Klaipėdos valstybinės kolegijos bendruomenė mėgina prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir naujos vadybos. Dvi uostamiesčio kolegijos - Klaipėdos kolegija bei Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija, bendrajame priėmime dalyvavusios dar kaip atskiros įstaigos, savo veiklą kaip viena - Valstybinė kolegija - pradėjo tik naujųjų mokslo metų išvakarėse.

"Priprasime, ir bus vėl gerai"

Pavasarį išgirdę apie Švietimo ir mokslo ministerijos planuojamą reorganizaciją kolegijų darbuotojai netryško džiaugsmu. Buvusi Klaipėdos kolegijos, kuri buvo prijungta prie Verslo ir technologijų kolegijos direktorė, Antanina Šereivienė, dabar vadovaujanti Valstybinės kolegijos Karjeros centrui, sako, kad ir dabar dalis žmonių įstaigoje - labai nelaimingi, nes "byra mūsų kurta vidinė atmosfera".

"Tačiau nėra taip blogai, kaip kartais mėginama piešti. Dėstytojai išgyveno iki tol, kol komplektavome grupes. Jie priklauso nuo studentų, bet mes į visas studijų programas priėmėm pakankamai jaunuolių, į kai kurias - daugiau nei planavome, tad krūviai dėstytojams nesumažėjo", - sakė A. Šereivienė.

Ji pažymėjo, kad buvusios Klaipėdos kolegijos studentams studijų vieta, išskyrus Kultūrinės veiklos vadybos skyriaus, kuris iš Pedagogikos fakulteto buvo iškeltas į Socialinių mokslų fakultetą, nesikeitė, dėstytojai išliko tie patys.

Dėl prarasto kolegijos vadovo posto A. Šereivienė tvirtino labai nesielvartaujanti - esą svarbiausia, kad turi galimybę tęsti darbą su jaunimu.

"Be to, dabartinis Valstybinės kolegijos vadovas yra laikinasis, ir aš, kaip ir kiti kandidatai, turėsiu teisę bei galimybę dalyvauti konkurse į direktoriaus postą", - noro vadovauti naujajai įstaigai neslėpė ji.

Neliko Kretingos skyriaus

Laikinasis kolegijos direktorius Artūras Kiguolis neslėpė, kad pradžia - sudėtinga.

"Mes gi - technologai, o ten - pedagogai. Mūsų net žodynas skiriasi taip, jog kartais sunku susikalbėti kasdieniais klausimais", - juokėsi jis.

Surimtėjęs įstaigos vadovas teigė, jog etatų mažinimo ne tik dėl reorganizacijos, bet ir mažinamo darbo užmokesčio fondo išvengti nepavyks.

"Kai kurie administracijos etatai - pavyzdžiui, abi kolegijos turėjo direktoriaus pavaduotoją akademiniams reikalams, - dubliuojasi, tad išsiaiškinę kompetenciją ieškom galimybių žmogui pritaikyti kitas pareigas, ir jei žmogus tinka ir sutinka dirbti, darbo santykiai tęsiami. Su tais darbuotojais, kurių etatų nebereikia, atsiskaitysime pagal valstybės nustatytą tvarką. Atleidžiami bus ne tik buvusios Klaipėdos kolegijos darbuotojai, mažiname ir savo darbuotojų skaičių", - aiškino A. Kiguolis.

Laikinasis kolegijos vadovas informavo, kad dalis žmonių darbo neteks dėl naikinamo kolegijos Kretingos skyriaus, kuriame pernai studijavo keli šimtai jaunuolių.

"Šiais metais, kadangi buvo paskelbtas bendrasis priėmimas, kretingiškiai atrankos neatlaikė - įstojo žmonės iš kitų regionų, ir pirmakursiai pareikalavo, kad studijos vyktų Klaipėdoje. Jie, o taip pat ir mes manome, kad čia jų galimybės didesnės. Būtų absurdas, jei ir dėstytojams, ir studentams būtų tekę važinėti iš Klaipėdos į Kretingą", - aiškino jis.

