Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rasta 60 rezultatų
teorinė mechanika-statika
2011-02-07
Mechanika – nuolat tobulėjantis fundamentinis mokslas, apimantis klasikinę ir
naujausias, dažnai dar iki galo nesuformuluotas, teorijas, kuriame plačiai taikomi šiuolaikiniai
skaičiavimo ir matematinio modeliavimo metodai, pritaikomos naujausios technikos
galimybės eksperimentams, tyrimams bei virtualiajam – kompiuteriniam įvairių konstrukcijų
ir procesų modeliavimui atlikti. Aukštosiose technikos mokyklose susipažinimas su šiuo
Fizikos formulės
2010-02-23
Fizikos formulių rinkinys: Mechanika, termodinamika, elektromagnetizmas.
Šiuo metu naudojami kosminės geodezijos metodai užtikrina aukščiausią padėties nustatymo tikslumą per santykinai trumpą lauko darbų trukmę ir žemą kainą. Tam tikslui atliekami fotografiniai, fotoelektriniai, lazeriniai ir radiotechniniai dirbtinių Žemės palydovų (DŽP) stebėjimai. Matavimai kosminės geodezijos priemonėmis dažniausiai nesusieti su vertikale, t.y. statmeniu į geoido paviršių, tad geodezijos uždavinius spręsti yra paprasčiau. Kosminės geodezijos metodais galima nustatyti koordinates bendrojoje geocentrinėje koordinačių sistemoje, susietoje su Žemės masės centru ir jos sukimosi ašimi.
Apie jėgas
2009-12-09
Fizikine prasme jėga yra “kitų kūnų veikimas”. Taigi jėga yra pagreičio ir deformacijos priežastis. Terminas “jėga” visuomet susijęs su kūnų sąveika ir yra jos kiekybinis matas. Jėga yra vektorius, nes ji veikia kryptingai (spaudžia, stumia, traukia, stabdo ir t.t.) Jėgos kryptis sutampa su pagreičio vektoriaus kryptimi. Jėga gali pasireikšti tiesiogiai liečiantis kūnams (trinties, tamprumo jėga) arba ji gali veikti per nuotolį (Žemės traukos, magnetinės ir elektrinės jėgos).
Teorinė mecanika pirmakursiam
2009-10-14
Taško kinematika. Taško judėjimo dėsnis. Taško greitis. Kūno taškų greičiai. Kūno taškų pagreičiai. Taško pagreitis. Pagrindinės savokos. Greičių sudėties teorema. Kai kurie taško judėjimo atvejai. Kieto kūno kinematika. Slenkamasis kūno judėjimas. Kūno sukimąsi apie nejudančią ašį. Plokščias kūno judėjimas. Kūno plokščio judėjimo lygtis.
Fizika (antras semestras)
2009-09-14
Kulono dėsnis –sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio) dėsniai. RC - grandinės. Magnetinis laukas, indukcija. Bio – Savaro -Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai.
Fizikos teorija
2009-09-11
Elektros krūvis. Elektrinė konstanta. Elektrostatinis laukas. Elektrinis dipolis. Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas. Gauso teorema laukui vakuume. Begalinis tolygiai įelektrintos plokštumos elektrostatinio lauko stiprio skaičiavimas taikant Gauso teoremą. Darbas, atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrostatinio lauko vektoriaus cirkuliacija (lauko potencialumas). Elektrostatinio lauko potencialas. Taškinio krūvio potencinė energija ir lauko potencialas, ekvipotencialinis paviršius, potencialo vienetas. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys (potencialo gradiento samprata).
Elektra ir magnetizmas
2009-09-11
Nuostovusis elektrinis laukas. Dielektrikai. Nuolatinė elektros srovė. Elektrinis laidumas. Nuostovusis magnetinis laukas. Magnetikai. Elektromagnetinė indukcija. Kvazinuostoviosios kintamosios srovės grandinės. Maksvelo lygtys. Pagrindinės elektromagnetinių bangų savybės.
Algebra ir geometrija
2009-09-08
Vektoriai ir veiksmai su vektoriais. Vektorių skaliarinė sandauga. Vektorių vektorinė daugyba. Matricos determinanto savybės. Vektorių vektorinės daugybos savybės. Tiesės ir plokštumos trimatėje erdvėje lygtys. Tiesė plokštumoje ir bendroji tiesės lygtis. Trimatės erdvės transformacijos. Geometrijos raidos trumpa apžvalga. Uždaviniai ir jų sprendimai.
