Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rasta 13 rezultatų

Amerikos indėnai
2010-05-16
Indėnais vadinami Šiaurės Amerikos, Centrinės Amerikos ir Pietų Amerikos gyventojai, gyvenę šiose teritorijose iki pasirodant europiečiams, bei jų palikuonys. Tai labai bendra kategorija, nes Amerikoje gyveno ir gyvena daugybė indėnų genčių ir tautų, kurios turi skirtingas kalbas ir kultūras. Prie indėnų nepriskiriami tik su vėliausia banga atvykę eskimai ir aleutai.
Aplinka  Referatai   (16 psl., 508,42 kB)
Geografinio Žemės pažinimo istorija yra neatskiriama visuomenės istorijos dalis, glaudžiai susijusi su bendra žmonijos riba. Todėl nei atskiros kelionės,nei naujų žemių atradimai, nei naujos kartografinės bei geologinės sąvokos nėra atsitiktinės.
Darbo ir civilinė sauga  Referatai   (15 psl., 86,22 kB)
Seniausias pasaulio stebuklas - Egipto piramidės, arba Egipto faraonų kapavietės. Beje, iki 1889 m. tai buvo aukščiausi statiniai Žemėje (vėliau jas pralenkė Eifelio bokštas). Egipto piramidės buvo statomos vadinamosios Senosios karalystės (2580 - 2180 m.pr.m.e., sostinė Memfis) laikotarpiu.
 Piramidės - milžiniški akmeniniai laidojimo statiniai. Jose būdavo: koridoriais sujungti faraono ir valdovės kapai, netikras kapas plėšikams apgauti ir kelios vėdinimo angos.
 Stebuklų geografija gan siaura. Į visus miestus išskyrus Babiloną, kuriuose buvo stebuklai, galima buvo patekti plaukiant Viduržemio jūra. Senovės graikų keliautojas to meto transportu visą septynetą galėjo apžiūrėti per keletą mėnesių.
Dailė  Pateiktys   (53 psl., 2,52 MB)
Peru
2010-01-19
Priešistoriniai laikai Archeologiniai tyrimai rodo žmogaus kultūros pėdsakus dabartinės Peru teritorijoje, datuojamus maždaug 10000 m. pr. m. e. Yra rasta to laikotarpiu akmeninių įrankių ir akmeninių šventyklų likučių. Maždaug tuo metu žmonės pradėjo tobulinti audimą, žvejybą ir sodininkystę. Iš tų laikų atrastos uolų tapybos Ayacucho miesto apylinkėse ir Lauricocha olose Rio Marañón ištakose pavyzdžiai (atrasta 1957 m.). Maždaug 4000 m. pr. m. e. pradėtos kultivuoti pupelės. Panašiu metu prijaukintos lamos. Apie 900 m. pr. m. e. atsirado pirmoji geriau žinoma kultūra - Čavino kultūra. Būtent šios kultūros žmonės pastatė pirmąsias monumentalias šventyklas, tačiau jų visuomenėje tikriausiai nesusiformavo bent kiek reikšmingesnė vidurinioji klasė. Apie 300 m. pr. m. e. pietinėje pakrantėje susiformavo Parakaso kultūra, kuri pirmoji greta medvilnės audiniams pradėjo naudoti ir vikunijų vilną. Nuo 100 m. pr.m.e iki 700 m. klestėjo tokios pakrantės kultūros kaip Močės kultūra (kitaip močikų) ir Naskos kultūra. Pirmoji garsi dėl savo metalo dirbinių ir keramikos, o antroji - dėl tekstilės ir nepaaiškintos paskirties Naskos linijų dykumoje. Pakrantės kultūros ilgainiui pradėjo smukti dėl El Niño efekto sukeltų potvynių ir sausrų, todėl labiausiai išsivysčiusios kultūros nuo to laiko randamos Andų kalnuose - tokios kaip Huaris ir Tiahuanakas. Vėliau susikūrė galingi miestai-valstybės, tokie kaip Čankajus, Sipanas ir Kachamarka, bei dvi imperijos: Čimoras (įkūrė Čimu kultūros žmonės) ir Čačapojas. Čimorą, dalį Čačapojo ir daugelį miestų-valtybių užkariavo inkai, kurie ir valdė šalį iki ispanų atvykimo
Geografija  Referatai   (77,74 kB)
