Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rasta 520 rezultatų

Antanas Škėma, Antanas Vaičiulaitis, Balys Sruoga, Bitė Vilimaitė, Henrikas Radauskas, Jonas Biliūnas, Judita Vaičiūnaitė, Juozas Aputis, Juozas Tumas Vaižgantas, Jurgis Savickis, Justinas Marcinkevičius, Kristijonas Donelaitis, Maironis, Marcelijus Martinaitis, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Salomėja Neris, Saulius Šaltenis, Sigitas Geda, Šatrijos Ragana, Tomas Venclova, Vanda Juknaitė, Vincas Mykolaitis Putinas, Vincas Krėvė.
Lietuvių kalba  Konspektai   (30 psl., 469,19 kB)
Civilizacijos
2008-10-23
Trumpas konspektas apie civilizacijas, padėsiantis pasiruošti istorijos egzaminui.
Istorija  Konspektai   (4 psl., 10,69 kB)
Kristijonas Donelaitis, Šatrijos Ragana, Maironis, Vincas Krėvė, Jonas Aistis, Romualdas Granauskas, Marcelijus Martinaitis, Juozas Grušas, Bronius Radzevičius, Antanas Škėma, Vincas Mykolaitis-Putinas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (60 psl., 117,92 kB)
Rašinių įžangos
2008-10-27
Lietuvių kalbos 16 rašytojų įžangos, visos rašytos, kad tiktų valstybiniam egzaminui. Gramatinės klaidos ištaisytos ir patikrintos mokytojos.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (3 psl., 8,28 kB)
Moralė
2008-10-27
Kalbėjimo įskaitos medžiaga.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (86 psl., 176,51 kB)
Mačernio "Vizijos"
2008-10-28
"Vizijos" – reikšmingiausias Mačernio eilėraščių ciklas. Poetas jį rašė labai jaunas, vos aštuoniolikos – dvidešimt vienerių metų. Atkakliai ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusius klausimus: kodėl žmogus ateina į šį pasaulį, kokia gyvenimo prasmė? Mąstyti jam padėjo skaitytos knygos. „Vizijų“ ciklas sudarytas iš įžangos, septynių regėjimų ir pabaigos.
Lietuvių kalba  Analizės   (7 psl., 22,08 kB)
Portugalija
2008-11-06
Skaidrės apie Portugaliją.
Geografija  Pateiktys   (3 psl., 462,64 kB)
Mačernis "Vizijos"
2008-12-03
Vytauto Mačernio "Antrosios" vizijos analizė
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 8,45 kB)
Antanas Škėma
2009-04-09
Biografija. Kūryba. Asmenybė. Kūrybos ypatybės. Romanas „Balta drobulė". Įžanga. Žanras. Pavadinimas. Moto svarba. Temos ir problemos. Kompozicija. Laikas ir erdvė . Pasakotojas. Pasakojimo būdas. Garšvos charakteristika. Liftininkas. Poetas. Nevykęs šios žemės gyventojas (kalinys keltuve). Įsimylėjęs. Skeveldrų dėliotojas. Egzistencializmo žmogus. Apibendrinimas.
