Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rastas 91 rezultatas

Ekologija
2008-10-28
Terminai, sąvokos ir apibrėžimai.
Biologija  Konspektai   (5 psl., 14,59 kB)
Pasiruošimas biologijos brandos egzaminui. Konspektai, kuriuos mokant galima išlaikyti puikiai.
Biologija  Konspektai   (28 psl., 1,72 MB)
40 klausimų su atsakymų variantais ir teisingais atsakymais.
Biologija  Testai   (6 psl., 9,88 kB)
,,Chemija - tai menas, kuris moko, kaip tirpdyti gamtinius kūnus”. Toks apibrėžimas mums atskleidžia praeitų šimtmečių chemijos ypatybes. Iš šio apibrėžimo matyti, kiek daug svarbos cheminių procesų kitimuose buvo teikiama tirpimui ir koks didelis vaidmuo ilgaamžėje cheminės gamybos istorijoje teko tirpalams. Viljamas Henris (1775 -1836) - anglų chemikas. Tyrinėjo dujų tirpumą vandenyje, esant įvairioms temperatūroms ir skirtingam slėgiui. Jis nustatė dujų tirpumo dėsnį, vadinamą Henrio dėsniu.
Chemija  Referatai   (4 psl., 6,48 kB)
Seniausieji jūros augalai. Augalų paplitimas sausumoje. Kelias iš jūros į sausumą. Senoviniai sausumos augalai; sporiniai induočiai. Viršutiniojo paleozojaus flora; sėkliniai augalai. Mezozojaus augalija. Gaubtasėkliai augalai. Žiedai ir vaisiai. Žolinių ir varpinių augalų vaidmuo. Svarbiausi augalijos evoliucijos momentai. Augalų evoliucija prasideda jūros dumbliais. Seniausios žinomos Žemės iškastinės liekanos (jų amžius apie 3 mlrd. metų) priklauso primityviausiems augalams - melsvadumbliams. Beveik 2 mlrd. metų tokie augalai gyveno jūroje drauge su kitais vienaląsčiais organizmais.
Biologija  Referatai   (6 psl., 8,89 kB)
Vanduo ir žmogus
2009-06-25
Vandens tarša. Sveika mityba. 2 vid. m – klos rajone tirtų šachtinių šulinių vandens cheminės analizės duomenų suvestinė. Šulinių skaičius (%), kuriuose nitratų kiekis viršija DLK. Vidutinis karbonatinis kietumas rajonuose. Vanduo upėse. Vandens kokybės rodikliai. Sena kaip pasaulis, bet tikra tiesa – be vandens mūsų planetoje nebūtų gyvybės. Be maisto žmogus gali išgyventi iki dviejų mėnesių, be vandens – vos kelias paras. Vanduo sudaro apie du trečdalius visų gyvosios gamtos organizmų, o žmogaus kūno masės - 70%.
Biologija  Referatai   (17 psl., 47,39 kB)
Vienaląsčių organizmų atramos funkciją atlieka sienelė ir citoskeletas. Bakterijos - turi tvirtas sieneles, sudarytas iš baltymų, riebalų, vaškinių medžiagų, hemiceliuliozės, chitino. Dumbliai - atramą irgi sudaro sienelė. Grybai - susideda iš plonų gijų (hifų). Tai tvirtas apvalkalėlis, susidaręs iš grybinio chitino. Jos šakojasi ir sudaro grybieną (micelį).
Biologija  Konspektai   (2 psl., 6,9 kB)
Kiekviena ląstelė kvėpuoja, minta ir tam tikrą laiką auga. Beveik visos ląstelės gyvybei reikalingos ištirpusios medžiagos patenka pro ląstelės membraną. Toliau jos turi būti pernešamos iš vienos ląstelės į kitą, norint, kad organizmas normaliai funkcionuotų. Vienaląsčių organizmų medžiagų pernešime ypač svarbu yra ląstelės citoplazmos judėjimas.
Biologija  Konspektai   (2 psl., 6,94 kB)
Archeozojus (nuo 5 mlrd. metų iki 2,5 mlrd. metų). Seniausia Žemės istorijos era. Prieš 4 mlrd. metų iš dujų ir dulkių debesies susiformavo senoji Protožemė (10 kartų mažesnė už dabartinę). Buvo karšta, veržėsi ugnikalniai, Žemę gaubė dujos ir garai.
