Įsibėgėjant mokslo metams aukštojo mokslo pertvarkai pradėjus veikti praktiškai, studentai vis garsiau skambina pavojaus varpais baksnodami pirštais į reformos ydas. Tuo tarpu Seimo opozicijos atstovai brandina mintį, kaip nubausti pagrindinį reformatorių švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, ir rengia interpeliacijos jam tekstą.
Bankų gelbėtojai
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė vakar Seimo opozicijos surengtoje spaudos konferencijoje akcentavo, kad situacija aukštojo mokslo sistemoje blogėja, o priemonių reformos klaidoms ištaisyti nematyti.
LSAS prezidentė atkreipė dėmesį į paskolų sistemą. Anot jos, studentai už paimtas paskolas mokės palūkanas ne tik per studijas, bet ir bus saistomi dvigubai didesnių palūkanų, kai studijas baigs. Mat Vyriausybė pasižadėjo kompensuoti 5 proc. viršijančias palūkanas, tačiau tai darys tik studijų laikotarpiu, o pati paskola ir palūkanos bus mokamos iki 15 metų.
LSAS skaičiavimais, studentui imant vidutinę paskolą - 30 tūkst. litų - mėnesinė palūkanų įmoka studijų metais sudarys apie 125 litus, o baigus studijas - apie 300 litų. Iš viso, imant vidutinę paskolą ir mokant iki 11 proc. palūkanų, teks grąžinti beveik dvigubai didesnę sumą, nei paimta paskola. Pasak I.Vareikytės, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, paskolų studentams palūkanos Lietuvoje yra vienos didžiausių: litais - apie 11 proc., eurais - 3,8 proc. Pastabų
I.Vareikytė negailėjo kalbėdama ir apie socialines stipendijas, į kurias negali pretenduoti valstybės nefinansuojami studentai.
Jai antrino ir frakcijos “Tvarka ir teisingumas” narys Andrius Mazuronis, reformą pavadindamas bankų, o ne aukštojo mokslo gelbėjimu. “Jeigu būtų žinomos tos kreditavimo sąlygos, kokios yra dabar, esu įsitikinęs, kad ši reforma būtų tik projektas, o ne realus įstatymas”, - tvirtino A.Mazuronis.
Studijuoti skatins baudomis
LSAS prezidentė kritikavo ir skubiai pakeistą stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. “Yra labai daug studentų, kurie laimėjo po kelis tarptautinius konkursus, kurie surinko iš specialybės egzamino po šimtą balų, kurie, tarkime, į Muzikos akademiją stojamiesiems egzaminams ruošėsi dvylika metų, tačiau dėl paskutinę minutę suvienodintos tvarkos - per vėlai sužinojo, kad reikės valstybinio lietuvių kalbos egzamino, - neįstojo, kai kurie iš jų išvažiavo į užsienį”, - pasakojo I.Vareikytė.
Nuostabą jai kėlė Švietimo ir mokslo ministerijos brandinami planai bausti paliekančius aukštąsias mokyklas studentus piniginėmis baudomis, kurios gali siekti nuo 4 iki 9 tūkst. litų.
LSAS vadovės teigimu, šiais metais universitetų studentais tapo net ir itin mažais stojamaisiais balais įvertinti asmenys, tačiau pasirengę mokėti visą studijų kainą. Didelė problema liko profesinis abiturientų orientavimas, nes studentai tradiciškai daugiausia stojo į tas studijų kryptis, kurių specialistų perteklius darbo rinkoje yra didžiausias.
Darbo partijos narys Vydas Gedvilas tvirtino, kad Lietuvos aukštojo mokslo piramidė esanti apversta aukštyn kojomis, nes daugiausia žmonių studijuoja universitetuose, o mažiausia - profesinėse mokyklose.
Egzaminas ministrui
Seimo opozicinių frakcijų atstovai per dvi savaites planuojamame parengti interpeliacijos tekste ministro ketina klausti apie studijų kokybę, aukštojo mokslo prieinamumą, studijų krepšelį, paskolų sistemą, aukštųjų mokyklų valdymą.
Pats G.Steponavičius teigė, kad jau dabar matyti, jog aukštojo mokslo reforma pasiteisino, o pastebėtos klaidos bus pašalintos. Premjeras Andrius Kubilius rengiamą švietimo ir mokslo ministro interpeliaciją vertina kaip opozicijos norą patikrinti valdančiosios koalicijos tvirtumą.