Lietuvių kalba  Konspektai   (16 psl., 197,53 kB)
Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje. V.Krėvė “Perkūnas, Vaiva ir Straublys”. Ko šiandien nebėra?. J. Aputis “Horizonte bėga šernai”. J. Baltrušaitis “Būties psalmė”. Žmogus novelėje “Polaidis”. Lietuvių partizanų dainos. A. Škėma “Žilvinėėli”. Liaudies menininko paveikslas P.Cvirkos romane “Meisteris ir sūnūs”. Lietuva išeivijos poezijoje. K. Binkis “Atžalynas”. J. Grušas “Herkus Mantas”. J. Aputis “Erčia kur gaivus vanduo”. Moteris Žemaitės apsakyme “Marti”. V.Krėvė “Skerdžius” Pagrindinio veikėjo charakteristika. Lietuvių liaudies pasakos, jų analizė. Gamta ir žmogus K. Donelaičio “Metuose”. Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje”. Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. A. Vienuolis “Paskenduolė”. Kūrinio analizė. V. Krėvė “Skirgaila”. Kūrinio analizė. B. Sruoga “Dievų miškas” – žmogus prievartos pasaulyje. V.Mykolaitis – Putinas “Altorių šešėly”. Kūrinio analizė. I. Simonaitytės romano “Vilius karalius” problematika ir veikėjų charakteriai. B. Radzevičius “Priešaušrio vieškeliai”. Kūrinio analizė. R. Granausko “Gyvenimas po klevu”. Kūrinio analizė. J. Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė. MAIRONIS “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. M. Martinaitis “Ašara”. M. Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”. S. Geda.Iš ciklo “6 Meilės ir nevities eilėraščiai”. V. Šekspyras. Sonetas (12). S. Geda “Strazdas “. Dalies “Šungalviai” analizė. S. Geda ” Strazdas”. Dalies” Tardymas” analizė. A. Mačėnas “Pavasario vėjas”. Kūrinio analizė. Meilės tema žemininkų kūryboje. M. Martinaitis “Ruduo inscenizuoja tuštumą…” interpretacija. S. Nėris “Krinta žvaigždės”. Analizė. “Žemė maitintoja” – socialinis romanas. Algirdas Pocius “Žilasis brolis”. Interpretacija.
Lietuvių kalba  Analizės   (38 psl., 75,18 kB)
Sruoga - poetas, publicistas, literatūros mokslininkas, dramaturgas. Gimė Panevėžio apskrityje, Vabalninko valsčiuje, Baibokų vienkiemyje, gausioje ūkininkų šeimoje. Tėvai, šviesūs, laisvos dvasios valstiečiai, išleido į mokslus net keturis sūnus. Sruoga mokėsi Panevėžio gimnazijoje, nuo 1914 metų - Peterburgo, Maskvos universitetuose.
Lietuvių kalba  Konspektai   (15 psl., 42,21 kB)
Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus. Romano “Valentina” žodis yra pakilus, poetiškas, kupinas meilės viskam, prie ko prisiliečiama, apgaubtas nerimo dėl visko, apie ką kalbama.
Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,53 kB)
K.Donelaičio poemos ,,Metai“ meniniuose vaizduose atsispindi ir ano meto valstiečių materialinė kultūra. Poetas, vaizduodamas įvairius kaimo gyvenimo momentus, parodo, ir kokiose pirkiose gyveno valstiečiai, ir kokius turėjo darbo įrankius, koks buvo jų apdaras, maistas, kokie papročiai ir įpročiai. Visos tos realijos suteikia poemai spalvingą ano meto tikrovės koloritą, padaro ją ne tik didžiai vertingu grožinės literatūros kūriniu, bet ir reikšmingu šaltiniu žinių apie K.Donelaičio laikų lietuvių materialinę kultūrą.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 6,89 kB)
Vilius Karalius
2009-05-14
Simonaitytė kėlė socialines problemas. Mažosios Lietuvos ūkininkų degradacija. Namai ir turtai yra labai laikina. Nagrinėjama socialinė problematika, tautiškumo klausimas, religijos išlaikymas. Romane "Vilius Karalius"’ galime išskirti 3 pagrindines temas: meilė, namai, mirtis.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 6,08 kB)
Romanas “ Sakmė apie Juzą “ - tai poema lietuvių valstiečiui, sukūrusiam ir išsaugojusiam pagrindines nacionalinio charakterio vertybes. Juza atrodo lyg mitų herojus, kurio gyvenimas - tai beveik ritualinis aktas, siekiantis sutaikyti žmogų su žeme ir pačiu savimi, nešantis liaudiškojo humanizmo šviesą, darbu ir ištikimybe savo kraštui paženklintą sielą.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 6,27 kB)
V.Mačernis ir J.Baltrušaitis - tai lietuvių egzistencialistai. Jų tikslas - pavaizduoti žmogaus būtį, surasti gyvenimo prasmę, pajusti transcendencijos atsivėrimą. Šių poetų eilėraščių prasmę dažnai mes galime tiktai pajusti, o šiuos jausmus geriausiai atspindi eilėraščio nuotaikos.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 4,77 kB)
Lietus - žmogaus prisiminimai, kuriuos sukelia debesys. Daug aprašomas peizažas. Pagrindinis herojus Antaniukas(diedas). Jis nusprendžia mesti darbus ir aplankyti savo gimtąjį Gružiškių kaimą.Pasiima lazdą(kad apsigintų nuo šunų, nes ten šunys palaidi).Beeidamas jis atpažįsta gimtas, nors ir pasikeitusias vietas. Jį paveža senas pažįstamas Vaitiškis. Kalbėdami jie užsimena apie daugelį tolimesnių romano veikėjų.Atrodo, kad jie apšneka kiekvieno romano situacijas.
