Puasono koeficiento tamprumo modulio skaičiavimas.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (4 psl., 25,76 kB)

Tamprumo jėga, Huko dėsnis.

Fizika  Pristatymas   (8 psl., 613,35 kB)

Gelžbetonio esmė - viename elemente panaudotos 2 medžiagos, betonas ir metalas (armatūra). Gniuždymo ir tempimo įtempimams atlaikyti. Anksčiau buvo naudojama geležinė dabar plieninės armatūros. Armatūra ir betonas dirba gerai kartu nes jų temperatūrinio plėtimosi koef. panašūs. Kietėdamas betonas gerai sukimba su armatūra ir saugo ją nuo korozijos ir mechaninio poveikio. Konstrukcijos stiprios, atsparios ugniai, ilgaamžės, pigios eksploatacijos. Trūkumai:masė, šilumos ir garso laidumas. Esan įtemtai armatūrai Rb siekia 2000MPa,su neitempta Rb=300-400MPa.labai stiprus plienas įtempiamas tam, kad nesusidarytu dideli plyšiai. Armatūra įempiama į atsparas arba sukietėjusį betoną. 1825m Anglijoje sukurtas portlandcementis. Pradėtos gaminti betoninės konstrukcijos, kurias tobulinant atsirado g/b. Prancūzas Lambo padarė g/b valtį, Monje užpatentavo armuotus puodus gėlėm. Briaunuota perdanga 19a.pab.suprojektavo Henebikas.Pirmos oficialios projektavimo taisyklės 1929m.ir toliau tobulintos.LR g/b naudojimo pradininkas P.Morkūnas.G/b teorija ir konstrukcijas tobulino Ražaitis,Rozenbliumas. Naudojamas surenkamoms, monolitinėms konstr.ir surenkamoms – monolitinėms plokštėms kevalams, kupolams, sijoms gaminti. Talpykloms,dumtraukiams,bokštamas,ir kitiems statyniams.Konstr. skirstomos į masyvias ir plonasienes.

Inžinerija  Paruoštukės   (12 psl., 93,66 kB)

Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio. Dėl trinties plokštės sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyksta tol, kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą ir jos lūžta. Energija kaupiama iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.

Darbo ir civilinė sauga  Referatai   (14 psl., 19,34 kB)

Mokslo ir gamybos pažanga didele dalimi priklauso nuo reikiamas savybes turinčių kietųjų medžiagų, todėl kietojo kūno tyrimams fizikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Bemaž puse pasaulio fizikų šiuo metu užsiima kietojo kūno fizika. Jie tiria kietųjų medžiagų struktūrą ir jos ryšį su mechaninėmis, elektrinėmis ir magnetinėmis, optinėmis savybėmis, kietuosiuose kūnuose vykstančius reiškinius. Kietieji kūnai gali būti kristaliniai arba amorfiniai.

Fizika  Konspektai   (7 psl., 58,57 kB)

Iki Niutono fizikoje vyravo Aristotelio pažiūros. Aristotelis tvirtino, kad visi kūnai, kurių neveikia išorinės jėgos, turi būti rimties būsenoje. Šio teiginio klaidingumą pirmasis nurodė G. Galilėjus. Remiantis jo darbais, buvo suformuluotas mechanikos dėsnis, kuris dabar vadinamas pirmuoju Niutono dėsniu: kiekvienas kūnas išlaiko rimties arba tolygaus tlesiaeigio judėjimo buseną tol, kol kitų kūnų poveikis jo neprivercia ta būsena pakeisti.

Fizika  Referatai   (9 psl., 64,49 kB)

Jėgos sąvoka. Tamprumo jėga. Kaip ji atsiranda? Deformacija. Deformacijos rūšys. Huko dėsnis.

Fizika  Projektai   (163,86 kB)

Fizikine prasme jėga yra “kitų kūnų veikimas”. Taigi jėga yra pagreičio ir deformacijos priežastis. Terminas “jėga” visuomet susijęs su kūnų sąveika ir yra jos kiekybinis matas. Jėga yra vektorius, nes ji veikia kryptingai (spaudžia, stumia, traukia, stabdo ir t.t.) Jėgos kryptis sutampa su pagreičio vektoriaus kryptimi. Jėga gali pasireikšti tiesiogiai liečiantis kūnams (trinties, tamprumo jėga) arba ji gali veikti per nuotolį (Žemės traukos, magnetinės ir elektrinės jėgos).

