Internetas yra kompiuterių tinklas, sudarytas iš tūkstančių tinklų. Niekas tiksliai nežino, kiek kompiuterių yra prijungta prie interneto, tačiau yra žinoma, jog jų skaičius yra šimtai milijonų. Praktiškai niekas negali kontroliuoti interneto. Nors ir yra organizacijos, leidžiančios techninius interneto aspektus, nustatančios standartus taikomosioms programoms kurti, tačiau jokia valdžia negali jo kontroliuoti. Interneto stuburas, per kurį juda interneto srautai, yra nusavintas privačių kompanijų. Kiekvienas kompiuteris internete susisiekia su kitais per „pernašos valdymo protokolą“ arba „interneto protokolą“ (Transmission Control Protocol/Internet Protocol). Šis pavadinimas tiesiog trumpinamas TCP/IP trumpiniu. Kompiuteriai internete naudoja „klientas – serveris“ architektūrą. Tai reiškia, kad nuotolinis serveris perduoda informaciją į vartotojo – kliento kompiuterį. Interneto vartotojas turi galimybę pasirinkti platų paslaugų spektrą: elektroninį paštą, bylų siuntimąsi, didžiulius informacijos kiekius, narystę dominančioje grupėje, dialoginį bendravimą, informacijos priemonių peržiūrą, savęs rodymą realiu laiku, apsipirkimo galimybę, naujausias naujienas iš viso pasaulio ir dar daugiau viliojančių paslaugų. Internetas, visų pirma, susideda iš prieigos protokolų. Daugumos protokolų savybė yra ta, kad jie leidžia vartotojui ieškoti informacijos ir ją atvaizduoti patogiausiu būdu. Interneto komponentai WWW (WORLD WIDE WEB) World Wide Web (trumpinamas į Web arba WWW) yra interneto serverių sistema, palaikanti hipertekstą ir protokolus, pasiekiamus per viengubą sąsają. Beveik kiekvienas protokolas, esantis internete, yra pasiekiamas per WWW. Per WWW pasiekiami tokių paslaugų protokolai kaip el. paštas, FTP, Telnet‘as, Usenet naujienos. Taip pat World Wide Web turi dar ir savo protokolą: HyperText Transfer Protocol (hiperteksto perdavimo protokolas) arba tiesiog HTTP. Šis protokolas bus paaiškintas vėliau šiame dokumente. World Wide Web teikia viengubą sąsają šiems protokolams pasiekti. Tai sukuria vartotojui patogią ir gražią aplinką. Šis komponentas jau panaikina tokią aplinką, kurioje galima naršyti tik per komandų eilutės komandas. Šios protokolus Web komponentas apjungią į viengubą sistemą. Dėl Web savybės dirbti su daugybe terpių ir pažangiomis programavimo kalbomis, Web yra sparčiausiai besivystantis komponentas internete. Web komponento operacijos, kurios priklauso nuo hiperteksto, leidžia lengvai išrinkti informaciją. Hipertekstas yra dokumentas, sudarytas iš žodžių, kurie jungiasi su kitais dokumentais. Tokie žodžiai yra vadinami sąsajomis ir jas gali vartotojas pasirinkti pats. Grafika ir kitos terpės taip pat gali būti įterptos į HTML dokumentą. HTML yra vystoma kalba, į kurią sulig kiekvienu atnaujinimu yra pridedama naujų elementų. W3C (World Wide Web Consortium), kurį valdo Web atradėjas Timas Berneris Ly (Tim Berners-Lee), nustato HTML standartus. Dabar W3C daugiau dirba su XHTML. World Wide Web susideda iš bylų, vadinamų puslapiais ar asmeniniais puslapiais, sąsajų į dokumentus ir šaltinių, esančių internete. Web siūlo labai platų paslaugų pasirinkimą: raiškos priemonių pristatymus, bendravimą realiu laiku, dialoginius puslapius, radiją ir televiziją, galimybę siųstis bylas iš interneto ir t.t. Programavimo kalbos, tokios kaip Java, JavaScript, Visual Basic, Cold Fusion ir XML, dar labiau išplečia Web komponento galimybes. Jeigu norite daugiau informacijos apie WWW komponentą, tiesiog pamėginkite pasinaudoti šia užklausas paieškos sistemose: „Understanding The World Wide Web“. Elektroninis paštas Elektroninis paštas (e-mail) suteikia galimybę kompiuterių vartotojams arti ir pasaulio mastu keistis informacija. Kiekvienas el. Pašto vartotojas turi pašto dėžutės adresą, į kurią yra siunčiamos žinutės. Žinutės, siunčiamos el. paštu gali pasiekti adresatą per kelias sekundes. Labai puikus el. pašto aspektas yra tas, kad galima siųsti elektronines bylas asmens el. pašto adresu. Ne ASCII bylos, žinomos kaip dvejetainės bylos, gali būti prisegamos ir nusiunčiamos adresatui. Šios bylos yra apibrėžtos kaip MIME prisegimai. MIME reiškia Multimedia Internet Mail Extension. Protokolas buvo sukurtas el. pašto programoms pagelbėti susitvarkyti su bylų tipų įvairove. Pavyzdžiui, dokumentas, sukurtas su Microsoft Word programa, gali būti prisegtas prie elektroninio laiško žinutės, o po to būti išrinktas duomenimis su atitinkama el. pašto programa. Daug el. pašto programų, pavyzdžiui, Eudora, Netscape Messenger ir Microsoft Outlook, siūlo galimybę perskaityti bylas, parašytas HTML formatu, kuris, savaime suprantama, yra priskiriamas MIME tipui.

Informatika  Straipsniai   (13,21 kB)

Kas yra informatika? Informatika - tai mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą, apdorojimą. Kas yra informacinės technologijos? Informacinės technologijos - tai informatikos taikymas, kompiuterio ir kitos kompiuterinės įrangos naudojimas įvairiose srityse. Kas yra kompiuteris? Kompiuteris - tai elektroninis įrenginys, kuris gali apdoroti duomenis ir valdyti kitus įrenginius bei procesus. Duomenų bazių valdymo programos? Duomenų bazių valdymo programa - programa palengvinančios darbą su dideliais susietų duomenų kiekiais.

Informatika  Paruoštukės   (6 psl., 18,78 kB)

Hiperteksto idėja pasauliui pateikta 1945 m., kai Vannevaras Bushas pristatė konceptualų prietaiso, skirto efektyviam informacijos kaupimui ir valdymui, modelį. 1965 m. Tedas Nelsonas sugalvojo terminą „hipertekstas“, kurį apibūdino kaip netiesinį lankstų informacijos pateikimo būdą, kai informacijos vienetai (kompiuterio ekrano puslapiai) dėstomi nenuosekliai, bet tam tikra autoriaus pasirinkta sistema. 1987 m. Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau sukūrė HTML kalbą (ang. Hypertext Transfer Markup Language) – hiperteksto aprašymo kalbą. O kai 1987 m. internetas tapo atviras visiems vartotojams - atsirado populiariausia interneto paslauga — žiniatinklis.

Informatika  Pateiktys   (12 psl., 34,22 kB)