Lietuvių kalba  Konspektai   (2 psl., 14,64 kB)
Pats Vaižgantas gerai pažinojo lietuvių tautodailę, etnografiją, buitį, tautosaką, papročius ir tradicijas. Taip pat gerai suprato žmonių psichologiją, jų būdo savybes, pasaulėžiūrą. Jis pabandė atrinkti "geruosius" lietuvių charakterio bruožus. Vaižgantą stebino, kad papročiai ir tradicijos per ilgus amžius gerai išsilaikę, taigi lietuviai prisitaikę prie gyvenimo. Daugelis lietuvių nacionalinio charakterio bruožų ir slypi "Dėdžių ir dėdienių" personažuose.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 4,13 kB)
Lietuvos valstybė. Žmogus ir valstybė. Tautos ūkis ir darbas. Seimas. Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Konstitucinis teismas. Vietos savivalda ir valdymas. Finansai ir valstybės biudžetas. Valstybės kontrolė. Užsienio politika ir valstybės gynimas. Konstitucijos keitimas. Baigiamieji nuostatai.
Teisė  Pagalbinė medžiaga   (23 psl., 38,83 kB)
Lengvi, 1 metro ilgio, 25 cm aukščio ir 30 cm pločio blokeliai statybvietėje "mūrijami" nenaudojant skiedinio ar klijų - jie jungiami kaip kaladėlės iš vaikiško konstruktoriaus rinkinio. Polistireno putplasčio sluoksnio storis iš tų blokelių sumūrytoje sienoje yra 15 cm (10 cm išorinėje sienos pusėje ir 5 cm vidinėje sienos pusėje). 15 cm storio tarpas tarp išorinių ir vidinių blokelių sienelių užpildomas takiu aukštesnės klasės betono mišiniu, todėl jie vienu metu tampa liktiniais klojiniais ir labai efektyviu pastato apšiltinimo sluoksniu.
Statyba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,96 kB)
Finansai
2009-05-20
Pagrindinės finansavimo taisyklės. Finansinis lizingas kaip verslo finansavimo būdas. Finansai ir jų sąveika su kitomis ekonominėmis kategorijomis. Kapitalo esmė ir taupymas. Įstatinis kapitalas (IK). Privalomas (PKRF) ir atsargos (AKRF) kapitalo rezervo fondai. Pelno rezervo fondas (PRF). Finansinių rinkų (FR) tipai. Finansinių sandėrių tipai. Finansų galimybės. Valstybės finansinė politika. Finansų kontrolės supratimas. Akcinės komanditinės bendrijos. . Įstatinio fondo (kapitalo) pirminiai šaltiniai ir jų panaudojimas. Finansinis aspektas įmonių pagrindinių fondų vertės apytakoje. Visuomeninių susivienijimų finansai.
