neisivaizduoju..maniskis jau 19.44..;( o kai zinoma,kad daug stoja, tai baisoooka

 O die, jei Tu su 19.44 bijai, tai man su savo 18.80 išvis slėptis... Jau net nebetikiu, kad įmanoma įstoti į nemokamą -- mano mintys jau Kaune...

as dar ir MRU rasiau.Tiesa sakant per daug nenuliusciau jei ne i VU:) Neskubekime liudeti:)

 Aš irgi nenuliūsčiau. : ) Apie VDU daugiau žinau, todėl jis ir mielesnis atrodo, o VU toks legendom apipintas, uuu, nors mano norimos klinikinės psi magistrantūros studijos siūlomos tik ten, tai žinai, paskui, jeigu kas, perstot, persikraustyt ir visa kita, kai per 4 metus jau lyg ir spėji įsitvirtinti... ( : 

MRU tai no no no, tik ne ten. Jau geriau niekur. Ai, tiesa, kiek žiūrėjau, tai MRU pereinamasis balas prieš metus buvo vos ne toks pats, kaip VU.  Šiemet turėtų būti gerokai mažesnis nei VU.

jooo.jiej zinau,apie MRU labai dviprasmiski atsiliepimai..bet is mano giminaiciu kiek kas studijuoja  ,yra patenkinti..o kodel tu,zmogiuk, taip sakai?(tik idomumo delei)

 Ne ta kryptis, ne tas universitetas -- aš tikriausiai per daug idealistiškai į būsimas studijas žiūriu ir noriu išspausti viską, kas įmanoma, todėl baisoka, ką čia baisoka -- šiurpoka, kai žinai, jog MRU tai dar labai jauna specialybė su jaunais dėstytojais priešaky. Aišku, sunku kažką kategoriškai spręsti apie universitetą, kai jame nestudijavai, bet pamačius, su kokiais rezultatais žmonės į jį sustoja, graudu, o ir apie patį universitetą tai pasako labai daug. Girdėjau aš, aišku, gerų atsiliepimų apie MRU psi studijas -- daug kas priklauso nuo pačio žmogaus lūkesčių, motyvų ir t. t. Gal ir man visai patiktų. Žinai gi tą posakį su dviem 'niekada'.

Kadaise kadaise (tos dienos negrįš, buvau aš jaunutis gražuolis arklys) svajojau tik apie VU: prestižas, Vilnius, studijų programa -- o-ooooi, bet dabar jau nebežinau, man VDU su savo liberaliu studijų planu, gretutinėmis studijomis ir galybe kalbų tapo kur kas mielesnis. O ir Kauną pamilti spėjau.

 Nesijaudink.. Tikriausiai busim kursiokai kitais metais

Tegu Tavo zodeliai Dievui i ausi...:) butu puiku

jeeee..istojau VU nemokama:)

Ir aš

bendrakurses!!!

as ir;)

 aha!!! kaip linksma nesitiki net

Na ką, būsimi bendrakursiai, susitiksim rudenį. :}

Sveiki, būsimieji fuksai   kadangi esu VU psichologijos būsimoji antrakursė, mielai pasidalinsiu nuomone ir patirtimi. Visų pirma, tai norint gerai viską suprasti bent jau pirmus metus tai labai praverčia biologijos ir fizikos žinios (gal ne tiek žinios, kiek polinkis, susigaudymas, supratimas tokiuose dalykuose), nes mokantis fiziologiją, anatomiją, įvairius jutimo ir suvokimo mechanizmus ir, žinoma, darant laborus, tai labai praverčia.  Dėstytojų yra visokių, kaip ir  visur, sunkoka būna, kol perpranti jų dėstymo sistemas ir šiaip ko jie nori iš tavęs kol susigaudai... Dauguma jau senukai, bet keliantys pagarbą ir stebinantys išmintimi.  Mokytis sunkoka, kartais labai įdomu, kartais ima pyktis dėl šiek tiek per daug prikištų nespecialybinių dalykų (kurie, daug kas sako, pravers ateityje ir šiaip praplės akiratį). O šiaip kas yra labai smagu, kad ten nuolat supa įdomūs žmonės, ypatinga atmosfera, jaukūs siauručiai ir kiek tamsoki koridoriai Beje, prisimenu rugsėjo 1-ąją dekano mums pasakytus žodžius, kad dieninės studijos yra mūsų darbas, nes jos iš tikrųjų suryja begalę laiko... Sklando gandai, kad pirmi trys semestrai yra patys sunkiausi (pirmasis, aišku, dėl to, kad yra PIRMASIS ), o maždaug nuo 4-5 semestro leidžia lengviau atsikvėpt. Taigi, pasiruoškit kibti į darbą ir sėkmės klaidžiojant po drėgnus fakulteto rūsius, mindžiojant pievelę priešais prezidentūrą ir šaudant varnas pro stoglangius

 O, ačiū už pasidalinimą patirtimi. :]  Man asmeniškai tai kiek baisoka, nes nei fizikos nei biologijos nesimokiau  jau ohoho kiek metų ir išvis niekada rimtai nežiūrėjau. Bet manau viskas bus gerai, nes tikrai labai įdomu čia tie visi dalykai , o kas įdomu tas ir sekasi dažniausiai  . 

Ir kažkaip dar neramu po mokyklos, ten buvo tikrai lengva, netgi sakyčiau spaudimo ir pasirinkimo ką mokytis klausimais visiškai lengva... kad univeras netėkštų nepakeliamais tempais ;D

Nepakeliama tikrai nėra, aišku, lyginant su mokykla tai laaabai jau viskas kitaip, nes informacijos kiekiai nepalyginamai didesni, turi viską darytis pats/pati. Beje, dažniausiai vadovėlių neužtenka, tenka mokytis iš pdf varianto arba šviestis, o lietuvių kalba išvis labai mažai literatūros, taigi pasisekė tiems, kurie nesibaido skaityti angliškai. O tiems, kuriems tai bus sunkoka - įprasit, po to net net nebeatsiminsit, kokia kalba skaitėt Aišku visą laiką gelbėja vyresniųjų atiduoti/padovanoti konspektai, iš kurių pagrinde ir mokomės per sesiją.

O apskritai tai, jei labai netinginiausit  ir neapsileist, tai tikrai tikrai įveiksit, rasit labai patinkančių dalykų, kuriuos galėsit taip iš širdies pasistengt, o jau tuos, kurie nebus prie širdies, galima ištempt ir nelabai pasimokius

mano draugė dabar studijuoja, sakė sunku,bet labai vertinga.. jos planas dirbti su vaikasi, turinčiais sutrikimų, nori jiems padėti upesteka.lt/disleksija-arba-begancios-raides-kaip-atpazinti-ir-laiku-padeti/