Kompiuterių architektūra
2009-09-08
Pozicinės skaičiavimo sistemos. Pozicinių skaičiavimo sistemų samprata. Pervedimas iš vienos sistemos į kitą. Mikroprogramavimas. Procesoriaus fizinio lygio komponentės. Mikrokomandos. Interpretuojamas lygis. Interpretuojantis lygis. Komandos ADD realizacija. Ventilių mikroprograminis valdymas. Mikroprogramavimo kalba. Interpretuojamos mašimos interpretatorius. Mikroprograminio lygio projektavimas. Mikroprocesoriaus Intel 8088 architektūra. Mikroprocesoriaus architektūros samprata. Operatyvios atminties samprata. Portų sistema. Kompiuterio sandara.
Mikroprocesoriaus Intel 8088 architektūra
2009-09-07
Mikroprocesoriaus architektūrą sudaro tos jo savybės, kurios naudojamos programavime. Mikroprocesoriaus Intel 8088 architektūrą sudaro aparatūros ir mikroprogramų visuma. Pakeitus mikroprogramų rinkinį, gautume nebe mikroprocesorių Intel 8088, o kažką kito. Mikroprocesoriaus Intel 8088 architektūra realizuojama viena mikroschema su 40 išvadų. Mikroprocesoriaus Intel 8088 architektūra apibrėžiama jo vidinėmis savybėmis ir sąveika su išorinėmis mikroprocesoriaus atžvilgiu komponentėmis.
Diskrečioji matematika
2009-09-07
Kombinatorika. Grafų teorija. Būlio funkcijų ir schemų teorija. Kodavimo teorija. Algoritmų teorija. Aibės, funkcijos ir sąryšiai. Matematinės logikos pradmenys.
Algebros ir analizinės geometrijos pagrindai
2009-09-07
Logikos sąvokos. Aibių algebros sąvokos. Tiesinių lygčių sistemos. Tiesinių lygčių pertvarkiai. Elementarieji pertvarkiai. Gauso algoritmas. Tiesinių lygčių suderinamumas. Vektoriai ir jų veiksmai. Vektorių tiesinė priklausomybė. Modifikuotas Gauso metodas. Kvadratinės matricos. Kvadratinių matricų determinantai.Dekarto koordinačių sistema. Tiesinė lygtis plokštumoje. Antros eilės kreivės.
Algebros pagrindai
2009-09-07
Logikos sąvokos. Aibių algebros sąvokos. Kvadratinės matricos. Kvadratinių matricų determinantai. Matricų veiksmai. Atvirkštinė matrica. Tiesinių lygčių sistemos. Elementarieji pertvarkymai. Gauso algoritmas. Tiesinių lygčių sistemų suderinamumas. Tiesinės nelygybės ir jų sistemos. Vektorinė erdvė. Vektoriai ir jų veiksmai. Vektroių tiesinė priklausomybė. Vektroių rinkinio rangas. Vektorių rinkinio elementarieji pertvarkiai. Vektorių ir tiesinių lygčių sistemų ryšys.
Magnetinis laukas
2009-09-02
Magnetinė indukcija. Magnetinio lauko stiprumas. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido ir toroido magnetinis laukas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga ir dėsnis. Krūvininko judėjimas magnetiniame lauke. Faradėjaus ir Lenco dėsnis. Indukcinės elektrovaros jėgos kilmė. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Įmagnetėjimas. Laisvieji virpesiai idealiame kontūre. Slinkties srovė. Elektromagnetinės bangos, jų impusas ir energija.
Taško kinematika
2009-07-09
Pagrindinės kinematikos sąvokos: Laikas skaičiuojamas nuo pradinio momento, parenkamo pagal uždavinio pobūdį. Pradinis momentas – judėjimo pradžios momentas. Laiko momentas t – nuo pradinio momento praėjusių sekundžių skaičius. Dviejų laiko momentų skirtumas – laikotarpis. Trajektorija – kreivė, kurią erdvėje brėžia judantis taškas. Jei trajektorija tiesė – taško judėjimas tiesiaeigis, jei kreivė – kreivaeigis.
