Šiukšlynėlis

Oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-10-25
Trumpas aprašymas
Oratorijos žanras Oratorija – (lot. orare – melsti, oratorium – maldykla) – didelis vokalinis–instrumentinis kūrinys chorui, orkestrui, solistams, skaitovams, parašytas draminiu siužetu ir skirtas koncertiniam atlikimui. Oratorija yra...
Aprašymas


Oratorijos žanras

Oratorija – (lot. orare – melsti, oratorium – maldykla) – didelis vokalinis–instrumentinis kūrinys chorui, orkestrui, solistams, skaitovams, parašytas draminiu siužetu ir skirtas koncertiniam atlikimui. Oratorija yra panaši į kantatą, tačiau kur kas didesnės apimties ir sudėtingesnio, susidedančio iš daugiau dalių, dažniausiai religinio epinio herojinio pobūdžio kūrinys. Oratorijos sudėtinės dalys: chorai, ansambliai, arijos, rečitatyvai, orkestriniai intarpai. Oratorijos žanras gana artimas operai, tačiau nėra sceninio veiksmo, o tik koncertinis atlikimas. Nors kai kuriose oratorijose yra vaidybos elementų ir dekoracijų. Oratorijos ištakos siekia XII - XIV a. Tuomet specialiose patalpose prie vienuolynų ar bažnyčių – oratoriumuose – tikintys žmonės rinkdavosi aiškintis biblijos mokymo, būdavo atliekamos misterijos (šventųjų gyvenimo vaidinimas). Oratorijos žanras galutinai susiformavo XVII – XVIII a. J. S. Bacho, G. F. Hendelio, J. Haidno laikais. Žymiausios oratorijos XVIII a.: J. S. Bacho „Kalėdų oratorija“, G. F. Hendelio „Mesijas“, J. Haidno „Pasaulio sutvėrimas“ ir „Metų laikai“.

Eduardo Balsio biografija

Eduardas Balsys gimė 1919m., gruodžio 20d. Ukrainoje, Nikolajeve, Kosto ir Barboros Balsių šeimoje. Po dviejų metų, būdamas dar visai mažas, Eduardas Balsys su savo šeima atsikėlė gyventi į Lietuvą, į Skuodą. Eduardas turėjo du brolius: Adolfą ir Leopoldą. Su savo broliu Leopoldu 1926-1928m. Eduardas lankė pradžios mokyklą. Pirmieji muzikiniai Eduardo įspūdžiai yra susiję su Skuodu. Čia jis klausydavosi gatvės muzikos, aikštėje netoli namų. 1928m. šeima persikėlė į Klaipėdą. Kai Eduardo tėvas gavo darbą, berniukas 1929m. įstojo į Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją ir čia pradėjo rimtesnius mokslus. Berniukui ryškiausią muzikinį įspūdį paliko radijas, kurio jis dažnai klausydavo, be to radijas tada buvo tikra retenybė. Eduardas skambino mandolina, o jo brolis Leopoldas jam akompanuodavo gitara. Tačiau muzikoje Eduardas buvo ne tik savamokslis, neblogą muzikinį išsilavinimą jis gavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurios aukštas mokymo lygis, muzikos pamokų kokybė gerokai skyrėsi nuo kitų gimnazijų. Gimnazijoje buvo griežtai atskirtos muzikos ir choro pamokos. Susipažinus su muzikos programomis įvairiose klasėse , pasidaro aišku, kaip Eduardas nebaigęs specialiosios muzikos mokyklos, sugebėjo dėstyti Kretingoje muziką, įstoti į konservatoriją. Teoriniai reikalavimai beveik atitiko muzikos mokyklų lygį, pavyzdžiui, buvo dėstoma ne tik muzikos teorija, bet ir harmonijos pagrindai, baigiant tą kursą (V klasė) reikėjo harmonizuoti aštuonių taktų melodiją. Išeinamas pagrindinių formų kursas (sonatos, fugos, ir t.t.), taip pat muzikos istorija, mokiniai supažindinami su simfoninio orkestro instrumentais ir t.t. Mokyklos choras daug koncertavo, dažnai laimėdavo įvairias prizines vietas. Eduardas gimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestre grojo altu ir triūba. 1939m. baigia Klaipėdos Vytauto
Kiti darbai

Studijos.lt rekomenduoja