Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rasta 190 rezultatų

Struciai
2011-04-26
Kursinis darbas apie strucius, is ju gaunama produkcija.
Maistas, sveikata, higiena  Kursiniai darbai   (21 psl., 696,24 kB)
Inovacija
2011-04-21
Inovacija apie ekologišką mėsa Lietuvoje, jos įdiegimą į Lietuvos rinką.
Vadyba  Pristatymas   (3 psl., 11,3 kB)
Kiaulininkystė Lietuvoje yra viena pagrindinių gyvulininkystės šakų. Bendrame mėsos gamybos balance kiauliena sudaro apie 40 proc., tiek pat suvartojama ir mėsos produktų. Šalyje kiaulių skerdžiama palyginti mažai: 2004 m. – 74 tūkst., 2005–2006 m. – 81 tūkst., 2007 m. – 62 tūkst., 2008 m. – apie 48 tūkst. Europos Sąjungos šalyse skerdžiamų kiaulių skaičius ženkliai skiriasi – Vokietijoje per mėnesį kiaulių paskerdžiama vidutiniškai 3,9 mln., Olandijoje – 1,1 mln., Danijoje – 1,4 mln. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertų duomenimis, pasaulyje kiaulienos gamyba didės. Jos apimtys neatsiejamos nuo technologinių kiaulienos gamybos ir perdirbimo procesų racionalizavimo, siekiant geriausių produkto savybių. Norint gaminti konkurencingus mėsos produktus, būtina ne tik pagerinti žaliavos kokybę, bet ir efektyviai valdyti technologinį procesą.
Inžinerija  Referatai   (32 psl., 808,42 kB)
Mityba ir nutukimas
2011-01-02
Nutukimas - organizmo būsena, arba liga, kai žmogaus kūne yra pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis, imantis trukdyti normaliam organizmo funkcionavimui. Didelis nutukimas gali sukelti ar sukelia pavojų sveikatai ar gyvybei. Tik 1-2 proc. žmonių nutunka dėl sutrikusios medžiagų apykaitos, visi kiti dėl netinkamos mitybos ,mažo fizinio aktyvumo, dažniausiai dėl persivalgymo.
Maistas, sveikata, higiena  Referatai   (13 psl., 26,62 kB)
Vegetarizmas
2010-11-21
Vegetarizmas (angl. Vegetarian, lot. vegetarius - augalinis) - mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos. Skiriamas griežtas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau griežtas (valgomi ir kai kurie gyvūniniai produktai, pvz., pienas ir jo gaminiai). Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. 19 a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių - meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.
Šiandien lietuviai nebežino kas yra lietuviška garinė pirtis. Nebežino ir žinoti nenori, kad pirtis šešis tūkstančius metų lietuviui buvo sveikatos, atgaivos, jėgų šaltinis, puikiausia gydykla, netgi galima sakyti namų sanatorija. Kažkada pirtis buvo kone vienintelė prieinama prausimosi ir gydymosi vieta. Dabar ji tarnauja intensyviam poilsiui, prasmingam bendravimui, moko sveiko gyvenimo būdo, ir net suteikia paguodą sunkiomis gyvenimo minutėmis.
Etika  Referatai   (22 psl., 35,34 kB)
Įmonės istorija, veiklos kryptys. Firma pradėjo veikti 1997m. tuo metu pradėjo dirbti skerdykla, buvo prekiaujama žalia mėsa. Vėliau, 2002m. įmonė buvo reorganizuota, perkelta į didesnes patalpas. Buvo pradėta rūkytų gaminių gamyba ir prekyba. Šiuo metu įmonėje dirba daugiau kaip keturiasdešimt žmonių. Per visą savo gyvavimo laikotarpį įmonė nuolat plėtėsi, didėjo patalpų plotai, gausėjo gaminių asortimentas. Viena po kitos atidaromos firminės parduotuvės.
