Šiukšlynėlis

Storųjų žarnų motorikos sutrikimai. obstipacijos. sudirgintos žarnos sindromas (IBS). megakolono sindromas. įgimtas megakolono sindromas (hirschsprung'o liga). tuštinimosi sutrikimai

striktūra – adenoma, karcinoma, stenozuojantis
divertikulas, rektocelė, išvarža, sąauga, kt.;
uždegiminiai žarnų susirgimai – divertikulitas;
išangės ligos – fisūros, abscesai, skausmingi hemorojai.
• Neurogeniniai sutrikimai : pvz., diabetinė autonominė neuropatija, Parkinsono liga, dauginė sklerozė, aganglionozė (Hirschprung‘o liga, Changas‘o liga), stuburo ar dubens nervų pažeidimai.
• Endokrininės priežastys : hipotireozė, hiperparatireozė, nėštumas.
• Mechaninės kliūtys – įgimti storosios žarnos spindžio ir padėties bei įgyti anatominiai jos pakitimai.
• Defekacijos sutrikimai.

Rizikos veiksniai viduriams kietėti – nepakankamas augalinės ląstelienos vartojimas, nereguliari mityba, hipodinamija, kitos virškinimo sistemos ligos. Pagrindiniai simptomai – išmatų užsilaikymas, vidurių pūtimas, skausmas pilve, tiesiosios žarnos ir išangės srityse. Kartais galimi dispepsijos požymiai : nemalonus skonis, kartumo pojūtis, atsirūgimas. Trečdaliui sergančiųjų pakinta centrinės nervų sistemos veikla : padidėja jautrumas, greitai keičiasi nuotaika, skauda galvą, sutrinka miegas. Vidurių užkietėjimas gali komplikuotis kolitu, žarnų disbioze, intoksikacija maisto puvimo ir rūgimo žarnose produktais. Vidurių užkietėjimas būna kompensuotas, subkompensuotas ir dekompensuotas. Nuo kompensuoto ir subkompensuoto vidurių užkietėjimo gydoma sanatorijose, o sergančiuosius dekonpensuota forma reikia operuoti.
Obstipacija būna dviejų formų:
1. Spazminė, išsivysto dėl toksinų poveikio (pvz., apsinuodijus švinu), taip pat dėl psichogeninių veiksnių, refleksogeninių veiksnių iš įvairių pilvaplėvės vietų.
2. Atoninė, ją sukelia veiksniai, slopinantys žarnų tonusą ir peristaltiką.
Ūmi obstipacija – būdingi ryškūs pokyčiai dėl:
o mechaninės žarnų obstrukcijos;
o adinaminio žarnų nepraeinamumo (kartu su intraabdominaline ūmia liga), lokalizuoto peritonito, divertikulito;
o trauminių būklių (galvos sužeidimai, stuburo lūžiai);
o gali būti bendros anestezijos pasekoje;
o kai kurių medžiagų poveikio (AlOH, bismuto ir geležies druskos, anticholinergikų, opioidų, ganglinių blokatorių, raminančiųjų).
Chroninė

obstipacija – ją sukelia bendri funkciniai pakitimai : žarnų peristaltikos, kaupimo, transportavimo ir evakuacijos mechanizmų sutrikimai. Kartais priežastis gali būti navikiniai procesai ar/ir sisteminės ligos, pvz., sekinančios infekcijos, hipotireoidizmas, hiperkalcemija, uremija, porfirija; arba vietiniai neurogeniniai sutrikimai, kaip sudirgusios žarnos sindromas.

Žarnų pseudoobstipacija.
Daugeliu atvejų žarnų pseudoobstipacija yra ne tikra obstipacija, netikras vidurių užkietėjimas, o tik ‚‚pseudoobstipacija‘‘!
Įprastas supratimas yra neteisingas, kasdieninis tuštinimasis, kietos išmatos, jų mažai, tuštinimasis nereguliarus.
Ją sukelia:
-Netinkamas gyvenimo būdas, dieta.
-Medikamentai, indukuojantys obstipaciją
Kiti darbai

Studijos.lt rekomenduoja