Referatai, kursiniai, diplominiai
Interpretacijų apie lietuvių rašytojus įžangos: Antanas Škėma, Vincas Krėvė-Mickevičius, Šatrijos Ragana, Jonas Biliūnas, Vanda Juknaitė, Justinas Marcinkevičius, Romualdas Granauskas, Balys Sruoga, Kristijonas Donelaitis, Vincas Mykolaitis-Putinas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (3 psl., 27,32 kB)
Kristijonas Donelaitis – “Metai”, Maironis – “Pavasario balsai”, “Jaunoji Lietuva” fragmentai, Šatrijos Ragana – “Sename dvare”, Vaižgantas – „Pragiedruliai“, Jonas Biliūnas – apsakymai, apysaka “Liūdna pasaka”, Vincas Krėvė – “Skirgaila”, Vincas Mylolaitis Putinas – “Altorių šešėly”, “Tarp dviejų aušrų”, Jurgis Savickis - novelės, Salomėja Nėris – “Diemedžiu žydėsiu”, “Prie didelio kelio”, Henrikas Radauskas – “Fontanas”, “Strėlė danguje”, Antanas Vaičiulaitis - novelės, Balys Sruoga – “Dievų miškas”, Antanas Škėma – “Balta drobulė”, Justinas Marcinkevičius – “Mažvydas”, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Vanda Juknaitė, Saulius Šaltenis, Bitė Vilimaitė, Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis, Nijolė Miliauskaitė, Judita Vaičiūnaitė, Tomas Venclova.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (7 psl., 17,14 kB)
Kristijonas Donelaitis, Šatrijos Ragana, Maironis, Vincas Krėvė, Jonas Aistis, Romualdas Granauskas, Marcelijus Martinaitis, Juozas Grušas, Bronius Radzevičius, Antanas Škėma, Vincas Mykolaitis-Putinas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (60 psl., 117,92 kB)
Maironio eilėraščio „Taip niekas tavęs nemylės“ interpretacija
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 7,85 kB)
Justinas Marcinkevičius – vienas žinomiausių Lietuvos poetų ir rašytojų. Jis gimė ir užaugo Važatkiemio kaime ir visuomet gyveno apsuptas Lietuvos gamtos. Galbūt būtent dėl to, o gal dar ir dėl meilės tėvynei, beveik visi jo kūriniai buvo parašyti patriotinėmis temomis. J. Marcinkevičiaus kūriniai šlovina Lietuvą, aprašo jos nuostabią gamtą ir aukština lietuvių kalbą.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,4 kB)
Jonas Biliūnas – XX a. humanistas, ryškiausias lietuvių moderniosios prozos rašytojas. Meniškiausiuose jo tekstuose siekiama atskleisti ir pasidžiaugti žmogaus sielos tyrumu ir šviesa, nėra moralizuojama, smerkiama ar teisiama. Rašytojas skaitytoją siekia paveikti pačiu kūriniu, jo situacijomis, žmonių likimais.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 3,89 kB)
Liudas Vasaris ir jo moterys
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 8,54 kB)
Nė vieno žmogaus gyvenimo kelias nebūna lygus, vienpusiškas arba nuolatos ramiai sruvenantis kaip upė. Kiekviena diena vis kitokia, atnešanti naujų išgyvenimų, naujų jausmų, sąmonę audrina įvairios emocijos, todėl žmogus visą laiką tarsi keičia spalvotus akinius: skirtingose būsenose jis skirtingai vertina save, aplinką ir supančius žmones. Tai atsispindi ne tik mūsų gyvenimuose - poetų kūryboje ypač aiškiai galime pastebėti žmogaus sielos prieštaringumą, požiūrių į daiktus ar reiškinius skirtingumą.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (3 psl., 7,24 kB)