Maistas, sveikata, higiena  Ataskaitos   (20 psl., 32,89 kB)
Mėsa ? paskersto gyvulio skerdiena arba jos dalis; vienas svarbiausių maisto produktų. Pagal skonį mėsa dera su kitais maisto produktais todėl iš jos galima pagaminti daug ąvairių valgių. Mėsą sudaro raumeninis, riebalinis, jungiamasis ir kauliniai audiniai. Maistingiausi yra švelnūs raumeniniai audiniai esantys palei stuburkaulį, nugaroje, ites juosmeniu ir dubeniu. Raumeniniame audinyje vidutiniškai yra 73 ? 77% vandens, 18-21% baltimų, 1 ? 3% riebalų 1,7 ? 2% ekstrahuojamų azotinių medžiagų, 0,9 ? 1,2% ekstrahuojamų beazočių medžiagų, 0,8 / 1,0% mineralinių druskų, vitaminų B1, B2, B6, PP ir kt. (APIMTIS 8PSL)
Ekonomika  Referatai   (10,57 kB)
Mėsa ? paskersto gyvulio skerdiena arba jos dalis; vienas svarbiausių maisto produktų. Pagal skonį mėsa dera su kitais maisto produktais todėl iš jos galima pagaminti daug ąvairių valgių. Mėsą sudaro raumeninis, riebalinis, jungiamasis ir kauliniai audiniai. Maistingiausi yra švelnūs raumeniniai audiniai esantys palei stuburkaulį, nugaroje, ites juosmeniu ir dubeniu. Raumeniniame audinyje vidutiniškai yra 73 ? 77% vandens, 18-21% baltimų, 1 ? 3% riebalų 1,7 ? 2% ekstrahuojamų azotinių medžiagų, 0,9 ? 1,2% ekstrahuojamų beazočių medžiagų, 0,8 / 1,0% mineralinių druskų, vitaminų B1, B2, B6, PP ir kt. (APIMTIS 8PSL)
Ekonomika  Referatai   (10,57 kB)
Lietuvių maistas
2010-06-03
Paprastai mitybai būdingas tradicijų perimamumas - mėgstame tuos valgius, kuriuos valgėme vaikystėje, brangios tos tradicijos, kurios įprastos nuo mažų dienų. Taigi lietuvių tradiciniais valgiais laikomi tie, kuriuos nuo XIX a. antros pusės ir XX a. pirmuosius keturis dešimtmečius gamino Lietuvos valstiečiai. Lietuvoje paprastai buvo valgoma tris kartus per dieną: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Vasarą arba per kitą darbymetį dar buvo valgomi priešpiečiai ir pavakariai. Atskirose Lietuvos etnografinėse srityse pusryčiams bei pietums buvo valgomi skirtingi valgiai, o vakarienei - kur kas vienodesni. Išskiriamos trys svarbiausios mitybos papročių zonos (aštuoni regionai): Vakarų Lietuva su šiaurės žemaičių, pietų žemaičių ir klaipėdiečių regionais; Vidurio Lietuva su šiauriečių, viduriečių ir šakičių regionais; Rytų Lietuva su šiauriečių, aukštaičių ir pietiečių regionais ( į pastarąjį įeina dzūkai ir didžioji dalis suvalkiečių). Vakarų Lietuvos zonoje šiaurės žemaičiai pusryčiams kasdien valgydavo košę su mirkalu ir rūgusiu pienu; populiariausias pietų valgis buvo rūgšti bulvienė su mėsa ar troškintos bulvės (šutinė) su užtrinu arba kopūstų ar barščių sriuba. Pietiniai žemaičiai pusryčiams virė arba rūgščią bulvienę, arba kopūstų ar barščių sriubas, pietums - košę su mirkalu arba troškintas bulves su rūgusiu pienu, kartais sriubą su užtrinu. Klaipėdiečiai pusryčiams gėrė kavą arba valgė baltintą kukulaičių sriubą su duona, sviestu, kiek mėsos, pietums - kurį nors šių patiekalų - bulvių košę su žuvimi ar mėsa ir rūgusiu pienu arba saldžią sriubą. Vidurio Lietuvos zonoje šiauriečių regiono valstiečiai pusryčiams valgydavo bulves su padažu arba virtinius su varške, mėsos, spirgučių įdaru, arba blynus, pienišką sriubą ir mėsą su bulvėmis ir raugintais kopūstais. Viduriniečiai pusryčiams virdavo kopūstų arba burokų sriubą su mėsa ir baltintų kruopų sriubą, pietums pasišildydavo nuo pusryčių likusius valgius. Šakiečiai pusryčiams