Kieto kūno fizika
2009-07-09
Kietieji kūnai dažniausiai klasifikuojami į kristalinius ir amorfinius. Tokį skirstymą sąlygoja lydymosi ir kristalizacijos ypatumai, įvairių fizinių savybių priklausomybė nuo krypties. Kristaliniai kūnai turi griežtai apibrėžtą lydymosi temperatūrą. Tai reiškia, kad ryšių tarp dalelių nutraukimas vyksta griežtai apibrėžtame šiluminiame režime, ir temperatūra nekinta tol, kol visas kietasis kūnas neišsilydys. Amorfiniai kūnai šildomi minkštėja palaipsniui plačiame temperatūrų intervale.
Fizika
2009-07-09
Ekspermentiškai buvo nustatyta kad tam tikromis sąlygomis kūnai įgyja tam tikras savybes kurios lemia sąveiką tarp tų kūnų. Buvo nustatyta kad esama 2 rušių elektros krūvių. (teigiami, neigiami) pagal susitarimą elektrono krūvis neigiamas protono teigiamas. Vienodo ženklo krūviais įelektrinti kūnai vienas kita stumia ir priešingai. Matuojama kulonais.Kvantavimas. Kiekvieno makroskopinio krūvio elektros krūvis yra tam tikro krūvio e vadinamo elementariuoju kartotinis (e = 1,6*10-19 C). Bet koks kūno įelektrinimas yra susijęs su krūvio atskyrimu t.y. iš vieno kūno krūviai yra paimami ir perduodami kitam kūnui bendras sitemos krūvis išlieka nepakitęs.
Magnetinis laukas
2009-07-09
Magnetito savybės - traukti plieninius daiktus, laisvai pakabinus pasisuka šiaurės-pietų kryptimi. Tokiomis savybėmis pasižyminčius kūnus vadin.magnetais, o reiškinius-magnetizmu. Danų fizikas H. Erstedas pastebėjo, kad, išilgai magnetinės rodyklės ištiestu laidu paleidus nuolatinę srovę, rodyklė pasisuka apie savo ašį. Stiprėjant srovei, magnetinė rodyklė orientuojasi statmenai laidininkui, kuriuo teka ta srovė.
Fizika
2009-07-09
Mechaniniai svyravimai, gauti veikiant grąžinančiajai jėgai, kuri yra tiesiogiai proporcinga kūno nuokrypiui nuo pusiausvyros padėties vadinami harmoniniais. Tokiems svyravimams judėjimo lygtis užrašoma taip: pažymėję teigiamą dydį formulę perrašome. Tiesinėmis diferencialinėmis lygtimis aprašomos svyravimų sistemos vadinamos tiesinėmis. Harmoningai svyruojanti tiesinė sistema dar vadinama harmoniniu osciliatoriumi. Nagrinėjamo harmoninio osciliatoriaus parametrai nekintantys laikui bėgant yra jo masė m ir tamprumo koeficientas k.
Mechanika
2009-07-09
Mechaninis judėjimas – tai kūnų ar jų dalių tarpusavio padėties kitimas erdvėje ir laike.Mechanika – yra fizikos šaka, tirianti materialiųjų kūnų mechaninį judėjimą ir jų tarpusavio sąveiką Ji nagrinėja tik tokias materialiųjų kūnų sąveikas, dėl kurių kinta kūnų taškų judėjimo greitis arba kūnai deformuojasi. Mechaninis judėjimas – tai paprasčiausia materijos judėjimo forma.
Matematika
2009-07-09
Dviejų vektorių vektorinė sandauga: apibrėžimas, savybės, reiškimas vektorių koordinatėmis, geometrinė prasmė. Vektorių[pic]ir[pic]vektorinę sandauga vadiname vektorius[pic]. [pic] yra statmenas vektoriams [pic]ir[pic]. Vektoriaus [pic] ilgis yra lygus [pic]. Vektorius [pic]yra nukreiptas taip kad žiūrint iš jo galo vektorius [pic] sukamas prieš laikrodžio rodyklę, sutampa su vektoriumi [pic] pačiu trumpiausiu keliu.
Optimizacijos teorija
2009-07-09
Inžineriniai uždaviniai konstrukcijų projektavime dažnai yra susiję su jų elementų skerspjūvių parinkimu ir gali turėti daug sprendinių. Kaip yra žinoma konstrukcijai parinkti skerspjūviai turi tenkinti tam tikras sąlygas. Jos gali būti stipruminės, standumo, stabilumo, pusiausvyros ir kt. Šios visos sąlygos yra aprašomos matematinėmis lygtimis arba nelygybėmis, bendru atveju: Skaičių rinkinys tenkinantis šią sąlygų sistemą yra vadinamas leistinuoju sprendiniu.
