Referatai, kursiniai, diplominiai

   Rasti 9 rezultatai

Kas yra siurrealizmas? Salvadoras Dali, atstovaujantis siurrealizmui, bei jo darbai. 31 skaidrė.
Dailė  Kita   (31 psl., 1,16 MB)
XX a. paprastai vadinamas moderno amžiumi. XIX ir Xxa. Riboje Vakarų mintis paiekia naują raidos tarpsnį, kurio svarb.požymiai:1. racionalizmo krizė 2. nusivylimas soc. Žmogaus būtimi 3. dėmesio koncentravimas ties individualia egzistencija, psichine patirtimi, sąmonės ir pasąmonės pasauliu. Šopenhaueris buvo vienas pirmųjų mąstytojų, užčiuopusių pagrindines tolesnės Vakarų minties raidos tendencijas- iracionalumą, intuityvumą, krikščioniškos religijos kritiką, orientaciją į Rytų kultūrą ir moralines doktrinas.
Literatūra  Paruoštukės   (13 psl., 52,05 kB)
Ispanų tapytojas žymus, siurrealizmo atstovas, Salvadoras Dali studijavo Barselonoje ir Madride. I. Grico veikiamas pasuko į kubizmą, bet netrukus susižavėjo futurizmu ir G. de Chirico metafizine tapyba. Paryžiuje susipažino su P. Pikasu ir A. Bretonu, o J. Miro dėka pateko į siurrealistų aplinką. 1928 metais nutapė bene pirmą siurrealistinį paveikslą “Krausas saldesnis už medų”. Jo kūrybai būdingą smarkų polinkį į pasamonės sritį matyt bus lėmusi Z. Froido psichoanalizė. Transui artimose būsenose patirtas haliucinacijas jis savo “paranojiniu kritiniu metodu” su skrupulingu tikslumu perkeldavo į drobę. Daugelyje paveikslų pagrindinį vaidmenį skiria savo žmonai Galai. 1934 m. Dali nutraukė ryšius su siurrealizmu. Jis grįžo prie tradicinės vaizduosenos ir senųjų meistrų – Rafaelio, A. Bőklino ar J. Millet – paveikslų motyvų. Be to, projektavo papuošalus, baldus, dirbo kine (“Andalūzijos šuo” 1929, su L. Bunueliu). Žymiausi jo kūriniai “Ištirpęs laikas” (1931), “Liepsnojanti žirafa” (1935) ir iliustracijos Dantės “Dieviškajai komedijai”. Kas tai yra siurrealizmas? Dali santykis su dadaizmo ir siurrealizmo idėjomis XIX a. pabaigos, XX a. pradžios dailininkai norėjo savo kūryboje vaizduoti tik tiesumą ir nuoširdumą. Jie siekė kurti lyg vaikai, atmesti sudėtingas ekspresionizmo ir kubizmo teorijas, rinktis visiems suprantamas temas, kurti “žemišką” meną. Dabar jie siekė “gatvės dailininko” idealo ir norėjo tapyti aiškius paprastus paveikslus, kuriuose galima suskaičiuoti madžio lapus ar lauko vagas. Tačiau pamėgusieji tiesumą ir nuoširdumą dailininkai, sąmoningai stengdamiesi tapti paprastais ir nuoširdžiais, susidūrė su prieštaravimu. Piešiant paprastus dalykus yra būtinybė vaizduoti tik tai, kas yra prieš akis; vaizduojant kitką, turėtume atsisveikinti su paprastumu. Šią dailininkams iškilusią problemą puikiausiai atskleidžia garsiausias tarpukario judėjimas – siurrealizmas. Šis pavadinimas buvo sugalvotas 1924 m. ir išreiškė jaunų menininkų troškimą sukurti ką nors tinkamesnio už pačią realybę, ką nors reikšmingesnio už regimo pasaulio kopiją. Bet, deja, sąmoningai tapti “primityvu” neįmanoma. Kartligiško troškimo tapti panašiais į vaikus apimti dailininkai įklimpo – ėmė siaubingai kraipytis, apsimetę kvailiais, arba puolė studijuoti vadovėlių, kad išsiaiškintu primytiviosios sąmonės struktūrą. Jiems labai imponavo Zigmundo Froido teorija; jis teigė, kad kai mūsų sąmoningos mintys apmiršta, mumyse viršų ima vaikas arba laukinis. Pasirėmę šiuo teiginiu, kai kurie siurrealistai paskelbė, kad meno kūrinio neįmanoma sukurti, esant sąmoningos būsenos. Jie aiškino, kad sąmonė gali kurti mokslą, bet menas kyląs tik iš pasamonės. Ši teorija nėra tokia nauja, kaip gali