valgydavo mėsos su duona ir raugintais kopūstais, kartais virtus kiaušinius ar kiaušinienę, ar blynus ir sriubą (kopūstų,barščių, kruopų, bulvių), pietums - sausienę arba bulvių plokštainį (kugelį), kartais blynus ir mėsišką sriubą, dažniausiai daržovių. Rytų Lietuvos zonoje aukštaičiai šiauriečiai pusryčiams kasdien kepdavo blynus, kuriuos valgydavo su dažiniu, virdavo kruopų sriubą, pietums - barščius ar kopūstus, mėsą su duona ir raugintais kopūstais, baltintą kruopų sriubą; pietiečiai pusryčiams valgydavo kopūstų ar barščių sriubą su šutintomis bulvėmis, mėsą su duona ar blynus ir kruopų sriubą, pietums - tuos pačius valgius, išlaikytus karštoje krosnyje.
Istorija  Straipsniai   (3,9 kB)
Lietuvių maistas
2010-06-03
Paprastai mitybai būdingas tradicijų perimamumas - mėgstame tuos valgius, kuriuos valgėme vaikystėje, brangios tos tradicijos, kurios įprastos nuo mažų dienų. Taigi lietuvių tradiciniais valgiais laikomi tie, kuriuos nuo XIX a. antros pusės ir XX a. pirmuosius keturis dešimtmečius gamino Lietuvos valstiečiai. Lietuvoje paprastai buvo valgoma tris kartus per dieną: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Vasarą arba per kitą darbymetį dar buvo valgomi priešpiečiai ir pavakariai. Atskirose Lietuvos etnografinėse srityse pusryčiams bei pietums buvo valgomi skirtingi valgiai, o vakarienei - kur kas vienodesni. Išskiriamos trys svarbiausios mitybos papročių zonos (aštuoni regionai): Vakarų Lietuva su šiaurės žemaičių, pietų žemaičių ir klaipėdiečių regionais; Vidurio Lietuva su šiauriečių, viduriečių ir šakičių regionais; Rytų Lietuva su šiauriečių, aukštaičių ir pietiečių regionais ( į pastarąjį įeina dzūkai ir didžioji dalis suvalkiečių). Vakarų Lietuvos zonoje šiaurės žemaičiai pusryčiams kasdien valgydavo košę su mirkalu ir rūgusiu pienu; populiariausias pietų valgis buvo rūgšti bulvienė su mėsa ar troškintos bulvės (šutinė) su užtrinu arba kopūstų ar barščių sriuba. Pietiniai žemaičiai pusryčiams virė arba rūgščią bulvienę, arba kopūstų ar barščių sriubas, pietums - košę su mirkalu arba troškintas bulves su rūgusiu pienu, kartais sriubą su užtrinu. Klaipėdiečiai pusryčiams gėrė kavą arba valgė baltintą kukulaičių sriubą su duona, sviestu, kiek mėsos, pietums - kurį nors šių patiekalų - bulvių košę su žuvimi ar mėsa ir rūgusiu pienu arba saldžią sriubą. Vidurio Lietuvos zonoje šiauriečių regiono valstiečiai pusryčiams valgydavo bulves su padažu arba virtinius su varške, mėsos, spirgučių įdaru, arba blynus, pienišką sriubą ir mėsą su bulvėmis ir raugintais kopūstais. Viduriniečiai pusryčiams virdavo kopūstų arba burokų sriubą su mėsa ir baltintų kruopų sriubą, pietums pasišildydavo nuo pusryčių likusius valgius. Šakiečiai pusryčiams valgydavo mėsos su duona ir raugintais kopūstais, kartais virtus kiaušinius ar kiaušinienę, ar blynus ir sriubą (kopūstų,barščių, kruopų, bulvių), pietums - sausienę arba bulvių plokštainį (kugelį), kartais blynus ir mėsišką sriubą, dažniausiai daržovių. Rytų Lietuvos zonoje aukštaičiai šiauriečiai pusryčiams kasdien kepdavo blynus, kuriuos valgydavo su dažiniu, virdavo kruopų sriubą, pietums - barščius ar kopūstus, mėsą su duona ir raugintais kopūstais, baltintą kruopų sriubą; pietiečiai pusryčiams valgydavo kopūstų ar barščių sriubą su šutintomis bulvėmis, mėsą su duona ar blynus ir kruopų sriubą, pietums - tuos pačius valgius, išlaikytus karštoje krosnyje.