Geologija  Referatai   (5,14 kB)
Baltijos jūra
2009-07-09
Trumpas bet geras darbas. Gavau 9. Vidinė šiaurės Europos jūra priklausanti Atlanto vandenyno baseinui, kurią nuo Šiaurės jūros, o kartu ir nuo Atlanto vandenyno skiria Zundo, Mažojo ir Didžiojo Belto, Kategato ir Skagerako sąsiauriai.Ji yra 54o ir 65o50o šiaurės platumos bei 9o ir 30o 20o rytų ilgumos.
Geologija  Referatai   (2,94 kB)
Kuršių marios
2009-07-09
Buvo pristatytas Žemaitijos Kolegijoje. Įvertinimas 10. Prieš kelis tūkstančius metų Baltija, supylusi Kuršių nerijos smėlio gūbrį, atskyrė įlanką nuo likusios jūros. Susidarė Kuršių marios.Jos gana didelės, net 1584 km2. Tačiau Lietuvai priklauso tik pusė (413 km2). Kita pusė priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai.Kuršių marios didelės, plačios, bet palyginti negilios, apie 2 m gylio.
Geologija  Referatai   (2,02 kB)
Vandenų apsauga
2009-07-09
andenų apsauga – tai disciplina nagrinėjanti vandenų hidrosferą. Lietuvoje vandens masė yra 1,5 mlrd. km3. Linologija – mokslas apie ežerus; Upeneologija – mokslas apie vandenynus; Hidrologija – tiria vandenų fizinius parametrus (vandenų rėžimai, debitai ir t.t) Klimatologija – klimatinės sąlygos.
Kita  Konspektai   (5,04 kB)
Šiluminė tarša
2009-07-09
Šiluminė tarša. Pagrindinės ekologinės problemos. Miestų problemos. Alternatyvūs energijos šaltiniai. Atliekų problema. Nagrinėdami energijos srautus gamtoje ir visuomenėje žemos temperatūros šiluma priskiriama energijos atliekoms, kurios nebegali atlikti jokio darbo. Gamtoje skaidant organines medžiagas ir naudojant jų energiją augalų ir gyvūnų gyvybinėms funkcijoms palaikyti į aplinką žemos temperatūros šilumos pavidalu taip pat patenka didelis kiekis energijos atliekų.
Kita  Referatai   (22,76 kB)
Vis dažniau ir dažniau yra susimąstoma ir kalbama apie globalinį atšilimą, jo priežastis ir svarbiausia, kas laukia ateityje, jei mieli žmonės nesustos teršia motinos gamtos, kuri jau pati nebesugeba išsivalyti iš visų purvų, šiukšlių ir t.t. Gerai, kad yra vadinamųjų „žaliukų“, kurie bando apsaugoti nuo masinio gamtos teršimo, gerai, kad yra mokslininkai, kurie ieško būdų, kaip visa tai sustabdyti, bet ar maža saujelė žmonių gali tai išspręsti, kai milijardai žmonių visa ta darbą verčia beveik niekais.
Kita  Kursiniai darbai   (5,46 kB)
Darbo problematiškumas – oro tarša kenkia tiek mūsų aplinkai, tiek ir sveikatai: nuo rūgščiųjų lietų nudegintų miškų iki dūstančių nuo didžiausios ozono koncentracijos miestų, nuo Skandinavijos ežerų, kuriuose nebėra jokios vandens augalijos ir gyvūnijos iki dumbliais apaugusių tvenkinių. Po dvejų atkaklių derybų metų Europos Parlamentas ir Taryba išleido teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti didžiųjų šiluminių elektrinių išmetamų teršalų kiekį ir nustatyti griežtas keturių didžiausių teršalų išmetimo leistinas ribines vertes.
Kita  Kursiniai darbai   (4,6 kB)
Paskutiniaisiais dešimtmečiais sparčiai naikinami natūralūs kraštovaizdžiai. Tūkstantmečius metų daugelį kraštovaizdžių ženklino valstiečių veiklos pėdsakai. Iki naujųjų laikų kraštovaizdis buvo atviresnis ir įvairesnis negu dabar. XIX šimtmetyje gausėjant gyventojams ir atsiradus permainoms technikoje buvo pradėta naudoti beveik visas žemdirbystei tinkamas žemes. Miškų sumažėjo taip smarkiai, kaip niekada iki tol ar vėliau.
