Tiesa, Vilniuj;) galbūt VU arba VGTU studijuosiu;)

Ieškosiu kambariokų vilniuj arba kaune  žmonių,kurie mėgsta pasilinksmint ir kuriems netrukdo garsi minimal muzika  

Man taip pat nusimato studijos Kaune, VDU, tad taip pat būtų smagu susirasti žmogų, su kuriuo galima būtų nuomotis butuką kur nors netoli Laisvės alėjos, kad politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas nebūtų toli.:>

Neskaičiau visų post'ų, tad paklausiu gal ne pirmą kartą - įdomu būtų sužinoti kokios sąlygos Vilniuj čiurlionkės ir saulėtekio bendrikuose?

 Gal i VGTU stosi jei apie sauletekio barakus domiesi ? :)

 Neičiau. Du butus jau keisti teko. Abu atrodė nuostabiai ir taip toliau, bet visi kabliukai išlenda gyvenant. Kai daug žmonių gyvena, yra nelabai gerai, nes reikia dalintis dušais (ypač prastai, jei tūlikas kartu ir kiti gyventojai mėgstantys ilgai praustis); reikia virtuvėj stumdytis; priklausomai nuo kaimynų gali tekti kęsti (ir kartais kuopti, jei, pavyzdžiui, ant apmyžto unitazo sėstis nesinori) jų netvarką; kaimynai gali mėgti miegoti įsijungę televizorių, dėl poros kojinių jungti skalbimo mašiną, leisti daug vandens ir už tokias jų atrakcijas jau teks mokėti ir tau, nes paprastai į lygias dalis visi mokesčiai dalinami; jei kartu gyvena ir šeimininkai, tai dar ir jiems reikia stengtis patikti. Žodžiu. Nekvepia skaniai toks pasirinkimas. Ir labai įtariam reikia būti, kai tos bobutės, kaimynai, nepažįstami kambariokai atrodo geri, gražūs, malonūs, draugiški ir visaip kitaip puikūs žmonės. Visi pasistengia iš pradžių neatskleisti savo velniškojo prado. 

Rekomenduoju nespjauti į bendrabučius. Galima juk pabandyti pagyventi, jeigu nesigyvens labai jau, tada pereiti į butą. Bus lengviau, nes ir miestas jau truputį pažįstamas bus, ir apžiūrėti ten gyvenant bus paprasčiau. Aš savo laiku irgi rėkiau, kad į bendrabutį tai jau tikrai neisiu, bet po dviejų metų butavimo pabandžiau ir tokios sąlygos, kokias aš ten turiu, yra TOBULOS. Dušai ir tūlikai yra koridoriaus gale, bet niekad nereikia laukti jokiose eilėse - kakoji, kada nori, maudais, kiek nori. Virtuvėj vietos irgi užtenka. Nereikia nei dušų, nei virtuvių, nei koridorių šveisti - tik savo kambarį susitvarkai ir viskas. Ten, kur gyvenu, tvarka yra griežtoka ir triukšmingų balių nelabai daug būna, todėl mokytis niekas netrukdo (bute trukdydavo...) Jokios bobutės ar kaimynai neaiškina, kaip reikia gyventi, kada grįžti, kur batus pasidėti ir panašiai. O ir kaina, aišku, bendrabučio geresnė.

Tik va, gal ne visur bendrabučiuose taip pat šilta, gera ir malonu, bet neskubėkit jų apspjaudyti - primygtinai rekomenduoju.

Jei tau ten nepatiks, visada galėsi išeiti į butą.

Aš suprantu, kad ir žmones, ir butus renkatės atsakingai, bet jau minėjau - visi negerumai išlenda jau gyvenant. Pirmais metais šeimininkai (kartu jie negyveno) ir bulvių atveždavo, kaldrą žiemai šiltesnę, ir vos ne vinies paveikslui įkalti atvažiuodavo iš kito Lietuvos galo, su mokesčiais neskriaudė, bet kitam kambary gyvenantis žmogus užkniso taip, kad likti ten ūpo nebebuvo - bendrų reikalų vis tiek neišvengsi.

Šiaip suprantu tave, aš lygiai taip pat kalbėjau ir galvojau, kai mane bandė į baraką grūsti. Labai kategoriškai kalbėti, aišku, negaliu. Sakiau jau - ne visur barakai vienodai normalūs, o ir su nuoma kartais gali pasisekti, bet savo laiku ir aš gyvenimą bute idealizavau taip kaip tu. Galima galbūt pasidomėti būsimo fakulteto baraku, nuvažiuoti pažiūrėti, jei yra galimybė. Gal tas barakas labai nevykęs, tada jau prasčiau. Bet kuriuo atveju, po dviejų nelinksmų patirčių ir kelių girdėtų istorijų neberizikuočiau dalintis buto su nepažįstamais žmonėmis.

Kaip bebūtų, sėkmės renkantis.

 Sveikuciai,ieskau KLAIPEDOJE issinomuoti kokio nebrangaus,tvarkingo kambario ar butuko,ir dar butu labai fainai kad prisijungtu kokia panele Esu paprasta,tvarkinga,komunikabili ir draugiska.nelabai megstanti klubus,seliojimus ar panasiai,o labiau megstu pabuti ramioje vietoje su gera kompanija esu ramus,bet ne per daug ramus zmogutis