Istorija  Straipsniai   (3,9 kB)
Gyvulių skerdimas
2010-03-16
Gyvulių skerdimo egzaminui.
Kita  Paruoštukės   (15 psl., 47,98 kB)
Medžioklė
2010-02-09
Medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas.
Aplinka  Referatai   (16 psl., 308,92 kB)
Vitaminai
2009-11-09
Šiuo referato turiniu trupai susipažinsime su vitaminais, kokie jie yra, kokia jų reikšmė mūsų organizme, kokiomis ypatybės pasižymi. Sužinosime kur jų yra gausiausiai, jų pagrindinius šaltinius. Darbo tikslas: apžvelgti vitaminų charakteristiką, jų reikšmę ir šaltinius. Darbo uždaviniai: Susipažinti su vitaminais ir jų klasifikacija, Apžvelgti kuo jie naudingi mums, Sužinoti jų šaltinius.
Maistas, sveikata, higiena  Referatai   (14 psl., 1,06 MB)
Maistas – tai galimybė dalintis bei duoti, jis tarsi altruizmo išraiška: tėvų – vaikams, šeimininkų – lankytojams, užklydusiems svečiams. Tai svarbiausia, ką motina gali duoti savo vaikui, todėl maistas yra bene geriausias meilės ir saugumo įrodymas. Juo mes dalinamės valgydami kartu su kitais žmonėmis. Ne veltui, vakarienė daugelyje kultūrų yra metas, kai visa šeima ar bendruomenė susėda prie bendro stalo.
Etika  Referatai   (11,88 kB)
Nereikia stebėtis, kad pirmykščių medžiotojų palikuonims dėl atsparios virškinimo sistemos kaip svarbiausias baltymų šaltinis. Rekomenduojama mėsa. O kraujo grupės atstovų skrandžio sulčių rūgštingumas didelis, todėl jie puikiai virškina mėsą. Vis dėlto šie žmonės dėl minėtos priežasties turi būti itin atsargūs valgydami vaisius, kurie labai didina skrandžio sulčių rūgštingumą. Tai apelsinai, mandarinai, braškės bei saldžios sultys ir cukrus apskritai.
Pramonė  Referatai   (4,73 kB)
Vegetarizmas
2009-07-09
Vegetarizmas (angl. Vegetarian, lot. vegetarius - augalinis), mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos. Skiriamas griežtas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau griežtas (valgomi ir kai kurie gyvūniniai produktai, pvz., pienas ir jo gaminiai). Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją.
Pramonė  Referatai   (5,34 kB)
Toksikologija
2009-07-09
Nuodingi vandens gyvūnai pagal toksinų kilmę skirstomi į dvi grupes: 1.Pirmos eilės nuodingi gyvūnai 2.Antros eilės nuodingi gyvūnai Pirmos eilės gyvūnai nuodingas medžiagas gamina savo egzistavimo eigoje, toksinų išskyrimas jiems yra biologiškai būtinas. Antriesiems priklauso gyvūnai, kurie gali kaupti gautas iš išorės toksines medžiagas. Jiems dažniausiai priskiriamos nuodingos žuvys ir moliuskai. Tokių gyvių toksiškumas nepastovus, priklauso nuo sezono ir nuo paplitimo vietos.
