Šiukšlynėlis

Vegetacine nervu sistemos disfunkcija ir rebilitacija

Darbo dalykas
Dalyko potemė
Įkėlimo data
2010-09-03
Trumpas aprašymas
VEGETACINĖ NERVŲ SISTEMOS DISFUNKCIJA: praktiniai gydymo aspektai Vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių, tačiau iki šiol mažiausiai ištyrinėtų patologinių būsenų. Tyrimų...
Aprašymas


VEGETACINĖ NERVŲ SISTEMOS DISFUNKCIJA:
praktiniai gydymo aspektai


Vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių, tačiau iki šiol mažiausiai ištyrinėtų patologinių būsenų. Tyrimų duomenimis, vienokia ar kitokia vegetacinės disfunkcijos forma yra beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų.

Problemos sudėtingumą visų pirma rodo iki šiol labai netobula šios sutrikimų grupės klasifikacija. Turbūt jokia kita liga neturėjo tiek pavadinimų - vegetacinė distonija, angioneurozė, neurocirkuliacinė astenija (distonija), diencefalinis sindromas, vegetoneurozė, vazomotorinė neurozė. Ligos esmę nusakantys pavadinimai tobulinami iki šiol. Dar daugiau, iki šiol dar nėra vieningos nuomonės, kokie specialistai turėtų gydyti šios grupės sutrikimus. Jeigu vyrauja vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimai, ligoniai dažniau kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus, terapeutus ir terapinio profilio specialistus (kardiologus, gastroenterologus, pulmonologus). Buvusioje Sovietų Sąjungoje vegetacinės nervų sistemos sutrikimais dažniausiai domėjosi ir juos gydė neurologai, todėl ir dabar ligoniai, kuriems nediagnozuojama somatinė liga, kreipiasi į juos. Vakarų valstybėse vegetacinės nervų sistemos disfunkcija dažnai yra gydytojų psichiatrų prerogatyva, net jeigu ir ligos klinikoje vyrauja somatiniai simptomai. Pacientai Lietuvoje dėl neigiamo požiūrio į psichikos ligas į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi nelabai noriai.

Didžioji dalis sutrikimų, kurie anksčiau tilpo į vegetacinės distonijos sąvoką, šiuo metu TLK-10 klasifikuojama kaip psichikos ir elgesio sutrikimas – somatoforminė autonominė (vegetacinė) disfunkcija (F45.3). Iki šiol lietuvių kalboje “vegetacinis” ir “autonominis” tebėra sinonimas. Pagal TLK-10 šis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai pacientas savo skundus pateikia taip, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organų, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinės ligos. Išskirtinis šio sutrikimo diagnostinis kriterijus tas, kad organo somatinio pažeidimo nėra.
TLK-10 klasifikacijoje nurodoma, kad somatoforminės autonominės disfunkcijos simptomai gali būti dviejų tipų. Pirmasis skundų tipas, kuriuo dažniausiai ir remiasi diagnostika, yra kilęs dėl objektyviai pastebimo vegetacinės (autonominės) nervų sistemos sujaudinimo. Pavyzdžiui, atsiranda objektyviai nustatomas sustiprėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, paraudimas, tremoras. Antrojo tipo skundai yra sukelti labai subjektyvių ir nespecifinių simptomų, tokių kaip nuolatiniai skausmai, deginimas, sunkumas, įtampa, pūtimo ar ištempimo pojūčiai. Juos pacientas taip pat neretai susieja su atskiru organu ar sistema. Nors kai kuriems ligoniams galima nustatyti psichologinį stresą, provokuojantį skundus, didesnei daliai ligonių, sergančių somatoformine autonomine disfunkcija, tiesioginės koreliacijos tarp simptomų ir psichologinio
Kiti darbai

Studijos.lt rekomenduoja