Biologija  Analizės   (5,16 kB)
Dauginimasis yra vienas svarbiausių gyvybės požymių. Daugintis gali visi be išimties gyvi organizmai, pradedant bakterijomis ir baigiant žinduoliais. Tik dauginimasis palaiko kiekvieną gyvūnų ir augalų rūšį, ir tik tokiu būdu tėvai perduoda paveldimąsias ypatybes savo palikuonims. Procesas, kurį sąlyginai galima pavadinti dauginimusi, molekulių lygiu pasireiškia unikalia DNR savybe — jos molekulių sugebėjimu dvigubėti. Ląstelių lygiu daugintis dalydamiesi gali tokie organoidai kaip mitochondrijos ir chloroplastai.
Biologija  Konspektai   (22,04 kB)
Gyvybės įvairovė
2009-07-09
Tarkime, kad jūsų paprašytų suklasifikuoti jums žinomus gyvus organizmus. Greičiausiai jūs pradėtumėte nuo sąrašo sudarymo ir kiekvienai rūšiai duotumėte pavadinimą. Tada organizmus skirstytumėte į atskiras grupes. Tačiau kuo jūs remsitės - spalva, dydžiu ar tuo, kad šie organizmai susiję su jumis? Nuspręsti, kiek bus grupių, kokios jos ir kokia jų išdėstymo tvarka - nelengva, turbūt dažnai jūs turėtumėte keisti nuomonę ar net viską pradėti iš naujo.
Biologija  Konspektai   (17,68 kB)
Parazitologijos konspektas dėstomas KMU pirmakursiam. Bendros sąvokos, keleto parazitinių ligų aprašai. Maistas – tai kuras, kurio dėka gyvūnai išlieka gyvi. Jis teikia žaliavų augimui ir aprūpina ,,degalais" raumenis bei kūno viduje vykstančius procesus. Gyvūnai ėda be galo įvairų maistą - augalus, kitus gyvūnus, negyvas liekanas. Kiekviena gyvūnų rūšis savaip gauna jai reikiamo maisto. Ieškodami maisto, medžiotojai ir augalėdžiai kartais nukeliauja labai toli, tačiau kai kurie gyvūnai laikosi vienoje vietoje ir renka prie jų priartėjusį maistą. Suėstas maistas turi būti suvirškintas, kad gyvūnas galėtų įsiurbti maisto medžiagų.
Biologija  Konspektai   (7,8 kB)
Biologija
2009-07-09
Tikslas – supažindinti su šiuolaikinėmis biologinėmis problemomis ir atradimais evoliucijos, genetikos, biotechnologijos, imunologijos, ekosistemų funkcionavimo srityse ir padėti suprasti jų vaidmenį mus supančios gyvybės pokyčių kontekste bei naujausių biologijos pasiekimų praktinio taikymo galimybes.
Biologija  Konspektai   (6,7 kB)
Ekologija
2009-07-09
1. Kur gyvena azotą fiksuojančios bakterijos? A Ant kai kurių augalų šaknų. B Galvijų žarnyne. C Žmogaus kvėpavimo takuose. D Žmogaus žarnyne. 2. Yra skruzdėlių, kurios susmulkina medžių lapus ir ant jų įveisia grybų plantacijas. Skruzdėlės parūpina grybams maisto ir pačios minta tais grybais. Tokie grybų santykiai vadinami: A konkurencija;
Biologija  Testai   (3,75 kB)
Augalai
2009-07-09
Aukštesnieji augalai – viena iš augalų karalystės pokaralysčių. Jiems visiems būdingas gemalas. Kūnas suskirstytas į stiebą, šaknį ir lapą, juos dar vadina stuomeniniais. Skirtingai nuo dumblių tai daugialąsčiai, diferencijuoti organizmai, prisitaikę gyventi sausumoje. Jiems būdinga kartų – lytinės (gametofito) ir nelytinės (sporofito) – kaita. Aukštesniųjų augalų zigota vystosi į daugialąstį gemalą.
Biologija  Referatai   (6,81 kB)
Japonų virtuvė
2009-07-09
Labai smulkiai aprasoma japonu virtuve, tradicijos, populiariausi maisto gaminiai, jų ruošimas, iliustruota. Rašinys įvertintas 10 balų. 2008 Klaipėdos universitetas. Rytų virtuve mes vadiname Tolimųjų Rytų, prasidedančių nuo Indijos, virtuvę. Tolimieji Rytai garsūs ne tik gyventojų gausumu – čia gyvena pusė pasaulio žmonių, - bet ir tuo, kad šiuose kraštuose klestėjo seniausios civilizacijos. Didžiausia tautų bei kultūrų įvairove pasižyminčiam regionui būdingos ir kuo įvairiausios maisto gaminimo tradicijos, nulemtos didžiulių klimato bei geografinių skirtumų.