Pramonė  Referatai   (5,19 kB)
Maitinatės amerikietiškai, vadinasi, nesveikai. Tėvai primygtinai reikalauja, kad vaikai valgytų vaisius, daržoves, žuvį ir gertų pieną arba sultis, o vaikai priešgyniauja ir reikalauja kolos gėrimų su karštais mėsainiais. Amerikos gydytojai sunerimę dėl labai padidėjusio šalies vaikų nutukimo ir sergamumo diabetu. Vaikų mitybos sveikatingumu susirūpino ir kitų šalių mitybos specialistai.
Biologija  Referatai   (22,66 kB)
Kiekvienas žmogus žino, kiek jam metų, koks jo ūgis ir kiek svėrė prieš savaitę ar keletą metų, tačiau nuomonės, koks turėtų būti jo svoris šiandien – smarkiai skiriasi. Labai dažnai žmonės mėgsta sau nuolaidžiauti, o susiformavęs sveiko vyro, moters, vaiko įvaizdis labai nevienodas ir dažnai klaidingas. Žmonės, kuriems rūpi jų išvaizda ir sveikata, visada žino savo kūno svorį. Tą galima padaryti ne tik gydymo įstaigose, sveikatos ar sporto kompleksuose, bet ir gatvėse, paplūdimiuose.
Sociologija  Kursiniai darbai   (10,39 kB)
Mituose žinomas Pasaulio medis, kurio šaknys viršūnėje, o viršūnė apačioje (Arbor adversum). Šitaip medis vaizduojamas ant ritualinių daiktų. Paprastai jis simbolizavo požemio Pasaulio medį. Apverstas medis atsirado ryšium su požemio pasaulio geometriniais vaizdiniais, kai žmogui atrodė, kad viskas turėjo būti apversta viršum kojomis palyginti su viršutiniu ir viduriniu pasauliu: gyvieji tampa mirusiais, matomieji- nematomais. Lietuvių stebuklinėse- mitinėse pasakose žinomas ir požemio Kosminis medis. Jame erelis ar grifas peri paukščiukus, bet negali užauginti, nes juos nužudanti didžioji gyvatė.
Dailė  Konspektai   (5,22 kB)
Vegetarizmas
2009-07-09
Vegetarizmas (angl. Vegetarian, lot. vegetarius - augalinis), mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos. Skiriamas griežtas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau griežtas (valgomi ir kai kurie gyvūniniai produktai, pvz., pienas ir jo gaminiai). Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis.
Kita  Referatai   (7,1 kB)
Viršsvoriu vadinamas kūno svorio padidėjimas dėl organizme susidariusio riebalų pertekliaus. Priežastis dažniausiai būna paprasta - daug valgome, bet mažai judame. Iš maisto gaunamos energinės vertės, t.y. kalorijų, reikia nei daugiau nei mažiau - tiek kiek jų “sudeginame”. O kai kalorijų per daug, jos, vaizdžiai tariant, virsta riebalais, ir žmogus ima tukti. O kuo labiau tunkame, tuo tingesni daromės, nes turime nešioti daugiau kilogramų nei reikia kūnui.
Medicina  Referatai   (9,94 kB)
Žuvų mėsa yra svarbus maisto produktas. Žvejybai natūraliuose vandenyse ir žuvivaisai dirbtiniuose bei natūraliuose vandens telkiniuose skiriama nemažai dėmesio. Lietuvoje yra daug nemažai vandens telkinių: 2900 upelių, ilgesnių kaip ¼ km 963.7 tūkst. km bendro ilgio, iš jų 722 upės, siekiančios daugiau kaip 9000 ha, 2834 ežerų didesnių kaip 9.5 ha (bendras plotas 877km2.), 13 ežerų didesnių kaip 1000 ha: Alaušas, Aviliai,, Sartai, Dusia, Žuvintas, Metelys, Lukštas.