Finansai  Konspektai   (41 psl., 65,33 kB)
Istorijos bilietai
2009-05-21
29 bilietų konspektas. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Apie graikus. Apie romėnus. Pokyčiai Europoje po Vakarų Romos imperijos žlugimo. Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių kultūrai, politikai, visuomenei. Krėvos ir Liublino unijos. 17a. Anglijos ir 18a. Didžioji revoliucijos. Kas lėmė Lenkijos - Lietuvos valstybių žlugimą. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civilizacijas randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos.
Istorija  Konspektai   (13 psl., 36,94 kB)
Lietuvos istorija nuo seniausiųjų laikų iki 2002 metų. Seniausieji Lietuvos gyventojai. Baltų susidarymas. Baltai geležies amžiaus pradžioje. Lietuvos valstybės formavimasis XIIIa. Durbės mūšis. Mindaugas. Lietuvos valstybės stiprėjimas. Algirdas. Kęstutis. Vytauto kova dėl valdžios. Krėvos sutartis. Vytauto ir Jogailos kova. Astravos sutartis. Vytauto politika ir Žalgirio mūšis. Kazimiero valdymas. Aleksandro valdymas. I Lietuvos Statutas ir Albertas Goštautas. Vilniaus universiteto įkūrimas. Lietuvių kalba ir raštas XVI a. Martynas Mažvydas. Abraomas Kulvietis. Archtektūra ir dailė XIV–XVI a. Muzika ir teatras XV–XVI a. Valakų reforma. LDK padėties blogėjimas XVI a. viduryje. Liublino unijos priežastys. Steponas Batoras: vidaus politika. Švietimas XVII a. Žymieji XVII a. mokslininkai ir švietėjai. Lietuvos bajorijos polonizacija XVII a. Šiaurės karo padariniai. Rentos formos ir valstiečių kategorijos XVIII a. Lenkijos-Lietuvos padalijimai. Klasicizmas dailėje ir architektūroje.
Istorija  Konspektai   (75 psl., 163,6 kB)
Europos istorija
2009-05-21
Europos istorija nuo Frankų imperijos laikų iki NATO 1999 m. oro antpuolių nutraukimo Jugoslavijoje. Nuo XI a. Europoje prasidėjo skaldymosi laikotarpis. Pradžią tam davė Frankų Imperijos suirimas. Kol Karolis Didysis buvo gyvas, jam pavyko išlaikyti Imperiją, o po jo mirties kilo kovos dėl valdžios ir, negalėdami vienas kito įveikti, trys jo anūkai 843 m. pasidalijo valstybę į tris dalis: Italiją, Vokietiją ir Prancūziją. Kiekviena iš šių valstybių dar suskilo į daug dalių, tačiau Karolio Didžiojo mirties nereikia laikyti susiskaldymo priežastimi. Priežasčių reikia ieškoti feodalinės valstybės ir ūkio struktūroje.
Istorija  Konspektai   (53 psl., 111,21 kB)
Vaiko pasaulis Satrijos Raganos kūryboje. “Irkos tragedija”. Šatrijos Ragana. Apysaka “Sename dvare". Rašytojos gyvenimas suformavo krikščionišką pasaulėžiūrą: labdara, asketiškas gyvenimas ir kūryba, paremta krikščioniška morale. Amžinos vertybės - menas, muzika, knygos. Viena realybė jos gyvenime - žmogaus siela. Pats meistriškiausias apsakymas - "Dėl ko tavęs nėra?" Apysaka "Sename dvare". Pasakotojos sieloje išsakytas praradimo jausmas. Pagrindinė veikėja – mamaitė. Ji - dvaro ponia, 3-jų vaikelių motina, pavyzdinga, pareiginga žmona. Vargšų globėja ir mokytoja. Subtilios dvasios moteris.
