Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rastas 71 rezultatas
Diofantinės lygtys
2012-12-07
Diofantinės lygtys ir jų sprendimo būdai, pavyzdžių nagrinėjimas.
Elektrotechnika II kursinis darbas
2011-05-02
Pereinamieji procesai grandinėse
teorinė mechanika-statika
2011-02-07
Mechanika – nuolat tobulėjantis fundamentinis mokslas, apimantis klasikinę ir
naujausias, dažnai dar iki galo nesuformuluotas, teorijas, kuriame plačiai taikomi šiuolaikiniai
skaičiavimo ir matematinio modeliavimo metodai, pritaikomos naujausios technikos
galimybės eksperimentams, tyrimams bei virtualiajam – kompiuteriniam įvairių konstrukcijų
ir procesų modeliavimui atlikti. Aukštosiose technikos mokyklose susipažinimas su šiuo
Diferencialinės lygtys
2010-01-25
Lygtis, į kurią įeina nepriklausomas kintamas, f-ja ir tos f-jos išvestinės vadinama diferencialine lygtimi.
Pirmos eilės diferencialinių lygčių sprendimo metodai
Su atskiriamais kintamaisiais. Homogeninės diferencialinės lygtys. Jeigu yra pliki skaičiai, kuriuos būtų gerai suprastinti, tai darom pakeitimą.
Mechanizmų elementai
2009-11-27
Šiame kursiniame darbe yra projektuojama mašina atliekanti tam tikrą mechaninį darbą. Mechaninę energiją sukuria variklis. Kursinis projektavimas susideda iš keturių etapų:
Pirmiausiai suprojektuojamas svirtinis mechanizmas. Tam panaudojami užduotyje duodami duomenys. Nustatomas šio mechanizmo laisvės laipsnis, klasės ir eilė. Tuo būdu sužinoma, kokio sudėtingumo yra projektuojamas mechanizmas. Toliau atliekama jo kinematinė analizė.
Teorinė mecanika pirmakursiam
2009-10-14
Taško kinematika. Taško judėjimo dėsnis. Taško greitis. Kūno taškų greičiai. Kūno taškų pagreičiai. Taško pagreitis. Pagrindinės savokos. Greičių sudėties teorema. Kai kurie taško judėjimo atvejai. Kieto kūno kinematika. Slenkamasis kūno judėjimas. Kūno sukimąsi apie nejudančią ašį. Plokščias kūno judėjimas. Kūno plokščio judėjimo lygtis.
Fizika (antras semestras)
2009-09-14
Kulono dėsnis –sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio) dėsniai. RC - grandinės. Magnetinis laukas, indukcija. Bio – Savaro -Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai.
Matematika 1
2009-09-14
Atvirkštinė funkcija. Išreikštinės ir neišreikštinės funkcijos. Hiperbolinės funkcijos. Parametrinės funkcijos lygtys. Funkcijos išvestinė, jos goemetrinė prasmė. Funkcijos diferencijuomumas. Diferencijavimo taisyklės. Sudėtinės funkcijos išvestinė. Atvirkštinės funkcijos išvestinė. Neišreikštinių funkcijų diferencijavimas. Logoritminio diferencijavimo metodas. Parametrinėm lygtis duotų funkcijų diferencijavimas. Viduriniųjų reikšmių teoremos. Lagranžo teorema. Rolio teorema. Koši teorema. Lopitalio taisyklė. Diferencijalas ir jo sąvybės. Diferencijavimo taikymas apytiksliam skaičiavimui. Aukštesnių eilių išvestinės ir diferencialai. Bendroji funkcijų tyrimo shema.
Elektra ir magnetizmas
2009-09-11
Nuostovusis elektrinis laukas. Dielektrikai. Nuolatinė elektros srovė. Elektrinis laidumas. Nuostovusis magnetinis laukas. Magnetikai. Elektromagnetinė indukcija. Kvazinuostoviosios kintamosios srovės grandinės. Maksvelo lygtys. Pagrindinės elektromagnetinių bangų savybės.