Dinamika
2009-07-09
Dinamikos aksiomos. 1. Materialus taškas nejuda arba juda tolygiai ir tiesiaeigiškai, kol atsiranda jėgos, kurios priverčia jį pakeisti šią būseną. Taško savybė išlikti būsenoje vadinama inertiškumu, jo judėjimas, kai neveikia jėgos vadinamas inerciniu. 2. Materialaus taško pagreitis proporcingas tašką veikiančiai jėgai ir nukreiptas jėgos veikimo linkme ( antrasis Niutono dėsnis ) ma=P.
Skysčių mechanika
2009-07-09
Skystis, jo apibrėžimas. Lašeliniai ir dujiniai skysčiai. Idealūs ir realūs skysčiai. Skystis vadinamas vienalytis fizikinis kūnas, kurio dalelės yra judrios, silpnai tarpusavyje susijusios. Lašeliniai skysčiai – skysčiai, kurie ir didelio slėgio veikiami nekeičia tūrio. Dujiniai skysčiai – dujos, kurių tūris priklauso nuo slėgio.
Mechaninis judėjimas
2009-07-09
Mechaninis judėjimas – tai kūnų ar jų dalių tarpusavio padėties kitimas erdvėje ir laike. Ištirti kūnų judėjimą – vadinasi, nustatyti, kaip kinta jo padėtis laikui bėgant. Pagrindinis mechanikos uždavinys yra nustatyti kūno padėtį bet kuriuo laiko momentu. 2. Paaiškinkite, kuo skiriasi ir kaip aprašomi vektoriniai ir skaliariniai dydžiai Skaliariniai dydžiai yra apibūdinami dydžiu.
Fizikos formulių rinkinys
2009-07-09
Mechanika. Slenkamojo ir sukamojo judesio kinematika. Slenkamojo judėjimo dinamika. Sukamojo judėjimo dinamika. Mechaninė energija. Skysčių mechanika. Reliatyvistinė dinamika. Svyravimai ir bangos. Molekulinė fizika ir termodinamika. Idealiųjų dujų molekulinės kinetinės teorijos pagrindinės lygtys. Termodinamikos dėsniai. Realiosios dujos. Elektromagnetizmas. Elektrostatinis laukas vakuume. Dielektrikai ir laidininkai elektrostatiniame lauke. Nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje.
Kūnų pusiausvyros sąlygos
2009-07-03
Mechanikos skyrius, nagrinėjantis kūnų pusiausvyros sąlygas, vadinamas statika. Bet kurios formos kūnas turi tik vieną tašką, kuriame susikerta visos tiesės, išilgai kurių veikdamos jėgos verčia kūną slinkti. Tas taškas vadinamas kūno masės centru. Tašką, per kurį eina bet kurioje padėtyje esantį kūną veikiančių sunkių atstojamoji jėga, vadiname kūno sunkio centru. Kūno sunkio centras sutampa su jo masės centru.
Mechanika
2009-06-30
Mechanika. Teorinė mechanika. Mokslas, nagrinėjantis bendrus materialiųjų kūnų judėjimo ir pusiausvyros dėsnius. Teorinė mechanika yra mechanikos mokslo dalis, kurioje suformuluoti bendrieji mechanikos dėsniai. Remiantis tais dėsniais, tiriamas materialaus taško, materialių taškų sistemos ir standaus kūno judėjimas. Teorinė mechanika yra gamtos mokslas, kuris remiasi bandymų, stebėjimų rezultatais ir panaudoja matematiką tiems rezultatams analizuoti. Ji skirstoma į tris dalis: statiką, kinematiką ir dinamiką. 37 klausimų konspektas.
Kompiuterinė grafika
2009-05-15
Kompiuterinė grafika. Taškinė grafika. Taškinės grafikos redagavimo sistema Adobe PhotoShop. Vektorinė grafika. Vektorinės grafikos privalumai. Vektorinės grafikos redagavimo sistema. Vektorinės ir taškinės grafikos redagavimo sistema Canvas 7. Grafinė automatizuotojo projektavimo sistema AutoCAD. AutoLISP – AutoCAD modifikavimo priemonė.
