą, informacijos saugojimą,...
Smarkiai išaugus mobilaus ryšio vartotojų skaičiui ir esant kaip niekada didelei mobilios multimedijos paslaugų paklausai, autoriai siūlo ATM technologijos įvadą ateinančios kartos mobiliai tinklų infrastruktūrai, kad būtų galima efektyviai...
Triukšmas ir vibracija
2009-07-09
Triukšmas - tai technologinis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Žmogus girdi 16000 –200000 Hz dažnio garsus.Triukšmas - mechaniniai garsai, atsirandantys darbo aplinkoje dėl to, kad joje veikia žmogus ir naudojasi įvairiomis techninėmis bei kitokiomis priemonėmis. Triukšmui priskiriami bet kokie girdimi garsai.
Fizika
2009-07-09
Lietuvoje standartinės linijinės įtampos: 330kV; 110kV; 35kV; 10kV; 6; 0,4kV; Perdavimo tinklai yra 330kV, gali būti ir110. Skistomieji tinklai gali būti 110; 35; 10; 6kV Jie naudojami stambioms įmonėms, galingiems varikliams, siurbliams. Sistema valdoma taip kad būtų: 1)minimalūs nuostoliai elektros tinkle 2)patikimas elektros tiekimas 3)ekonomiškas valdymas.
Palydovinės sistemos architektūra. Retransliatorių klasifikacija. Pagrindiniai retransliatoriams keliami reikalavimai. Skaidrūs ir regeneruojantys retransliatoriai. Skaidrūs retransliatoriai. Pagrindiniai regeneruojančių ir skaidrių retransliatorių skirtumai. Skaitmeninis signalų apdorojimas palydoviniuose retransliatoriuose. Skaitmeninio signalų apdorojimo sritys. SSA palydovinėse telekomunikacijose.
Palydovų antenų tipai. Palydovų antenų paskirtis ir pagrindiniai reikalavimai. Daugiaspindulinės antenos. Antenų technologijos. Rago struktūros antena. Atspindinčios (reflektorinės) antenos. Linzinės antenos. Anteniniai masyvai. Antenos posistemė. Dirbtiniai žemės palydovai ir jų sistemos naudojamos informacijai perduoti ir gali apjungti atskirus vartotojus, kurie gali būti nutolę dideliais atstumais. Palydovo siųsto signalo stiprumas žemėje priklauso nuo palydovo orbitos ir nuo signalo padengimo ploto.
CDMA technologija
2009-06-04
Kai duomenis reikia perduoti labai dideliais atstumais, retransliacijos stotys įrengiamos palydovuose, nes aukštai esanti palydovo antena gali būti matoma iš dideliu atstumu nutolusių antžeminių stočių. Kadangi atmosfera nėra stora, todėl į palydovą siunčiamas ir iš jo grąžinamas signalas nusilpsta ne taip kaip žemės paviršiuje. Čia gerokai sumažėja atmosferos ir pramonės trikdžiai, todėl ryšys kokybiškesnis ir patikimesnis negu paprastas bevielis. Tai kodinis kanalų sutankinimas – atskyrimas. CDMA kanalai sutampa ir laiko, ir dažnio srityje. Juos išskirti padeda kanaliniai signalai, Volšo funkcijos, kodai, kurių pavyzdžiai priėmimo pusėje turi būti žinomi.
Pirmos kartos radiorelinės linijos. Antros kartos radiorelinės linijos. Trečiosios kartos radiorelinės linijos. Ketvirtosios kartos radiorelinės linijos. Penktosios kartos radiorelinės linijos. Optinės informacijos perdavimo sistemos. Palydovinio ryšio sistemos. Šiuolaikinės informacijos perdavimo sistemos naudoja labai daug įvairiausių technologijų, kurių skaičius pastoviai auga. Tačiau labiausiai paplito šios: ryšio elektriniais kabeliais sistemos, ryšio optinio pluošto kabeliais sistemos, ryšio su dirbtiniais žemės palydovais sistemos, atviros sklaidos optinės ryšio sistemos. Visas šias sistemas galima suskirstyti į dvi dideles grupes – kabelines ir belaides sistemas.