Daugiausia ekspedicijų rengė Portugalija ir Ispanija. Geografinių atradimų prielaidos a) musulmonai kontroliavo pagrindinius sausumos kelius; b) karą prieš krikščionis pradėjo osmanai; c) tikėta, jog kažkur Rytuose ar Afrikos gilumoje yra krikščioniškų valstybių; d) išmokta statyti tobulesnius burlaivius - karaveles. Portugalija, XIII a. išsivadavusi iš arabų valdžios - pirmoji pasaulyje tautinė valstybė. 1487 m. portuglas Bartolomėjus Diasas apiplaukė vakarinę Afrikos pakrantę atrado Gerosios Vilties kyšulį. 1497 m. Vaskas da Gama apiplaukė Afriką ir rado vandens kelią į Indiją. * * * Kristupas Kolumbas priėjo išvadą, kad žemė apvali ir plaukiant į vakarus galima pasiekti Indiją. 1492 m. Ispanijos karalienė davė jam tris laivus. Plaukdamas jis atrado Ameriką. Dar po kelių kelionių, neatveždamas nei aukso, nei brangenybių, nei prieskonių, jis pakliuvo Ispanijos valdovų nemalonėn. 1501 - 1502 ekspedicijose į Vakarų pusrutulio pietinio žemyno pakrantę dalyvavo italas Amerigas Vespučis. Jis suprato, kad jo aplankytos žemės – ne Azija ir pasiūlė jas vadinti Naujuoju pasauliu, o vėliau naują žemyną pasiūlyta vadinti Amerika. * * * 1519 m. Fernandas Magelanas, palaikomas Ispanijos karaliaus pradėjo kelionę aplink pasaulį. Magelanas buvo nužudytas Filipinuose bet jo ekspedicija apiplaukė aplink pasaulį. * * * Į naujai atrastas žemes ieškoti turtų ir platinti krikščionybės vyko portugalai ir ispanai. Portugalai įsitvirtino Afrikos ir Indostano pusiasalio pakrantėse bei gretimose jūrose, prasiveržė į Pietų Amerikos rytinę pakrantę ir veržėsi tolyn. Ispanai apsigyveno Karibų jūros salose. Jie išnaikino vietinius indėnus ir ėmė vežti negrus iš Afrikos. Daugiausia negrų prekyba vertėsi portugalai. * * * Dabartinėje Meksikos teritorijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje gyveno civilizuotos indėnų bendruomenės - actekai, majai, inkai. Jie turėjo savo valstybes, didelių miestų, aukso. Majai turėjo savo raštą, literatūrą, tobulą matematikos ir astronomijos sistemą, vartojo pinigus (kavos pupeles). * * * XVI a. ispanų užkariautojai (konkistadorai) užėmė didžiausius indėnų civilizacijos centrus ir juos apiplėšė. Žymiausi konkistadorai H. Kortesas ir F. Pisaras. 1580 m Ispanijos karalius Pilypas II tapo ir Portugalijos karaliumi, o Ispanija tapo stipriausia pasaulio valstybe. Anglai ir prancūzai tuo tarpu mėgino kolonizuoti Šiaurės Ameriką. Geografinių atradimų padariniai: a) krito pinigų vertė; b) sumažėjo prekybinių miestų Genujos ir Venecijos reikšmė; c) iškilo prie Atlanto vandenyno prieinančios valstybės; d) iš Amerikos į Europą atvežti nauji augalai (bulvės, kakava, kukurūzai, tabakas, cukranendrės), iš Europos į Ameriką - naminiai gyvuliai (arklys, avys, kiaulės, ožkos, jaučiai) . e) susidarė sąlygos krikščionybei ir Europos kultūrai plisti; f) spartėjo geografijos ir kitų mokslų raida, pasidarė platesnis ir atviresnis tautų bendravimas; g) europiečių skverbimasis atnešė nelaimes Amerikos, Azijos ir Afrikos tautoms, griovė jų kultūrą, iškreipę natūralią jų visuomenės ir ūkio raidą.
Geografija  Rašiniai   (113,63 kB)
Anesteziologija
2009-09-08
Laikoma, kad graikų filosofas Dioskoridas I a.pr.Kr. pirmasis panaudojo terminą anestezija apibūdindamas svaiginantį mandragoros veikimą. Senosios civilizacijos nuskausminimui naudodavo aguonų pieną (opiumą), kokos lapus, mandragoros šaknį, alkoholį, beigi drastiškas priemones, tokias kaip kraujo nuleidimą iki sąmonės netekimo. Regioninei anestezijai sukelti naudodavo nervų kamienų suspaudimą bei šalčio aplikaciją operuojamoje vietoje (krioanalgezija). Inkai vietiniam nuskausminimui naudodavo kokos lapus: gydytojas pakramtydavo lapų ir prispjaudydavo į žaizdą (kokainas).