Medicina  Konspektai   (22,91 kB)
Japonų virtuvė
2009-07-09
Labai smulkiai aprasoma japonu virtuve, tradicijos, populiariausi maisto gaminiai, jų ruošimas, iliustruota. Rašinys įvertintas 10 balų. 2008 Klaipėdos universitetas. Rytų virtuve mes vadiname Tolimųjų Rytų, prasidedančių nuo Indijos, virtuvę. Tolimieji Rytai garsūs ne tik gyventojų gausumu – čia gyvena pusė pasaulio žmonių, - bet ir tuo, kad šiuose kraštuose klestėjo seniausios civilizacijos. Didžiausia tautų bei kultūrų įvairove pasižyminčiam regionui būdingos ir kuo įvairiausios maisto gaminimo tradicijos, nulemtos didžiulių klimato bei geografinių skirtumų.
Pramonė  Referatai   (18,73 kB)
Vegetariška mityba
2009-07-09
Norint gyventi darniai, be toksinų, nerimo ir įtampos, reikia pasvarstyti ir apie dietą, ypač vegetarišką. Gerosios mėsos savybės skelbiamos ir aukštinamos įvairiose valstybinėse mokyklose bei federalinėse žemės ūkio žinybose. Mums nuo vaikystės diegiamas požiūris, jog pagrindinis mūsų mitybos produktas ir geros sveikatos laidas yra mėsa. Tačiau yra milijonai nė neragavusių mėsos žmonių, kurie gyvena visavertį ir energingą gyvenimą.
Biologija  Referatai   (15,06 kB)
Gyvulininkystė – žemės ūkio šaka, užsiimanti naminių gyvulių (galvijų, kiaulių, arklių, ožkų), paukščių, kailinių žvėrelių, bičių, žuvų auginimu ir naudojimu. Tai mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymą ir priežiūrą, jų organizmo sandarą ir funkcijas, produkcijos gamybą ir kokybę. Ši žemės ūkio šaka teikia maisto produktus (mėsą, pieną, riebalus, kiaušinius), žaliavas (vilnas, kailius, odas, šerius, kaulus, kraują), darbo jėgą, pramogas ir organines trąšas.
Kiaulininkystė
2009-07-09
Kiaulininkystė - viena iš prioritetinių šakų Lietuvos žemės ūkyje. Šios šakos vystymui palankios gamtinės sąlygos, yra susiklosčiusios senos gyvulių auginimo tradicijos, sukaupta didelė patirtis. Šalyje pagamintos mėsos balanse kiauliena sudaro didžiausią dalį. Kiaulienos suvartojimas, skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvoje išlieka beveik pastovus- apie 21-26 kg.
Sveika mityba
2009-07-09
Referatas apie pilvo preso lavinimą ir pratimus jo vystymui. Sveikata–didžiausias turtas. Gera fizinė ir dvasinė savijauta yra būtina kasdienio mūsų gyvenimo dalis. Tačiau paprastai tik susirgę pajuntame, kokia neįkainojama vertybė yra sveikata. Kitaip tariant, gerą savijautą dažniausiai vertiname kaip savaime suprantama dalyką. Sveikatą ir gerą savijautą lemia daug veiksnių.
Sportas  Referatai   (11,26 kB)
Taisyklinga mityba
2009-05-28
Riešutai saugo atmintį. Žuvis padeda plaučiams. Virtos daržovės - kasdien. Dantis saugo arbata. Žagsulį malšina cukrus. Apelsinų ir obuolių sulčių nauda. Nuo mėšlungio saugo bananai. Liesa mėsa stabdo plikimą. Brokoliuose - vitaminas K. Kava gerina atmintį. Ginklas nuo infekcijų. Nerimaujate, kad silpsta atmintis? Gydytojai pasiūlytų receptą - kramsnokite šokoladu aplietus migdolus. Tai gali padėti išvengti ar bent atitolinti Alzheimerio ligos išsivystymą. Nuo jos saugo ne šokoladas, bet riešutuose esantis vitaminas E. JAV nacionalinio sveikatos instituto atliktas tyrimas parodė, kad vitamino E antioksidantinis poveikis sumažina senatvėje prasidedantį smegenų ląstelių nykimą. Dienai reikalingą vitamino E dozę užtikrina 60 gramų migdolų.
Medicina  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 7,61 kB)