Fizika  Referatai   (20 psl., 2,52 MB)

Mechanikoje paprastai nagrinėjamos gravitacinės, tamprumo ir trinties jėgos, o kartais įjungiamas ir elektringų dalelių judėjimas elektriniuose ir magnetiniuose laukuose, tada dar prijungiamos elektromagnetinės jėgos. Mechanikoje kalbant apie trinties jėgą nekalbama apie jos prigimtį, o apsiribojama empiriniu būdu gautų dėsnių aprašymu, todėl jie yra gana artutiniai ir netikslūs. Tokia trintis kyla ne tik kūnams šliaužiant vienas kitu, bet ir bandant juos išjudinti. Trintis vadinama ramybės arba sukibimo trintimi. Ši trintis yra sausosios trinties charakteringas požymis.

Fizika  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 101,29 kB)

Aprašykite ir paaiškinkite dielektrikų lyginamosios varžos priklausomybę nuo temperatūros. Apibrėžkite temperatūrinio lyginamosios varžos koeficiento sąvoką.Išdėstykite segnetoelektrikų poliarizacijos ypatybes, lyginant su paprastų dielektrikų. Kas tai yra Kiuri taškas, bei histerezė? Ir pan.

Kita  Namų darbai   (21 psl., 209,18 kB)

Kietieji kūnai. Kristalų rūšys. Monokristalų savybės. Kristalinių kūnų struktūra. Skirtingos rikiuotės. Klaidos. Kristalų auginimas. Kristalų inkubatoriai. Skystieji kristalai. Deformacijos. Mokslo ir gamybos pažanga didele dalimi priklauso nuo reikiamas savybes turinčių kietųjų medžiagų, todėl kietojo kūno tyrimams fizikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Bemaž pusė pasaulio fizikų šiuo metu užsiima kietojo kūno fizika. Jie tiria kietųjų medžiagų struktūrą ir jos ryšį su mechaninėmis, elektrinėmis ir magnetinėmis, optinėmis savybėmis, kietuosiuose kūnuose vykstančius reiškinius.

Fizika  Konspektai   (7 psl., 58,97 kB)

Kakliuko geometrija, ir apkrovos pridėjimo vieta yra pateikti brėžinyje. Konteineris keliamas už dviejų kakliukų užkabinus kėlimo įrenginį. Įrenginio pakabos pritvirtinimo vieta parodyta brėžinyje. Sprendžiant kakliuko atsparumo uždavinį supaprastinama konstrukcijos elementus veikiančių išorinių jėgų sistema. Keliant konteinerį, kakliuką veikia konteinerio ir įkrauto jame atominio kūro atliekų bendra svorio jėga F.

Mechanika  Kursiniai darbai   (3,63 kB)

Kirpimu (šlytimi) vadinamas toks deformacijos tipas, kai bet kokiame sijos skersiniame pjūvyje susidaro tik skersinė jėga. Kirpimo (šlyties) deformaciją galima stebėti, pavyzdžiui, pjaunant žirklėmis metalines juostas arba virbus (3.17 pav., a). 3.17 pav. Išnagrinėsime skersiniu pjūvio A ploto siją, kai statmenai jos ašiai pridėtos dvi lygios ir priešingų krypčių jėgos F, kurių veikimo linijos lygiagrečios ir nutolusios viena nuo kitos santykinai nedideliu atstumu. Skersinės jėgos Q nustatymui panaudosime pjūvių metodą (3.17 pav., b).

Mechanika  Konspektai   (5,15 kB)

Mechaniniai svyravimai, gauti veikiant grąžinančiajai jėgai, kuri yra tiesiogiai proporcinga kūno nuokrypiui nuo pusiausvyros padėties vadinami harmoniniais. Tokiems svyravimams judėjimo lygtis užrašoma taip: pažymėję teigiamą dydį formulę perrašome. Tiesinėmis diferencialinėmis lygtimis aprašomos svyravimų sistemos vadinamos tiesinėmis. Harmoningai svyruojanti tiesinė sistema dar vadinama harmoniniu osciliatoriumi. Nagrinėjamo harmoninio osciliatoriaus parametrai nekintantys laikui bėgant yra jo masė m ir tamprumo koeficientas k.