mums pasirodyti. Pavyzdžiui, senovėje buvo sakoma, kad poezija – “dieviška beprotybė”, ir kurie ne kurie rašytojai romantikai, pavyzdžiui Kolridžas ir de Kvinsis, sąmoningai, eksperimento sumetimais vartojo opiumą ir kitus narkotikus, kad slopintų sąmonę ir suaktyvintų vaizduotę. Siurrealistai irgi troško tokių būsenų, kurių metu tai, kas slypėjo giliai dugne, iškyla į samonės paviršių. Jie pritarė Klė, kad menininkas negalįs planuoti savo kūrinio, bet turįs leisti jam tarsi savaime išaugti. Žmogų, kuris žiūri iš šalies tokios kūrybos rezultatai gali gerokai nugąsdinti, bet atsisakius išankstinių nuostatų ir davus valią vaizduotei, galima kartu su dailininku dalyvauti jo keistame sapne.
Dailė  Referatai   (34,26 kB)
S. Dali "Galarina"
2010-01-04
Salvadoras Felipas Jacintas Dali gimė 1904 metų gegužės 11 dieną, o mirė 1988 metų sausio 23 dieną Figereso (Ispanija) ligoninėje. Jis priklauso XXa. Atsiradusiai meno krypčiai siurrealizmui (realių daiktų ir fantastinių regėjimų derinys)¹ . Pasak jo: “Garbė būti siurrealistu, nes jautiesi priklausąs meno avangardui, vienintelei literatūros ir meno srovei, turinčiai po Pirmojo pasaulinio karo pasiulyti kai ką iš esmės nauja, modernaus” ² Priklausė Andrė Bretono grupei³, kuri rinkdavosi jo bute Fontaine gatvėje (Paryžius) vadinamame elektros muziejuje. Pats “Bretonas išreiškė pageidavimą įtraukti Dali į grupę, nes atrodė, kad siurrealizmo idėjos išsikvepia.” 4 „1925 metų lapkritį jaunasis dailininkas suorganizuoja pirmą personalinę parodą pas Dalmau Barselonoje. Ji turėjo pasisekimą – teigiamai vertino kritika, paveikslus gerai pirko.” “Kūrybinis gyvenimas pradeda apsimokėti, ateina pasisekimas,“ 5 pasirodęs filmas “Andalūzijos šuo atneša persilaužimą, o pirmoji paroda Paryžiuje – tarptautinį pripažinimą.” 6 „Nuo 1931 iki 1933 metų jis rengia kasmetines parodas pas Pjerą Koli Paryžiuje.” 7 “Pirmas Galos portretas atsirado 1931 metais – tai ant atviruko aliejiniais dažais tapytas paveikslas. <…> Paskui buvo sukurta kitų portretų: Paranojinė Galos veido metamorfozė, Automatinis Galos atvaizdo pradėjimas (1932) ir Galos atvaizdas su dviem ant peties balansuojamais avienos kotletais (1933). <...> Taip pat 1933 metais buvo sukurtas pirmas Galos atvaizdas – Cukruotoji sfinksė, <...> 1935 metais nutapytame paveiksle Galos angelas ir vieneriais metais vėliau atsiradusiame Geodeziniame Galos atvaizde (abu ją vėl vaizduoja nusigręžusią) ji vilki tą pačią siuvinėtą palaidinukę kaip ir Sfinksėje. 1949 metais ir šeštajame dešimtmetyje ji virsta Leda atomica ir Port Ligato Madona. Išvardyti visus paveikslus, kuriuose esama Galos, būtų beveik neįmanoma, nes ji yra ir iškyla kaip palydovė, įkvėpėja, modelis ir galiausiai kaip Dali kosmologijos karalienė. Visais atžvilgiais su jo kūriniais ji neatskiriamai susijusi. Ne tik tapyboje bet ir savo istorijose jis pasakoja apie ją: jis skiria jai viską, ką rašo, tapo ir daro - savo gyvenimą.” 8 „Dali ją piešia vis pridengtą, užslėptą arba nusigrežusią nuo žiūrovo.” 9 Salvadoras Dali didžiausią pripažinimą, aukštumas pasiekė JAV, grįžęs buvo išmestas ir iš Bretono grupės, bet tai nebeturėjo jam jokios reikšmės. Analizuojamo kūrinio pavadinimas – “Galarina”, jis sukurtas 1944 – 1945 metais, tai ant drobės aliejiniais dažais tapytas 66x51 Galos portretas. (Fundacion Gala – Salvador Dali, Figueras (Ispanija) 10. Kūrinyje vyrauja achromatinės spalvos, tiesa, pats objektas reiškiamas šiltesniu koloritu, gelsvos ir rusvos spalvos deriniu. Paveiksle vyrauja geltonos spalvos atspalvis, kompozicijos koloritui suteikiantis vientisumo. Nepaisant to, kad tuo būdu centrinis objektas (Gala) tarsi išstumiamas į priekį, atskiriamas nuo fono. Kaip jau minėta “Dali ją piešia vis pridengtą, užslėptą arba nusigręžusią nuo žiūrovo.