Statika
2009-09-08
Jėgų sistemos. Ryšiai ir juose veikiančios reakcijos. Jėgos projekcijos plokštumoje. Jėgos projekcijos erdvėje. Jėgos momentas taško atžvilgiu. Jėgų poros momentas. Jėgos momentas ašies atžvilgiu. Tolygiai išskirstyta apkrova ir sutelktoji jėga. Jėgų sistemų pusiausvyros sąlygos. Kūnų sistema. Santvarų skaičiavimas. Erdvinės konstrukcijos strypų įrąžų skaičiavimas.
Algebros ir analizinės geometrijos pagrindai
2009-09-07
Logikos sąvokos. Aibių algebros sąvokos. Tiesinių lygčių sistemos. Tiesinių lygčių pertvarkiai. Elementarieji pertvarkiai. Gauso algoritmas. Tiesinių lygčių suderinamumas. Vektoriai ir jų veiksmai. Vektorių tiesinė priklausomybė. Modifikuotas Gauso metodas. Kvadratinės matricos. Kvadratinių matricų determinantai.Dekarto koordinačių sistema. Tiesinė lygtis plokštumoje. Antros eilės kreivės.
Algebros pagrindai
2009-09-07
Logikos sąvokos. Aibių algebros sąvokos. Kvadratinės matricos. Kvadratinių matricų determinantai. Matricų veiksmai. Atvirkštinė matrica. Tiesinių lygčių sistemos. Elementarieji pertvarkymai. Gauso algoritmas. Tiesinių lygčių sistemų suderinamumas. Tiesinės nelygybės ir jų sistemos. Vektorinė erdvė. Vektoriai ir jų veiksmai. Vektroių tiesinė priklausomybė. Vektroių rinkinio rangas. Vektorių rinkinio elementarieji pertvarkiai. Vektorių ir tiesinių lygčių sistemų ryšys.
Elektros grandinės (santrauka)
2009-09-02
Pereinamieji procesai tiesinėse elektros grandinėse. Trifazės grandinės. Nuolatinės srovės netiesinės grandinės. Magnetinės nuolatinių srautų grandinės. Kintamosios srovės netiesinės grandinės.
Pagrindinės pereinamųjų procesų sąvokos.Komutacijos dėsniai. Charakteringosios lygties sudarymas ir sprendimas. Laisvojo sprendinio užrašymas ir integravimo konstantos radimas. Klasikinio pereinamųjų procesų skaičiavimo metodų esmė. Pereinamųjų procesų sudėtingoje elektros grandinėje skaičiavimas. Pagrindinės pereinamųjų procesų sąvokos.Komutacijos dėsniai. Charakteringosios lygties sudarymas ir sprendimas. Laisvojo sprendinio užrašymas ir integravimo konstantos radimas. Klasikinio pereinamųjų procesų skaičiavimo metodų esmė. Pereinamųjų procesų sudėtingoje elektros grandinėje skaičiavimas. Algebrinių lygčių sistemos sudarymas. Pereinamieji procesai nuoseklioje RLC grandinėje. Laplaso transformacija ir jos taikymas diferencialinems lygtims spręsti. Ekvivalentinės operatorinės schemos. Pereinamųjų procesų skaičiavimo.
Lygtys
2009-07-09
Iš lygčių istorijos. Klaidingos prielaidos metodas. Maždaug prieš 4000 metų babiloniečiai ir egiptiečiai sprendė įvairius žemės matavimo, statybos ir karo mokslo uždavinius, sudarydami lygtis. Pirmojo ir antrojo laipsnio lygtis mokėjo spręsti ir senovės kinų bei indų mokslininkai. Uždavinių, sprendžiamų sudarant lygtis, pasitaiko daugelyje labai senų tekstų. Pavyzdžiui, Maskvos papiruse – iš augalo pagamintame ritinėlyje, - rašytame apie 1850 metų prieš mūsų erą, ir Ahmeso papiruse yra uždavinių, kurių nežinomieji žymimi ypatingu simboliu, vadinamu "chau" arba "acha". Jie reiškia "kiekį" , "krūvelę".
