Antrus metus iš eilės menų studijų programoms dėl jų specifikos sudaroma galimybė pretenduoti į tikslinį valstybės finansavimą – grantus. Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos ekspertų komisija apsvarstė aukštųjų mokyklų pateiktas paraiškas ir tikslinio finansavimo būdu pasiūlė skirti 35 studijų vietas. Komisijos sprendimą įsakymu patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Grantus konkrečioms menų specialybėms gaus Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas ir Kauno dailės fakultetas.

Iš viso buvo gauta paraiškų 204 studijų vietoms – 163 universitetuose, 41 kolegijose. Tiksliniam finansavimui buvo numatyta skirti iki 10 proc. menų studijų krepšelių: universitetams – iki 54 grantų, kolegijoms – iki 24 grantų. Paraiškas tiksliniam finansavimui galėjo teikti menų studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos, pagrįsdamos savo vykdomų menų studijų išskirtinumą bei kokybę.

„Skiriant grantus atsižvelgta į vykdomų studijų programų savitumą, specifiškumą ir jų vykdymo kokybę, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Atsisakyta skirti grantų programoms, jeigu analogiškos vykdomos kitose aukštosiose mokyklose“.

Pasak viceministrės, komisijos nariai po diskusijos nutarė neskirti grantų koleginių studijų programoms, nes kolegijose mažiau programų ir specializacijų, mažesnė konkurencija – į jas gali įstoti geriausieji, pretenduojantys pagal bendrą studijų krepšelių tvarką. Taip pat argumentuota, kad koleginių studijų programos, kurioms buvo pateiktos paraiškos, neatitinka tų specifiškumo ar kokybės kriterijų, dėl kurių komisija buvo sutarusi ir kuriuos taikė universitetiniams pretendentams.

Sprendžiant, kam skirti tikslinį valstybės finansavimą, buvo atsižvelgiama į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu ir jų galimybes įsidarbinti, studijų programos specifiką ir kokybę, regioniškumą ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus.

Gavusios grantus aukštosios mokyklos pačios spręs, kuriuos iš bendrajame priėmime dalyvavusių stojančiųjų priimti į laimėtas studijų vietas. Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos panaudos po bendrojo priėmimo, kurio metu bus paskirstyta pagrindinė menų studijoms skirtų lėšų dalis. Šiemet grantai bus paskirstyti ne iškart po stojamųjų menų egzaminų, o pasibaigus bendrojo priėmimo pirmajam etapui, atsižvelgiant į studentų priėmimo rezultatus.

Preliminariai numatoma, kad 2011–2012 mokslo metais valstybė iš viso finansuos apie 780 menų studijų pirmakursių – 544 universitetuose ir 238 kolegijose.

Pagrindinė priėmimui į menų studijas skirtų lėšų dalis bus padalyta bendra tvarka, kai valstybės finansavimą gauna tos aukštosios mokyklos ir studijų programos, kurias pasirenka geriausi stojantieji. Jie vertinami pagal mokyklos baigimo rezultatus, tačiau dėl menų studijų specifikos didžiausią vertę įgyja stojamasis specialybės egzaminas.

Stojantieji į menų studijas universitetuose dėl valstybės finansavimo šiemet konkuruos tarpusavyje keturiose krypčių grupėse: muzikos, meno studijų ir rašytinės kūrybos; šokio, teatro ir kino; architektūros ir dizaino; dailės, fotografijos ir medijų. Koleginių menų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos, kaip ir pernai, bus skirstomos pagal dvi studijų krypčių grupes: muzikos, šokio, teatro ir kino bei dailės, dizaino, fotografijos ir medijų.

Daugiau informacijos apie grantus galima rasti:
http://www.mokslas.lt/lt/mokslo_ir_studiju_sistemos_per/2011_m_priemimas_i_aukstasias/