J. Apučio novelės „Įveikti save“ interpretacija. Juozas Aputis – XX a. antrosios pusės rašytojas, į lietuvių literatūros istoriją įėjęs kaip puikus moderniosios psichologinės novelės kūrėjas ir lyrinės prozos atstovas. Nors rašytojas geriausiai buvo įvertintas už novelių rinktinę „Gegužė ant nulūžusio beržo“ (jam buvo įteikta Nacionalinė literatūros premija), tačiau ne mažiau vertinami ir kiti jo kūriniai bei rinkiniai. Tokios novelės kaip „Erčia, kur gaivus vanduo“, „Šunelis alksnio viršūnėje“, „Šviečiančios vilko akys“ tapo tikra rašytojo vizitine kortele, jose kaip niekur kitur aiškiai pastebimi ryškiausi ir svarbiausi J. Apučio kūrybos bruožai. Šio rašytojo novelėse dominuoja kaimo motyvai, jam svarbus žmogaus gebėjimas išlikti sąžiningam prieš save, nepasiduoti įvairioms pagundoms, išlaikyti vidinę stiprybę.

Lietuvių kalba  Interpretacijos   (3 psl., 125,73 kB)