Diferencialinės lygtys
2009-07-09
Dif.lygt.vad: lygtis, siejanti nepriklausomą kintamąjį x,nežinomą funkc. y(x) ir jos įvairių eilių išvestines y’, y’’,…,y(n). Išspręsti dif.lygt.,reiškia rasti nežinomą funkciją y=y(x). /Pirmos eil.dif.lygt. y’=f(x,y) sprendiniu intervale (a,b) vad.kiekviena tame intervale apibrėžta ir diferencijuojama func y=y(x),jei ją ir jos išvestinę įrašę į lygtį gauname tapatybę. Į kl.ar kiekviena I eil. dif. lygt. turi Košį uždavinio sprendinį ir ar jis yra vienintelis, atsako sprendinio egzist.ir vienaties (Košį teorema) I eil.diferencialinei lygčiai.
Virpesių mažinimas demferio pagalba
2009-07-09
Poligrafijoje plačiai naudojamos plokščiosios spaudos daugiaspalvės ruloninės ofsetinės spausdinimo mašinos. Tokios mašinos komponuojamos iš atskirų įrenginių: popieriaus juostos padavimo, jos įtempimo reguliavimo, spausdinimo, atspaudų džiovinimo, falcavimo (juostos su atspaudais pjaustymo ir lankstymo nustatyta tvarka) ir kt. Pastebimas spartus ofsetinių mašinų vystymasis, nes jos yra našios, ekonomiškos ir tinkamos aukštos kokybės produkcijai spausdinti. Tokių mašinų konstrukcija labai įvairi.
Taško kinematika
2009-07-09
Pagrindinės kinematikos sąvokos: Laikas skaičiuojamas nuo pradinio momento, parenkamo pagal uždavinio pobūdį. Pradinis momentas – judėjimo pradžios momentas. Laiko momentas t – nuo pradinio momento praėjusių sekundžių skaičius. Dviejų laiko momentų skirtumas – laikotarpis. Trajektorija – kreivė, kurią erdvėje brėžia judantis taškas. Jei trajektorija tiesė – taško judėjimas tiesiaeigis, jei kreivė – kreivaeigis.
Mokslo ir technikos pažanga XIX a .
2009-07-09
Mūsų nagrinėjamas laikotarpis šiais metais buvo „Naujųjų amžių istorija“ , iš kurio mes išskyrėme temą „Mokslo ir technikos pažanga XIX a.“.
Racionaliosios lygtys
2009-07-09
Lygtis, sudaryta iš racionaliųjų reiškinių, vadinama racionaliąja lygtimi. Sprendžiant ir sudarinėjant racionaliąsias lygtis, būtina prisiminti, kad trupmenos vardiklis negali būti lygus nuliui. Paprastųjų ir nesudėtingų racionaliųjų lygčių sprendimas Paprastos racionaliosios lygtys, kurios pakeičiamos tiesinėmis ir kvadratinėmis lygtimis Paprastas racionaliąsias lygtis patogu pakeisti tiesinėmis ir kvadratinėmis.
Chemija
2009-07-09
Atsakymai į chemijos egzamino teorijos klausimus. Klausimai: 1. Pagrindinės chemijos sąvokos ir dydžiai: cheminis elementas, atomas, molekulė, vieninė medžiaga, cheminis junginys, valentingumas, molis, dujų molio tūris (n.s.), ekvivalentas E, Avogadro skaičius NA, atominė A ir molekulinė M masė, atominis vienetas a.v. (unitas u). 2. Pagrindiniai chemijos dėsniai: masės tvermės dėsnis, energijos tvermės dėsnis, ekvivalentų dėsnis, sudėties pastovumo dėsnis, Avogadro dujų dėsnis (apibrėžimai).
Termodinamika ir šilumos kaita
2009-07-09
Termodinamika- tai mokslas apie energiją, jos savybes ir transformacijas įvairius fizikinius ir cheminius procesus, kuriems vykstant išsiskiria arba sunaudojama šiluma. Termodinamika skirstoma: 1.Bendrąją; 2.Techninę; 3.Cheminę; 4.Statistinę ir kt. Techninė termodinamika nagrinėja šilumos pavertimą darbu arba darbo pavertimą šiluma. Termodinamikos dėsniai remiasi stebėjimais ir eksperimentais, nenagrinėjant medžiagų molekulinės struktūros.
