Šiukšlynėlis

Geografiniai rekordai ir faktai

Įteka į Viduržemio jūrą, sudarydamas 24 000 km2 deltą. Joje yra 9 didelės (didž. — Dumjatas ir ar Rašidas) ir daug mažų šakų. Didžiausi intakai: deš. — Asva, Sobatas, Mėlynasis Nilas, Atbara; kair. — Bachr al Gazalis. Aukštupyje potvyniai būna vasarą ir žiemą; Nilo vidurupis ir žemupys patvinsta vasarą ir rudens pradžioje, Daugiausia iš Mėlynojo Nilo vandens. Vidutinis debitas prie Asuano 2600 m3/s (nešmenų per metus 62 mln. m3), prie Kairo 2284 m3/s . Nilao žemupio slėnyje gyvena 97% Egipto gventojų. Nilo vandeniu drėkinami laukai. Didž. Užtvanka ir hidroelektrinė yra Asuano (Egipte, 2,1 GW), pastatytos su TSRS pagalba. Nilas laivuojamas nuo Alberto ežero, atkarpomis, iš viso apie 3000 km.
Didžiausias pasaulio ežeras Kaspijos jūra
Kaspijos jūra, didžiausias pasaulio ežeras. Yra tarp Azijos ir Europos.Priklauso Rusijai ir Iranui. Plotas 371 000 km2. Ilgis 1200 km. Vidutinis plotis 320 km. Didžiausias gylis 1025 m (vidutinis 184 m). Paviršiaus altitudė – 28,5 m. Didžiausios įlankos: Kizliario, Mangyšlako, Kazachijos, Kara Bogaz Golo, Krasnovodskio. Ežere yra apie 50 salų, iš viso apie 350 km2. Didžiausia sala — Kulalas (apie 68 km2). Didžiausi pusiasaliai: Mangyšlako, Krasnovodsko, Apšerono. Pagal dugno reljefą ir hidrologines savybes skiriamos 3 Kaspijos jūros dalys. Šiaurinė Kaspijos jūra (apie 80 000 km2) sekliausia (gylis 4—8 m), dugnas — Rytų Europos platformos Pakaspijo sineklizės dalis. Į pietus nuo Mangyšlako slenksčio yra Vidurinė Kaspijos jūra (apie 138 000 km2). Giliausia jos vieta (Derbento įduboje) 788 m. Dugnas heterogeninės struktūros. Į pietus nuo Apšerono slenksčio — Pietinė Kaspijos jūra (apie 153 000 km2. Ji giliausia; dugne po nuodėdų sluoksniu (storis iki 25 km), yra bazalto danga (storis iki 15 km). Iki ankstyvojo plioceno pabaigos Kaspijos jūra jungėsi su Juodąja jūra, vėliau tapo ežeru. Vėlyvajame pliocene vėl turėjo ryšį su vandenynu. Kvartere dėl apledėjimų Kaspijos jūra keletą kartų transgresavo ir regresavo. Į šiaurinę Kaspijos jūra įteka didžiosios upės: Volga, Emba, Uralas; į Vidurinę Kaspijos jūros vakarinę pakrantę — Terekas, Sulakas, Samūras, Kūra; į Pietinę Kaspijos jūrą — Gorganas, Herazas, Kiziliuzenas. Vandens balansas: 66,8 km3 kritulių, 266,4 km3 atitenka upėmis, 5 km3 —požeminio vandens tėkmėmis; 361,3 km3 išgaruoja, 1 km3 sunaudojama. Kasmet vandens lygis pažemėja apie 7 cm, Paviršiaus vandens temperatūra vasarą 24—26 0C, pietuose iki 29 0C, Krasnovodsko įlankoje iki 32 0C; žiemą Šiaurinėje kaspijos jūros vid. –0,5 0C (šiaurinė dalis 2—3 mėnesius būna užšalusi), Vidurinėje Kaspijos jūroje 3—7 0C, Pietinėje dalyje 8—10 0C. Vidutinis druskingumas 12,7—12,80/00, didžiausias rytuose (be įlankų): 13,20/00, mažiausias šiaurėje: 1—20/00. Aaugalų rūšių apie 500, gyvūnų — 854. Daug endemikų. Daugiausia sugaunama eršketinių žuvų, silkių, karšių, sterkų. Medžiojami ruoniai. Kaaspijos jūros dugne dideli naftos ir gamtinių dujų telkiniai. Kara Bogaz Golo įlankoje gaunamas mirabilitas, epsomitas. Kaspijos
Kiti darbai

Studijos.lt rekomenduoja