"Jaučio aukojimas" ištraukos „ir veltui stengiesi įžvelgti ką nors trijų lydinčių vyrų veiduose, kai sustojat ratu ant upeliūkščio kranto, rinkdami nakvynei vietą..." interpretacija. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje pasaulį palytėjusi egzistencializmo banga amžiaus viduryje įsigalėjo ir Lietuvoje. Po didžiųjų pasaulio nelaimių, tokių, kaip karai ar totalitariniai režimai, pakitusi mąstysena, amžinųjų moralinių vertybių reliatyvumo klausimo iškėlimas, šventais laikytų dalykų sunykimas sudarė prielaidą paplisti literatūrai, bandančiai ieškoti atsakymo į šiuos abstrakčius klausimus. Vienas iš egzistencialistinės kūrybos atstovų, Romualdas Granauskas, savo apysakoje „Jaučio aukojimas“ būtent ir nagrinėja šventumo, garbės ir išdidumo klausimą bei jo subjektyvumą ir abstrakčią vertę.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 9,42 kB)
Vylės ir Noros gyvenimas, jų dvasinis pasaulis (novelė „Draugystės anatomija“). „Jos“ gyvenimo būdas, dvasinė būsena novelėje "Namai". Bitė Vilimaitė yra ryškiausia lakoniškos novelės atstovė. Jos novelėse mes galime pamatyti labai kasdieniškas situacijas, daug iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų gyvenimo momentų. Viena iš B.Vilimaitės novelių, „Draugystės anatomija“, pasakoja mums apie dvi moteris, Vilę ir Norą, kurias suartino panaši šeimyninė padėtis: abi artėjo prie skyrybų ribos ir abiejų šeimos buvo nelaimingos. Skaitant kūrinį atrodo, kad jos yra labai panašios: abi lanko prancūzų kalbos kursus (kad turėtų priežastį vakarais nebūti namie), abi pradėjo remontuoti savo butus, kiekviena turi sūnų.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 4,25 kB)
Alfonsas Čipkus lyg tikrąjį savo paties ženklą pasirinko Alfonso Nykos – Niliūno pavardę. Šis žmogus į lietuvių literatūrą įėjo kaip poetas, kritikas ir vertėjas. Tiksli jo gimimo data nežinoma, bet manoma, kad A.Nyka-Niliūnas gimė 1919 metais (kai kurioje literatūroje galima rasti 1920 m.) Nemeikščių kaime, Utenos apskrityje. Eilėraščio “Ryto akimirkos” interpretacija. Šis trumpas, trijų stulpelių eilėraštis priverčia atkreipti mūsų dėmesį į sustingusios gamtos kasdienybę. Kasdienybę, akimirkas, kurias retas žmogus tepamato. Jis parašytas A.Nykai-Niliūnui būdingu kalbiniu eilėraščio modeliu, panašiu į kai kuriuos Rytų tautų literatūros stilius.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (6 psl., 8,82 kB)
B.Radzevičius – rašytojas, kuris fiksavo akimirkos laikinumą. Jis stengėsi rašyti kasdien, taip į popieriaus lapą perkeldamas savo tos dienos mintis. Jo vaizduojami veikėjai vis atsimena, lygina praeitį su dabartimi. Jo kūryboje, ypač romane „Priešaušrio vieškeliai“, dažnas saulėlydžio įvaizdis, kelio motyvas. Kūrinio veikėjas prisimena vieną savo vaikystės dieną, kuomet jis su savo tėvais nuo ką tik išartų vagų rinko bulves. Tada tėvo pasakytą sakinį „šiąnakt bus šalna“ jis atsimena ir dabar, nes kaimo žmogus jaučia gamtą kitaip, nei miesto.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 4,35 kB)
Mergaitės mintys ir svajonės. Mergaitės ir tėvo santykiai. Nuomininko ir motinos dvasinis pasaulis. Kas lemia žmogaus dvasingumą. Lyrinio pasakojimo impulsyvumas Sauliaus Šaltenio novelių ir apysakų knygose perkoštas ironijos, kuri numuša nusistovėjusią pokario situacijų patetiką ir degraduoja politinės frazeologijos štampus. Tai mes galime pastebėti ir jo novelėje „Amžinai žaliuojantis klevas“.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,26 kB)
Kiekviena epocha ir kiekviena tauta turi nuomonę - stereotipus, koks turėtų būti žmogus. Tačiau kiekvienam žmogui būdingi bendri bruožai: jis turi būti gražus ne tik išore, bet ir vidumi, turi turėti gerą širdį. Šis Kalokagatijos idealas seniau buvęs labai aktualus ir dabar nesvetimas. Faustiškojo tipo žmogus labai intelektuali, bet ne mažiau prieštaringa asmenybė. Kiekvieno žmogaus krūtinėje gyvena dvi sielos, kurios viena nuo kitos nori atsiskirti.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 3,59 kB)
H. Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų originali, savita, o ne ką nors kopijuojanti. Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei. H. Radausko kūryba tarsi atskira srovė, įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis ”Rytas geležinkelio stoty”. Jame naudojant simbolius sukuriama poetui taip artima laisvės dvasia, išreiškiamos H. Radausko idėjos, jo filosofija. Eilėraštyje labai aiškiai jaučiama permainų, naujovių, laisvės dvasia. Vaizduojamas naujos eros, naujo pasaulio gimimas, veržlus naujovių atėjimas.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 5,09 kB)
Tėvynė. Ypatingą reikšmę šis žodis įgyja tų širdyse, kurie ją buvo priversti palikti. Poetai išeiviai “išrauti” iš gimtosios žemės, atplėšti nuo namų, jautė vis didėjančią meilę gimtajam kraštui, kasdien stiprėjantį tėvynės ilgesį. Būtent meilė ir ilgesys pagimdė gražiausius posmus, apdainuojančius gimtosio žemės grožį bei jos didingą praeitį, išsakančius skausmą dėl jos netekties, skelbiančius tikėjimą, tautos laisvę, nes tėvynė – visa ko pradžia ir prasmė.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 4,43 kB)
“Metus” Kristjonas Donelaitis kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Rašė ilgai ir įdėjo į šį darbą savo sielos dalelę. “Metai” - keturių dalių poema, vaizduojanti to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. Manau, kad Kristijonas Donelaitis tapė šį margaspalvį paveikslą remdamasis tikrais įvykiais. Gali būti, kad autorius glaudžiai bendravo su baudžiavos prispaustais lietuviais valstiečiais, todėl jam puikiai pavyko perteikti to meto žmonių gyvenimo atspalvius: rūpesčius ir linksmybes, darbus ir gėrybes, būdą ir buitį.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 6,35 kB)
Maironis ( Jonas Mačiulis) – XVII a.pabaigos – XIX a.pradžios poetas,rašytojas,siekęs pagerinti visuomeninį, politinį Lietuvos gyvenimą. Ši asmenybė betobulėjant savyje kurė du žmogiškuosius pradus : dvasininko – idealisto ir poeto – romantiko: jis gana anksti tapo dvasininku ,jam buvo aktualios tokios visuomeninės problemos, kaip antai, meilė tėvynei,šviesesnės tėvynės ateities kūrimas,bet taip pat ir nepaprastas jautrumas gamtai (Lietuvos kraštovaizdžiui) ,gimtosios šalies istorijai. Manau tai bus naudinga daugiausiai tiems mokiniams,kurie apibendrintai nori apžvelgti vieną ar kitą poeto kūrybos laikotarpį ar kitiems asmeniniams tikslams. P.S.patariu aklai nenusirašinėti, nes didelė tikimybė, kad paklaustas mokytojo pakomentuoti...
Vincas Mykolaitis Putinas – pirmojo Lietuvoje intelektualinio psichologinio romano autorius. Romanas “Altorių šešėly” atspindi jaunos meniškos prigimties sielos blaškymąsi tarp kūrybos ir kunigijos. Duotoji ištrauka yra iš antrosios romano dalies “Eina gyvenimas”. Ją būtų galima pavadinti “Meilės scena baronienės dvare”. Baronienės Rainakienės rodomas dėmesys Liudui Vasariui visoje ištraukoje kelia pagrindinę temą – kokius jausmus baronienė jaučia kunigui? Duotojoje meilės scenos ištraukoje nuo pradžios iki pabaigos vyrauja dviejų žmonių dialogas. Duotoji ištrauka yra iš antrosios romano dalies “Eina gyvenimas”. Ją būtų galima pavadinti “Meilės scena baronienės dvare”. 386 žodžiai, įvertinimas bendras 8, o už turinį 9.