Taikomosios mechanikos darbas
2009-07-09
Taikomosios mechanikos kursinis darbas, VGTU. Šiame kursiniame darbe yra projektuojama mašina atliekanti tam tikrą mechaninį darbą. Mechaninę energiją sukuria variklis. Kursinis projektavimas susideda iš keturių etapų: Pirmiausiai suprojektuojamas svirtinis mechanizmas. Tam panaudojami užduotyje duodami duomenys. Nustatomas šio mechanizmo laisvės laipsnis, klasės ir eilė. Tuo būdu sužinoma, kokio sudėtingumo yra projektuojamas mechanizmas.
Dinamika
2009-07-09
Dinamikos aksiomos. 1. Materialus taškas nejuda arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai, kol atsiranda jėgos, kurios priverčia jį pakeisti šią būseną. Taško savybė išlikti būsenoje vadinama inertiškumu, jo judėjimas, kai neveikia jėgos vadinamas inerciniu. 2. Materialaus taško pagreitis proporcingas tašką veikiančiai jėgai ir nukreiptas jėgos veikimo linkme ( antrasis Niutono dėsnis ) ma=P.
Skysčių mechanika
2009-07-09
Skysčio sąvoka. Skystis tai medžia-ga,kuri pusiausvyros būvyje nesugeba priešintis tangentiniams ir tempimo tempimams. Skysčiai dalinami į dvi grupes:1)Lašeliniai skysčiai. 2)Dujos. Riba tarp dujų ir skysčių nusakoma greičiu ir slėgiu.Kai v>10m/s arba p>10Mpa,tai naudoti skysčių mech. dėsnių negalima ir reikia naudoti aerodi-namikos dėsnius.
Skysčių mechanika
2009-07-09
Skystis, jo apibrėžimas. Lašeliniai ir dujiniai skysčiai. Idealūs ir realūs skysčiai. Skystis vadinamas vienalytis fizikinis kūnas, kurio dalelės yra judrios, silpnai tarpusavyje susijusios. Lašeliniai skysčiai – skysčiai, kurie ir didelio slėgio veikiami nekeičia tūrio. Dujiniai skysčiai – dujos, kurių tūris priklauso nuo slėgio.
Fizikos formulių rinkinys
2009-07-09
Mechanika. Slenkamojo ir sukamojo judesio kinematika. Slenkamojo judėjimo dinamika. Sukamojo judėjimo dinamika. Mechaninė energija. Skysčių mechanika. Reliatyvistinė dinamika. Svyravimai ir bangos. Molekulinė fizika ir termodinamika. Idealiųjų dujų molekulinės kinetinės teorijos pagrindinės lygtys. Termodinamikos dėsniai. Realiosios dujos. Elektromagnetizmas. Elektrostatinis laukas vakuume. Dielektrikai ir laidininkai elektrostatiniame lauke. Nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje.
Sistemos su eile
2009-06-04
Markovo procesai sistemoje su neribota eile. Paprastasis paraiškų srautas, aptarnaujamas sistemos, esant ribotam laukimo laikui eilėje. Litlo formulė. M/M/1 sistema. Markovo procesų naudojimas procesams daugiakanalėse sistemose su eilėmis analizuoti. Paprastojo paraiškų srauto aptarnavimas daugiakanale sistema su eile. Primityviojo paraiškų srauto aptarnavimas daugiakanale sistema su eile. Primityvusis paraiškų srautas, aptarnaujamas visiško pasiekiamumo linijų pluoštu su eilę paliekančiomis paraiškomis. Sistemų su nuostoliais ir eile, aptarnaujančių paprastąjį paraiškų srautą su pakartojamomis paraiškomis, imitacinis modelis.
Tiesės lygtis
2009-05-15
Tiesės lygtis. Turto nuvertėjimas. Sąnaudų, pajamų ir pelno funkcijos. Tiesės nuolydis. Kryptinė tiesės lygtis. Tiesės, einančios per du žinomus taškus, lygtis. Bendroji tiesės lygtis. Pratimai. Klausimai. Dviejų tiesinių lygčių sistemos su dviem nežinomaisiais. Pasiūla ir paklausa. Gamybos priemonių pasirinkimas. Pratimai. Klausimai