“ 11 Gala yra įrėminta šviesios silpnos linijos, taip sukurpiamas spindulingumo iš jos asmens įspūdis. Gelsva spalva portretui suteikia ramumo, intelektualumo būvį. Ji perteikta silpna dėme, kuria siluetui, kūnui suteikiamas dieviškumo pulsas. Juk, kaip teigia Herbert Genzmer “nedaug terasime menininkų, kurie taip idealizavo ir gerbė savo žmonas kaip Dali” 12 , šis portretas būtent tai ir parodo, patvirtina teiginį. Pasitelkus šviesokaitą ir konkrečiąją formą sukuriamas tikrumo, gyvumo įspūdis, rodos, Gala štai tuoj kvėptels, atsidus, pajudins rankas ar pan. Jos “sucentravimas” leidžia pajusti formos uždarumą, ramybę. Sykiu, taip sukonstruotas objekto (Galos) ir ervės santykis (beje, Gala – šviesi, ją supanti erdvė – tamsi) kai ji tarsi kybo ore kažkur šalia mūsų, leidžia pajusti net ir vienatvės tarpsmą, begalybės ištestumą. Visa kompozicija yra vieninga, tai lemia ne vien tonas ar koloritas, bet ir Galos proporcingumas, ritmika, kuri, beje, teikia harmoningumo, emocingumo. Pažvelgę į Galos veidą matome disimetriją, tai portretui suteikia individualumo. “Galarina” – Salvadoro Dali žmonos Galos portretas. Ji yra centrinė paveikslo figūra. Kaip jau minėjau, Gala spinduliuoja dieviškumu, dieviškumu, kurį leidžia pajusti jos artumas. Už jos slypinti begalybė ištesta ir net gi kontrastinga jos būviui, taip perteikiama vienatvė. Galos stotas rankų padėtis, leidžia mąstyti apie uždarumą, susitelkimą į save, net konservatyvumą. Apnuoginta krūtis perteikia moteriškumą, jusliškumą. O štai pažvelgę į veidą regime dailininko pagautą mąslų, atvirą, gal kiek vaikišką (šalia pabrėžto moteriškumo!) žvilgsnį, vos regimą šypseną (tai galėtume įvardinti kaip šelmiškumo būvį). Portretas pateikia sukoncentruotą ramumą, “paskanintą” tarsi vos girdimu mergaitišku kikenimu. Tonas ir koloritas pritraukia, priartina žiūrovą bet vis tiek palieka stovėti kažkur šalia, pakeri vos praskleista paslaptimi, erotiškumu. S.Dali – siurrealizmo atstovas. Tiesa, randame ir modernizmui būdingų tendensijų. Tai nėra šiaip įprastas portretas, jame atsiskleidžia pačio kūrėjo meninė fantazija, juk šis portretas ne tik realistiškai perteikia fizinį tarpsmą, bet ir patį moters (mylimos moters) suvokimą (mąslumas, erotiškumas, rimtumas, šelmiškumas), tarsi sukurpiamas savo mūzos idealas. Juntamas intuityvumas, psichologiškumas kurie stipriau nei pats vaizdas “užkabina” žiūrovą, stebėtoją. Paveiksle sulietos portreto ir akto dalys simbioziškai viena kitą veikia. Taip sykiu atskleisdamos tiek individualumą, tiek abstrakciją (moters suvokime). “Galarina” – vykęs darbas, pirmąsyk kerintis fizine išraiška ir kuo toliau tuo labiau imponuojantis vidine ekspresija. Akistata (veriantis Galos žvilgsnis į Tave) su paveikslo centrine figūra priverčia ieškoti daugiau, sužavi. Tuo labiau, turint šiek tiek geografinių žinių apie dailininką ir jo mūzą (Galą). Kaip rašo Herbert Genzmer:”Reikia gilintis į Dali dvasinį pasaulį, kad Dali būtų galima suprasti.” 13 Manau tai leidžia į šį portretą pradėti žvelgti ne vien kaip paprastam žiūrovui, bet pereiti į autoriaus būvį, nors šiek tiek susitapatinti su juo, žvelgti į šį darbą asmeniškiau matant jame ne svetimą, o savą žmogų.