Pramonė  Referatai   (18,73 kB)
Stepės ir prerijos
2009-07-09
Šiame darbe pateikiama informacia apie stepes ir prerijas, tundras, taip pat apie spigliuočių miškus, klimatą ir pan. Šiaurės pusrutulyje stepių ir prerijų zona yra centrinėse žemynų dalyse. Svarbiausios sritys- Šiaurės Amerikos prerijos ir Rusijos stepės. Vienur kitur stepių yra Pietų pusrutulyje. Argentinos pampos ( Pietų Amerika) ir Kenterberio žemuma ( Naujoji Zeladija) yra arčiau rytinės pakrantės, Mario- Darlingo baseinas ( Australija)- kiek giliau žemynuose.
Geografija  Konspektai   (5,04 kB)
Atmosfera
2009-07-09
Neturi ryškios viršutinės ribos – tolygiai pereina į tarpplanetinę erdvę. Sąlygiškai viršutinė riba laikoma 1000-1200 km aukštyje. Palydovų duomenimis 2000-3000 km atmosferos tankis nebesiskiria nuo kosminės erdvės tankio. Atmosferos masė – 5.3*1018 kg. Pagrindinė dujų masė (80 %) susikoncentravusi 18 km aukštyje.Pagal dujų cheminę sudėtį atmosfera skirstoma į dvi sferas: Homosfera - (iki 100 km aukščio), kurioje nekinta deguonies ir azoto procentas, bei molekulinis svoris.
Geografija  Rašiniai   (3 kB)
Vanduo yra gyvybės šaltinis nes,praktiškai be vandens,visų pirma,visi gyvieji organizmai tiesiog negyventų. Vanduo,gyvybės šaltinis nes,bangos nurodo judejimą,vanduo nėra statiškas,jis teka,"tekina" kitus(daiktus,pvz.,valtį),vadinas,vanduo tai ne tik gyvybės šaltinis,bet ir jis pats savaime yra gyvas.
Dailė  Referatai   (15,4 kB)
Rezervatai
2009-07-09
Rezervatai tarp saugomų teritorijų užima svarbiausią vietą, jiems taikomi griežčiausi gamtosaugos reikalavimai. Jie steigiami norint išsaugoti natūralias tipiškas arba unikalias tam tikras kraštovaizdžio teritorijas ( visą gamtos kompleksą), tirti juose natūraliai vykstančius gamtos procesus bei reiškinius, rengti remiantis tyrimais, mokslinius gamtos apsaugos pagrindus. Dažnai rezervatus supa apsauginės zonos, kurios mažina greta esančių ir ūkio reikalams naudojamų plotų įtaką, palaiko natūralius vyksmus.
Geologija  Referatai   (6,76 kB)
Paleozojus ir Mezozojaus laikotarpiai, beje, ilgiausiai trukę ir daugiausia permainų Žemės paviršiuje atnešę laikotarpiai, kurių metu vyko intensyvūs tektoniniai judesiai, įtakoję įvairių reljefo darinių atsiradimą. Savo darbe smulkiau apžvelgsiu paleozojaus ir mezozojaus laikotarpių tektogenezę, bei organinio pasaulio vystymąsi. Paleozojus dar išskiriamas į ankstyvąjį ir vėlyvąjį paleozojų.
Geologija  Referatai   (4,96 kB)
Oras yra esminis aplinkos komponentas gyvybei palaikyti, kurio kiekvieną dieną per plaučius prafiltruojama apie 12m3. Žmogus be oro gali išgyventi tik keletą minučių, nes ore esantis deguonis yra būtinas organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Nuolat kvėpuojant užterštu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos, todėl esant nedidelėms teršalų koncentracijoms, oro taršos poveikis organizmui pasireiškia tik po tam tikro laiko.
Kita  Referatai   (14,43 kB)
Šiluminė tarša
2009-07-09
Šiluminės ir atominės elektrines, kitos elektros energiją bei šilumą tiekiančios ir naudojančios įmonės į aplinką išskiria daug šilumos. Paprastai elektrinių agregatams vėsinti naudojamas natūralių gamtinių telkinių vanduo, kuris vėliau į juos gražinamas. Į tuos telkinius (jie vadinami aušintuvais) išleidžiamas šiltas vanduo, ypač jei jame esti biogeninių, toksinių ir kitų medžiagų, trikdo ekosistemų biologinę pusiausvyrą: prisiveisia pataogeninių, pavojingų infekcijų sukėlėjų, nepageidaujamų organizmų, trukdančių normaliai eksploatuoti jėgaines.
Kita  Referatai   (6,34 kB)