Fizika  Konspektai   (4,77 kB)

Žemės drebėjimas - tai staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus energijos išsilaisvinimo, kurį spinduliuoja seisminės bangos, pasekmė.Visi reiškiniai, kurie vyksta žemei drebant yra – seisminiai. Mokslas tiriantis žemės drebėjimus vadinasi seismologija. Dažniausiai seismines bangas sukelia litosferos plokščių judėjimas. Litosferos plokštės juda viena kitos atžvilgiu. Šis judėjimas yra ne vienodo greičio. Dėl trinties plokštės sustoja ir kaupia energija tol, kol yra nugalima trinties jėga. Energija kaupiama iš lėto, o atsipalaiduoja staiga - tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau jų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimai gali kilti dėl ugnikalnių išsiveržimų ar žmogaus veiklos. Žemės drebėjimų matavimai Dažniausia nustatyti žemės drebėjimų stiprius naudojama Richterio skalė.

Kita  Referatai   (6,62 kB)

Sijos skerspjūvio keitimas,Pakloto sijos,Juostų pločių patikrinimas,Vietinis sijų pastovumas,Paklotų sijų prijungimas ir t.t.

Statyba  Kursiniai darbai   (14,74 kB)

Žmonės nuo seniausių laikų sprendžia apsirūpinimo šiluma problemas. Šilumos reikia būstui ir vandeniui šildyti, maistui ruošti, gydymui ir sveikatos profilaktikai. Visame pasaulyje eikvojamos didžiulės lėšos šilumai ir kitų rūšių...

Mechanika  Referatai   (3,61 kB)

Dinamikos aksiomos. 1. Materialus taškas nejuda arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai, kol atsiranda jėgos, kurios priverčia jį pakeisti šią būseną. Taško savybė išlikti būsenoje vadinama inertiškumu, jo judėjimas, kai neveikia jėgos vadinamas inerciniu. 2. Materialaus taško pagreitis proporcingas tašką veikiančiai jėgai ir nukreiptas jėgos veikimo linkme ( antrasis Niutono dėsnis ) ma=P.

Mechanika  Konspektai   (4,66 kB)

Skysčio sąvoka. Skystis tai medžia-ga,kuri pusiausvyros būvyje nesugeba priešintis tangentiniams ir tempimo tempimams. Skysčiai dalinami į dvi grupes:1)Lašeliniai skysčiai. 2)Dujos. Riba tarp dujų ir skysčių nusakoma greičiu ir slėgiu.Kai v>10m/s arba p>10Mpa,tai naudoti skysčių mech. dėsnių negalima ir reikia naudoti aerodi-namikos dėsnius.

Mechanika  Konspektai   (4,89 kB)

Mechaninis judėjimas – tai kūnų ar jų dalių tarpusavio padėties kitimas erdvėje ir laike. Ištirti kūnų judėjimą – vadinasi, nustatyti, kaip kinta jo padėtis laikui bėgant. Pagrindinis mechanikos uždavinys yra nustatyti kūno padėtį bet kuriuo laiko momentu. 2. Paaiškinkite, kuo skiriasi ir kaip aprašomi vektoriniai ir skaliariniai dydžiai Skaliariniai dydžiai yra apibūdinami dydžiu.

Mechanika  Konspektai   (9,4 kB)

Išplėstinis pamokos planas. Išeita: Tamprumo jėga, Huko dėsnis Užduota: Tamprumo jėga, Huko dėsnis Užduodama: 30, 31 „ Visuotinės traukos jėga ir visuotinė traukos konstanta“. Pamokos eiga. Skiriamas laikas. Mokytojo veikla Mokinių veikla 5 min.

Fizika  Konspektai   (2,48 kB)

Lietuvių liaudies tradicinės tekstilės spalvos ir raštai. Audiniai – tai viena iš turtingiausių ir gražiausių lietuvių liaudies meno šakų. Išlikęs mūsų liaudies audinių lobynas kalba apie didelį jų meniškumą, gylias tradicijas ir savitą pobūdį.