Dailė  Analizės   (9,3 kB)
Salvadoras Dali
2009-07-09
Salvadoras Dali – XX a. genijus. Tai maištingos ambicingos ir kūrybingos sielos žmogus, turintis labai didelės reikšmės įvairių stilių menui. Jis tikėjo ,kad vardas Salvadoras reiškiantis “ Išganytoją” įpareigoja jį išgelbėti tapybos meną, anot jo “momentinę spalvotą nuotrauką ,kurią galima laikyti rankose”. Dali tobulai nutapyti daiktai atrodo kaip tikri, tačiau patys paveikslai palieka keistą įspūdį . Susidomėjęs Freudo psichoanalize ,jis kūrė neįprastus ,vaizduotės ribas peržengiančius darbus . Žmonės labai įvairiai reaguoja į Dali tapybą : vieni ja piktinasi , kitiems ji kelia juoką.
Dailė  Referatai   (5,52 kB)
Reklama – šią sąvoką girdime kasdien ir visur. Pagrindinis reklamos tikslas – pasiekti, kad vartotojas pasielgtų taip, kaip nori reklamos davėjas – įsigytų vieną ar kitą prekę, pasinaudotų tam tikra paslauga, praktikuotų vienokį ar anokį gyvenimo stilių. Norime mes to ar ne, bet reklama daro įtaką mūsų mintims ir jausmams. Reklamos kiekis ir kokybė lemia vartotojų požiūrį į prekę, paslaugą ar politinį veikėją.
Rinkodara  Analizės   (10,33 kB)
XX amžiaus dailė
2009-07-09
Fovizmas [pranc. fauvisme – fauve – laukinis, plėšrūnas], XX a. pr. prancūzų modernistinės tapybos kryptis. Fovistai išgarsėjo ekspozicija, surengta 1905 m. rudens salone Paryžiuje, kurią kritikas Louis Vauxcelles'is pavadino "laukinių žvėrių narvu".
Dailė  Referatai   (14,29 kB)
Modernizmas
2009-07-09
Per pastaruosius šimtą metų meno raida įgavo naujų, daug įvairesnių formų. Tikroviškas ir artimas gamtai menas gyvavo ir toliau. Kartu su juo atsirado menas, kurio tikslas – ne teisingai vaizduoti gamtą, o meninėmis priemonėmis išreikšti jausmus ir nuotaikas. Tokiam „išraiškos menui“ pradžią davė dar postimpresionistai, tačiau jie kūrė XIX a. pabaigoje. O modernizmas prasidėjo XX a.
Dailė  Konspektai   (4,81 kB)
Siurrealizmas
2009-07-09
SIURREALIZMAS (pranc. surrealisme - sur – virš + realizmas), superrealizmas, 20 a. modernistinės dailės kryptis. Siurrealizmas kilo Prancūzijoje 3-jame 20 a. dešimtmetyje. Pasak garsiausio jo teoretiko, rašytojo Andre Bretono, siurrealizmo tikslas buvo „išspręsti ligi tol buvusias prieštaringas realybės ir sapno egzistavimo sąlygas”, o būdai, kaip to pasiekti, buvo labai įvairūs.
Dailė  Konspektai   (8 kB)