Medicina  Pateiktys   (35 psl., 1,31 MB)
Įvairūs istorijos konspektai: Didieji geografiniai atradimai, reformacija ir kontrreformacija Europoje, Renesansas, Didžioji Prancūzijos revoliucija, JAV susikūrimas, Švietimo epocha, Napoleonas Bonapartas, Renesansas, reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje, žmonijos raida paleolito laikotarpiu, Liublino unija, pramonės perversmas, politinių doktrinų susiformavimas XIXa., JAV pilietinis karas, Tautų pavasaris, svarbiausių istorinių įvykių lentelė.
Istorija  Konspektai   (16 psl., 937,58 kB)
Meksika
2009-07-09
Meksika išsiskiria lanšafto – įkaitusio smėlio plažai, snieguotos vulkanų viršūnės, kaktusais apaugusios išdžiūvusios dykumos, drėgnos tropinės džiunglės, sūrios lagūnos – įvairove. Ši šalis – įvairių klimatinių juostų, senųjų civilizacijų griuvėsių, viduramžių ir šiuolaikinės civilizacijos mišinys. Meksika – tai spalvų ir garsų, genčių ir etninių grupių kaleidoskopas.
Anglų kalba  Konspektai   (5,76 kB)
Kultūros istorija
2009-07-09
Kultūros istorijos konspektas nuo mesopotamijos iki pasaulio ir lietuvos XXa. kultūros. Ankstyviausioji upės slėnių civilizacija atsirado šumerų dėka. Ji suklestėjo derlingoje lygumoje tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Graikai tą kraštą pavadino Mesopotamija, t.y teritorija tarp šių upių.Šumerai vieni pirmųjų senovės pasaulyje pradėjo statyti miestus, sukūrė raštą, valdymo sistemą, pasiekė gražių laimėjimų architektūroje, amatuose, moksle.
Istorija  Konspektai   (24,61 kB)
Žmogus ne visada buvo statytojas. Kai jis buvo priklausomas nuo medžioklės, žmogus iš esmės buvo klajoklis, tenkinęsis olomis arba savadarbėmis primityviomis pastogėmis. Bet prieš kokius devynis ar dešimt tūkstančių metų žmogus atrado agrikultūros paslaptis. Tada pirmą kartą jis galėjo suvokti ir patirti sėslaus gyvenimo privalumus; tada ir gimė architektūra. Jos ankstyvasis progresas buvo lėtas.
Dailė  Referatai   (5,37 kB)
Matematika
2009-07-09
Matematika – tai mokslas, nagrinėjantis skaičius, jų dėsnius, loginius sąryšius, geometrines figūras bei jų savybes. Sudaro: aritmetika, algebra, geometrija, logika, matematinė analizė, diferencialinės lygtys, kombinatorika, tikimybių teorija, matematinė statistika. Žodis "matematika" kilęs iš graikų kalbos žodžio μάθημα (máthema), reiškiančio "mokslą, žinias, ar pažinimą"; μαθηματικός (mathematikós) reiškia "pažinimo meilę".
Matematika  Referatai   (5,34 kB)
Arbatos istorija
2009-07-09
VII m. e. a. kinų poetas Lu Tongas rašė apie arbatą. Arbatos tėvynė - Kinija. Apie stimuliuojantį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta 2700 m. pr. m. e. kinų metraščiuose. Iki III m. e. a. arbata dažniausiai buvo vartojama tik kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, ruošiamas iš šviežių arbatžolių. Tangų dinastijos laikotarpis (618-907 m. e. m.) tapo vadinamuoju arbatos aukso amžiumi, kai arbata pradėta gerti ne tik imperatoriaus ir kilmingųjų dvaruose, bet ir arbatinėse, neturtingųjų kinų namuose.
Žemės ūkis  Referatai   (22,64 kB)
Meksika – kontrastų šalis. Actekai – Saulės kariai. Ežero miestas - Tenotičlanas. Actekų kosmologija ir kosmogonija. Religijos branduolys - žmonių aukojimas. Kamuolio žaidimas – religijos dalis. Legenda apie Baltąjį dievą. Ispanų lemtingasis įsiveržimas – istorijos rykštė. Visame dideliame žemyne susiduria tikrai nemažas skaičius kultūrų. Visos jos vertos dėmesio ir patrauklios, bet pačios didžiausios tai – actekai, majai ir inkai. Jų palikimas ir neišdildoma istorija įsirėžė giliausiai į mūsų pasaulio istoriją. Kalbėdami apie didžiąsias mūsų kontinento civilizacijas negalime nepaminėti ir galingų actekų su savo pasiekimais ir laimėjimais, kurie stebina ir dabar.
Istorija  Referatai   (9 psl., 74,54 kB)