A. Kiguolis pažymėjo, kad gali būti mažinami ir buvusios Klaipėdos kolegijos valgyklos darbuotojų etatai.

"Pas mus valgykla išlaikoma iš valgytojų lėšų, o Klaipėdos kolegijos valgykla buvo išlaikoma iš biudžeto. Sako, ten studentai pigiai pavalgo, bet ar visi? Kolegijoje 4 600 studentų, o valgykloje valgo kokie 200. Tai ar jaunuoliai, kurie valgo kur nors kitur mieste ar atsineša sumuštinių, turėtų dotuoti tuos, kurie valgo kolegijos valgykloje? Gink Dieve, nesiruošiame uždaryti tos valgyklos, bet kiekvienas etatas - studento krepšelio pinigai. Ir nors nesame dar viešoji įstaiga, turime mąstyti kaip viešoji įstaiga ir taupyti studentų pinigus", - apie permainas kalbėjo kolegijos direktorius.

Kiek laiko pats A. Kiguolis vadovaus kolegijai, jis teigė nežinąs.

"Esame kol kas vienintelė kolegija Lietuvoje, pasitvirtinusi statutą pagal naująjį Aukštojo mokslo įstatymą, ir, kadangi mūsų ateitis - viešosios įstaigos statusas, nežinau, kaip ministerija nuspręs: ar dabar daryti kolegijos direktoriaus rinkimus ir po pusmečio rengti viešąjį konkursą bei rinkti naują, jau viešosios įstaigos vadovą, ar iki tol, kol kolegija taps viešąja įstaiga, nieko nekeisti, palikti laikiną direktorių. Nes pagal Aukštojo mokslo įstatymą pirmiau turi būti sudaryta Aukštojo mokslo taryba, kuri siūlys kandidatus į kolegijų tarybas - kaip sparčiai vystysis aukštojo mokslo reforma ir šitie procesai, mes nežinome", - aiškino pokalbininkas.

Studentų pažymėjimai - vėliau

Kai kurie kolegijos pirmakursiai guodžiasi, kad dar neturi studento pažymėjimų ir negali naudotis viešojo transporto bei kitomis lengvatomis.

Kolegijos studentų atstovybės prezidentė Gintarė Kareivaitė teigė, jog pirmakursiai dar stojimo metu buvo perspėti, kad pažymėjimų gali tekti palaukti iki mėnesio pabaigos.

"Pratęsti pažymėjimų ar gaminti pagal senus pavyzdžius negalima, nes jie negalioja. O naujų gaminti negalėjome, nes tik rugsėjo 2 dieną užregistruotas kolegijos statutas - keitėsi pavadinimas, logotipas, anspaudas. Pati asmeniškai kalbuosi su LSP koordinatoriais, kurie pažadėjo, kad jei šią savaitę mes viską sutvarkysime, jie pažymėjimus per dvi savaites padarys", - teigė G. Kareivaitė.

Ji informavo, kad tie jaunuoliai, kurių finansinė situacija itin sudėtinga, gali užsukti į dekanatą ir pasiimti pažymą, liudijančią, jog studentas studijuoja kolegijoje. Pasak G. Kareivaitės, parodžius tokią pažymą, kontrolė nebaudžia.

Benrabučio problema išspręsta

Žinia, pirmosiomis dienomis kolegijoje buvo kilusi sumaištis dėl vietų bendrabutyje, tačiau kolegijos ūkio skyriaus vedėja Adelė Žižiūnienė tikino, jog problema išspręsta.

"Visus norinčius apgyvendinome ir dar liko 19 vietų, iš jų 15 mums suteikė Jūreivystės aukštoji mokykla", - sakė ji.

A. Žižiūnienė aiškino, kad rugsėjo 1-ąją studentams eilėse stumdytis teko todėl, jog visi į bendrabutį sugužėjo vienu metu ir darbuotojai esą tiesiog fiziškai nespėjo tvarkytis.

Laima ŠVEDAITĖ