Įkandin sostinėje vykusių negausių, bet triukšmingų studentų protesto akcijų, už savo interesus pakilo kovoti ir jų dėstytojai. Jei studentai nepatenkinti ketinimais imti studijų mokestį iš daugumos besimokančiųjų, tai dėstytojai kyla į kovą dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Pirmieji apie galimus streikus užsiminė Klaipėdos universiteto pedagogai.

Vakar į protesto akciją, kurios šūkis - "Akademinė bendruomenė - prieš baudžiavą aukštajame moksle!", susirinkę dėstytojai dėl savo problemų guodėsi vieni kitiems. Pasak dienraščio "Klaipėda", į Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir Klaipėdos universiteto darbuotojų profesinės sąjungos organizuotą renginį neatvyko nei kviesti Seimo nariai, nei ministerijos valdininkai.

Aukštųjų mokyklų pedagogus galutinai supykdė tai, kad balandžio mėnesį Vyriausybė, užuot skyrusi universitetams numatytus 70 mln. litų, pusę šios sumos atėmė ir paskyrė mokytojų atlyginimams didinti.

Ketvirtadaliu didesnių atlyginimų mokytojai šį pavasarį išsireikalavo streikuodami. Aukštųjų mokyklų pedagogų profsąjungos taip pat įsitikinę, kad naudos galima pasiekti tik streikais.

Šiuo metu mažiausias 800 akademinių valandų krūvį turinčio Klaipėdos universiteto dėstytojo atlyginimas tesiekia 1200 litų.

"Blogiau jau negali būti. Esame priversti dirbti nežmonišku krūviu, kad galėtume išgyventi. Baudžiava, kitaip nepavadinsi", - dienraščiui piktinosi Lietuvos aukštųjų mokyklų susivienijimo pirmininkė, Klaipėdos universiteto docentė Asta Lapinskienė.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas naujienų portalui "Balsas.lt pasidžiaugė kylančiu pedagogų ir kitų biudžetinės sferos darbuotojų organizuotumo kilimu, kovojant už savo interesus. Tačiau, pasak parlamentaro, problemą galėtų išspręsti tik sisteminis požiūris į biudžetinio sektoriaus darbo užmokestį, atsižvelgiant į visas darbuotojų grupes ir jų poreikius.

"Dabar užlipome ant grėblio, kuris visą laiką buvo, tačiau jį kažkaip apeidavome" - sakė A. Sysas. Pasak jo, per 18 metų buvo sutvarkyta daug kas, tik ne darbo apmokėjimo sistema ir ypač valstybės sektoriuje, turinčiame būti geru pavyzdžiu ir privačiam verslui.

Pasak parlamentaro, problemą galima išspręsti priėmus biudžetinio sektoriaus darbo apmokėjimo įstatymą. "Tuomet būtų matoma sistema ir taptų aišku, kokius atlyginimus gauna ir turi gauti visos darbuotojų kategorijos, " - įsitikinęs socialdemokratas.

Klaipėdiečių dėstytojų pavyzdžiu ketina pasekti ir Kauno technologijos universiteto, Kūno kultūros akademijos, Šiaulių universiteto bei Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, tai pat rengiantys panašias protesto akcijas. Jie reikalautų ne tik didesnių atlyginimų, bet ir neterminuotų darbo sutarčių, leisiančių be apribojimų naudotis socialinėmis garantijomis.

Nesulaukę valdžios sprendimų dėstytojai rugsėjo 1 dieną žada organizuoti visuotinę protesto akciją.