Visi žinome, kas yra muzika iki tol, kol nemėginame išreikšti žodžiais. Pamėginę suprantame jog vieningos nuomonės nėra. Nes tai, kas vienam- muzika, kitam yra tik garsų kratinys. Muzika, tai menas, kuris perteikia formos grožį bei išreiškia mintis ar jausmus garsų junginiais. Tačiau čia apibrėžimas nepilnas, nes atskiro garso nelaiko muzika. Daugeliui žmonių tiek Vakaruose tiek Rytuose iš muzikos tikisi daugiau. Jiems neužtenka kontempliuoti, klausantis tik vieno garso, nors ir labai gražius jausmus jis žadintų.

Muzika  Namų darbai   (9 psl., 18,86 kB)

Gimė 1937 m. liepos 12 d. Kaune. Augo žymaus gydytojo šeimoje, buvo supama kultūros. Po tėvo mirties ji, sesuo ir motina gyveno sunkiai, persikėlė į Vilnių. Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Taip pat mokėsi dainavimo, turėjo ryškių gabumų. Dirbo „Literatūros ir meno“, „Kalba Vilnius“, „Naujojo dienovidžio“ redakcijose. Užaugino dukrą Ūlą, dailininkę, ir dukraitę Kamilę. 1996 m. apdovanota Baltijos Asamblėjos premija.

Lietuvių kalba  Pateiktys   (16 psl., 35,26 kB)

Žiniasklaida daro didelį poveikį ne tik skaitytojų ar klausytojų mąstymui, bet ir jų kalbai. Dėl šios priežasties žiniasklaidai tenka nemaža dalis atsakomybės už mūsų kalbos taisyklingumą. Šiame darbe bus nagrinėjama vieno populiaraus spaudos leidinio, kurio skaitytojai – jaunimas, leksika ir aiškinama, kokią naudą ar žalą ji daro savo skaitytojams. Tirti pasirinkta žurnalo „Panelė“ leksika. „Panelė“, kaip teigiama UAB „Ekspress leidyba“ leidžiamo žurnalo interneto tinklalapyje, yra mėnesinių žurnalų rinkos lyderis, kurio populiarumą lemia išskirtinis turinys ir savitas rašymo stilius. Žurnalas skirtas merginoms ir moterims nuo 15 iki 35 metų ir turi didžiausią skaitytojų auditoriją.

Lietuvių kalba  Kursiniai darbai   (32 psl., 70,34 kB)

Rašomoji klaviatūra, tastatūra (liet. mygtukynas, spaudyklė) – įrenginys, skirtas duomenims į kompiuterį ar kitą įrenginį įvesti. Sudaryta iš mygtukų ir (dažniausiai) kontrolerio. Muzikinė klaviatūra – kai kurių muzikinių instrumentų dalis, skirta garso išgavimui, pavyzdžiui, klavišiniai instrumentai (pianinas, fortepionas, klavesinas). Spausdinimo klaviatūros istorija Pirmosios klaviatūros atsirado kartu su rašomosiomis mašinėlėmis ir buvo neatskiriama jų dalis. Klavišai būdavo mechaniškai sujungiami su raidžių spausdinimo mechanizmu. Vėliau sukurtų kompiuterių klaviatūrų mygtukai veikia kaip elektros grandinių jungikliai, kurių būseną keliasdešimt ar kelis šimtus kartų per sekundę patikrina klaviatūros kontroleris. Pastarasis, nustatęs, kad tam tikras klavišas yra nuspaustas (įjungtas), pasiunčia į kompiuterį nuspausto mygtuko kodą. „Halfkeyboard“ klaviatūra. Klaviatūras, daugiausiai naudojamas kartu su kišeniniais kompiuteriais arba kitais nešiojamaisiais prietaisais, galima išskirti į atskirą grupę. Pagrindinės tokio tipo klaviatūrų tobulinimo kryptys - tai matmenų bei svorio mažinimas. Visa tai daroma įvairiais būdais.

Informatika  Pateiktys   (260,16 kB)

Volfgangas Amadėjus Mocartas gimė 1756 m. sausio 27 d. Zalcburge – mirė 1791 m.gruodžio 5 d. Vienoje. Austrų kompozitorius, vienas žymiausių ir įtakingiausių klasicistinės muzikos kompozitorių. Mocartas gimė Zalcburge, dabartinėje Austrijoje, Leopoldo ir Anos Marijos Pertl Mocartų šeimoje.

Muzika  Pateiktys   (7 psl., 361,83 kB)

Prieš keletą metų nosinių raidžių rašymas žodžių šaknyse buvo viena opiausių rašybos problemų. Matyt, šiam dalykui mokyklose imta skirti daugiau dėmesio, nes dabar beveik kiekvienas rašantysis jau žino, kur ir kokiais atvejais rašomos nosinės raidės, arba labai greitai to išmoksta. Dabartinėje lietuvių kalboje nosinių garsų nėra – nosinėmis raidėmis ą, ę, į, ų žymimi ilgieji garsai, kilę iš mišriųjų dvigarsių an, en in, un. Tad rašydami nosines raides, remiamės tradiciniu rašybos principu, t. y. jas rašome ten, kur iš seno esame įpratę šitaip rašyti.

Lietuvių kalba  Konspektai   (22,36 kB)

Džiazas, kaip muzikos rūšis, XX a. pradžioje atsirado JAV ir vėliau paplito visame pasaulyje. Plėtodamasis džiazas labai kito – galima išskirti keletą jo stilių, kurie vienas nuo kito skiriasi turiniu, charakteriu, nuotaika, instrumentų ir net skambėjimo ypatybėmis. Pradžioje džiazas buvo muzika, kurią atliko tik juodaodžiai muzikantai. Tik atsiradusi džiazo muzika, dažnai buvo traktuojama kaip foninė muzika, vėliau džiazas tapo populiaria šokių muzika, po to atsirado tokia džiazo atmaina, kurią tiksliausiai galima apibūdinti kaip koncertinę muziką, skirtą tik klausytis. Tarp vėlyvųjų džiazo muzikos stilių yra ir tokių, kurie muzikos sudėtingumu prilygsta “rimtajai” kamerinei ir avangardinei muzikai.

Muzika  Referatai   (8,42 kB)

Šiandien dar ne vienam lietuviui, dažniausiai vyresnės kartos atstovui, tenka ilgai aiškinti ar atkakliai įrodinėti, kad elektroninė šokių muzika yra išskirtinis muzikos reiškinys, jau senokai išaugęs vis dar ant jo velkamą subkultūros rūbą, o svarbią vietą šiandieniniame pasaulyje užimanti kultūra su daugybe scenų, stilių, žanrų, specializuotų leidybinių firmų ar klubų bei nesuskaičiuojama galybe labai skirtingų tos muzikos kūrėjų ir atlikėjų.

Muzika  Konspektai   (5 kB)

Džordžas Geršvinas gimė 1898 m. rugsėjo 26 d. ir išaugo 1st–Saido gatvėse. Būdamas 6 metų intensyviai pradėjo domėtis pačia geriausia muzika kaip antai: Rubenšteino “Melodija”, Dvoržako “Jumoreska”. Būdamas 8 metų susidraugavo su vyresniu, žinomu smuikiniku Maksu Rozencveigu. “Maksas man atskleidė muzikos pasaulį” – prisiminė Geršvinas. Rozencveigo namuose išmoko pats groti fortepijonu. Iš klausos mėgino groti populiarias melodijas, aranžavo, mėgino kurti.

Muzika  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 6,08 kB)