Dailė  Referatai   (5,37 kB)

Kūno formos arba tūrio pasikeitimą vadiname deformacija. Deformacijos, kurios visiškai išnyksta nustojus veikti išorinėms jėgoms, vadinamos tampriosiomis. Deformacijos, kurios neišnyksta nustojus veikti išorinėms jėgoms, vadinamos plastinėmis. Jeigu ilgai veikia nors ir mažos išorinės jėgos, tamprioji deformacija gali virsti plastine. Taip atsitinka dėl to, kad ilgai trunkantis apkrovimas pergrupuoja kūno kristalinę gardelę.

Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,5 kB)

Mechanikos skyrius, nagrinėjantis kūnų pusiausvyros sąlygas, vadinamas statika. Bet kurios formos kūnas turi tik vieną tašką, kuriame susikerta visos tiesės, išilgai kurių veikdamos jėgos verčia kūną slinkti. Tas taškas vadinamas kūno masės centru. Tašką, per kurį eina bet kurioje padėtyje esantį kūną veikiančių sunkių atstojamoji jėga, vadiname kūno sunkio centru. Kūno sunkio centras sutampa su jo masės centru.

Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,34 kB)

Priemonės: laboratorinis stovas su movomis, sraigtinė spyruoklė, liniuotė, pasvarų rinkinys. Krovinio svoris moduliu lygus spyruoklės tamprumo jėgai. Keičiame spyruoklės apkrovą, ir liniuote matuojame spyruoklės pailgėjimą.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 7,53 kB)

Gumos tamprumo modulio nustatymas. Priemonės: guminė juostelė, krovinių rinkinys, liniuotė, dinamometras. Gumos tamprumo modulis išreiškiamas iš Huko dėsnio. Taikom mechaninės įtampos formulę.

Fizika  Laboratoriniai darbai   (1 psl., 5,45 kB)

Mechaniniu svyravimu vadinamas periodiškai pasikartojantis materialiojo taško (ar kūno) judėjimas trajektorija į priešingas puses. Taip juda prie siūlo pritvirtintas rutuliukas, ant spyruoklės pakabintas pasvaras, virpa stygos ir panašiai. Svyravimams būtinos 3 sąlygos: kad kūnas pradėtų svyruoti, jo pradinė energija turi būti didesnė už energiją pusiausvyros padėtyje (todėl kūną reikia išjudinti); kad kūnas svyruotų, jį turi veikti į pusiausvyros padėtį grąžinanti jėga (tamprumo ar kvazitamprumo jėga); kad kūnas svyruotų ilgą laiką, svyravimo energija neturi mažėti.

Fizika  Konspektai   (1 psl., 8,92 kB)

Svyravimas yra periodinis judėjimas. Iš visų periodinių judesių išskiriami harmoningi svyravimai. Harmoningu vadinamas toks materialaus taško arba kūno svyravimas, kurio metu kūną veikianti jėga tiesiog proporcinga jo atstumui nuo pusiausvyros padėties ir visuomet nukreipta pusiausvyros link.

Fizika  Konspektai   (1 psl., 6,99 kB)

Kakliuko statinis atsparumo tyrimas. Pradiniai duomenys. Įtempimų būvis, maksimalūs įtempimai kakliuke. Takumo atsargos koeficijanto patikrinimas. Kakliuko ciklinis atsparumo tyrimas. Pradiniai duomenys. Nuovargio stiprumas. Stiprumo atsargos koeficijantopatikrinimas. Varžto statinio atsparumo skaičiavimas. Varžto ciklinio atsparumo skaičiavimas. Sriegio gylio skaičiavimas.

Fizika  Pagalbinė medžiaga   (10 psl., 125,63 kB)

Egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kurių atžvilgiu slenkantys kūnai išlaiko pastovų greitį, jeigu jų neveikia kiti kūnai (arba kitų kūnų poveikiai kompensuojasi). Šį dėsnį galima įrodyti keliais bandymais. Vienas labai paprastas yra su pakabintu ant guminės virvutės rutuliuku. Žemės atžvilgiu jis nejuda. Aplink rutuliuką yra daugybė kūnų: virvutė, ant kurios jis kabo, kambario sienos, daugybė daiktų kambaryje bei gretimos patalpos ir žinoma žemė.

Fizika  Pagalbinė medžiaga   (4 psl., 9,7 kB)