Lietuvių kalba  Konspektai   (3 psl., 14,12 kB)
Kukutis važiuoja pilnu troleibusu. Ašara. Ruduo inscenizuoja tuštumą. Jau pats baladės pavadinimas “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu” intriguoja. Taigi Kukutis (liaudies šnekamojoje kalboje kukutis - baugus, atsargus paukštis) atsiduria mieste. Ką lems ši situacija - “suspaustas iš visų pusių”? Kukutis stebi aplinkinius ( tuo pačiu stebi pasaulį), apmąsto savo gyvenimą ir pajunta žmonių susvetimėjimą.Pasaulis begaliniu greičiu lekia pro šalį, tad “Niekas nepasižiūri,/kiek tau metų, / kokia tavo akių spalva...” O galiausiai - koks paradoksas (kažkas netikėta, neatitinka įprastų normų): “iš viso: / ar tu gyvas, / ar šiaip sau važiuoji?”
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 8,04 kB)
Šiandien sunku įsivaizduoti dabartinę mūsų poeziją be Juditos Vaičiūnaitės knygų. Įpratome prie poetės balso, atpažįstamo iš kelių eilučių. Bet kai iš jų nuspėjame visą eilėraštį, jau priekaištaujame dėl kartojimosi, vienodumo. Per tą įpratimą net pamirštame, ką nauja, niekad nebūta davė mums poetė, nebesistengiame bendrame poezijos žygyje išskirti būtent jos pastangų, kurias vėliau pratęsė kiti.
Lietuvių kalba  Analizės   (6 psl., 11,44 kB)
Sigitas Geda yra Dzūkijos krašto, jos ežerų, jos pušynų vaikas. Krašto, iš kurio išėjo ir į kurį suvisam sugrįžo Subartonių Vincas Krėvė. Krašto, kuris iki šiol tebeturi gamtiškiausią kalbą ir gyviausią tautosaką. Krašto, kuris teberegimas M.K.Čiurlionio akimis – realybė ir vizija kartu. Troba, trobelė – lietuviui kaimiečiui yra pasaulio pradžios vaizdinys. S.Gedai taip pat. Save poetas apibūdina kaip išėjusį “iš labai mažos trobelytės ant Teiraus ežero kranto”. Trobelė, net laikini vasaros namai, yra vieta, iš kur gražiai matyti miškai ir vandenys, dangus ir žemė, kur kaip brolis ir sesuo susitinka gyvenimas ir mirtis.
Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 8,33 kB)
Kalbėjimas kaip įsikūnijimo modusas. Juslinio suvokimo samprata. Praeities dalyvavimas suvokimo dabartyje ir stiliuje. Koegzistencija jusliškai suvokiamoje erdvėje ir stiliuje. Kalbant apie kūno fenomenologiją literatūros tekste, kūną galima aptarti ne vien kaip įsispaudžiantį į tematinį lygmenį, bet ir į kūrinių formą. Literatūrinis stilius, tropai gali būti svarstomi ne tik kaip savarankiška literatūros tradicija, bet kaip iš kūno kylantis, juslinės patirties ugdomas ir į ją apeliuojantis fenomenas.
Lietuvių kalba  Analizės   (12 psl., 42,38 kB)
R. Granauskas – modernus XX a. pabaigos lietuvių rašytojas, savo kūryboje vaizdavęs kaimo žmogų, senojo kaimo irimą, tradicijų, vertybių nykimą pokario metais. Ryškus kontrastas tarp senosios ir naujosios kartų atsiveria ne tik apysakoje „Gyvenimas po klevu“, bet ir smulkesniuose apsakymuose. Novelėje „Duonos valgytojai“ rašytojas vaizduoja ne tik kartų konfliktą, bet labai subtiliai, jautriai atskleidžia gražų senųjų gyvenimą, pagrįstą tradicija, tikėjimu, šventumu.
Lietuvių kalba  Analizės   (2 psl., 4,81 kB)