Donelaičio “Metai” – nepaprastas ir reikšmingas lietuvių literatūros faktas. Tai pirmas tokio masto, lygio bei žanro kūrinys mūsų literatūros istorijoje, turėjęs žymią reikšmę netgi Europos literatūros istorijoje. K. Donelaitis gyveno ir kūrė baudžiaviniais laikais – XVIII amžiuje. Būrai – tai baudžiauninkai. Jie, regis, nelaisvi žmonės, tačiau ir tarp jų gausu įvairiausių personažų. Šiuos charakterius autorius ir aprašo savo poemoje “Metai”.
Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais. Jo žvilgiai spindi bėgiu geležim. Dangus ir miškas ir peronas gimsta čia, Kur buvo vien tik tamsuma graži. Iš nebuvimo, iš nakties, iš nerimo Išėmęs mėto tolius ir medžius. Pajutę spindulius, į pievą beriamus, Pravirksta rasos, kad reikės nudžiūt. Stoty būdėtojas bučiuoja sužadėtinę (Sapne, po laikrodžiu, kur rodo tris [po keturių). Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis Ir Morzė mirksi mirgančiu variu. Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą- Raudoną dėmę tarp žalių beržų. Du žvirbliai pešasi ant geležinkelio Dėl saulės avižų. H.Radauskas- žymus XXa.vidurio poetas modernistas, lietuviško eilėrasčio poetas.
Vincas Krėvė-Mickevičius — XXa. pirmos pusės lietuvių rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Jis rašė įvairių žanrų kūrinius: romantinio, realistinio, orientalistinio, biblinių mitų pobūdžio kūrinius, kuriuose iškėlė herojinį bei dvasinį tautos egzistencijos aspektus. Vienas žymiausių V. Krėvės-Mickevičiaus kūrinių – tragedija „Skirgaila“, vaizduojanti Lietuvą istorijos kryžkelėje ir žmogų dvasinių vertybių krizės pasaulyje. Ši ištrauka – iš ketvirtosios „Skirgailos“ dalies „Bedugnė“.
XX a. prozininkas, dramaturgas ir eseistas Romualdas Granauskas yra menininkas lyg dviem veidais – ir archajiškas, ir modernus. „Gyvenimas po klevu“ (1988) – pats svarbiausias ir įdomiausias R.Granausko kūrinys, kuriame vaizdingai ir jausmingai nušviesti sovietinės santvarkos padariniai lietuvių tautai. Pagal tematiką Granauskas būtų tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, vaizduojantis žemdirbio pasaulį ir jo saulėlydį.
Rašytojas Jonas Biliūnas buvo lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas. Šio rašytojo kūryba buvo labai autobiografiška: kūriniuose dažnai buvo vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis. Taip pat žmogaus santykiai su kitu žmogumi, buvo svarbi sąžinės ir atsakomybės tema. Žymiausi Jono Biliūno kūriniai: novelės „Vagis“, „Laimės žiburys“, „Kliudžiau“, „Ubagas“ , apysaka „Liūdna pasaka“.
Ištrauka: “Reikia paminėti, kad Petras Sabaliūnas labai mylėjo bites....E gal ir jie kada nors taip varys iš namų savo tėvą... - Ir senelio akyse vėl pasirodė ašaros.” J. Biliūnas – jauniausias lietuvių literatūros klasikas. Įsimintiniausiuose kūriniuose “Kliudžiau”, “Lazda”, “Brisiaus galas”, “Laimės žiburys” rašytojas ne tik pasakoja, bet ir reaguoja į pačias situacijas, jaučia gėdą ir kaltę, sąžinės graužatį, kalba apie nelygybę, skriaudą, užuojautą.
Jonas Biliūnas – žymus XX a. pradžios lietuvių rašytojas, psichologinės prozos pradininkas. Jo kūriniuose svarbiausias yra ne pats įvykis, o to įvykio sukeltas išgyvenimas, pėdsakas, paliktas žmogaus sieloje. Šis aspektas atsiskleidžia ir paskutiniame bei didžiausiame J.Biliūno kūrinyje – apysakoje „Liūdna pasaka“. Analizuojamoje „Liūdnos pasakos“ ištraukoje (nuo žodžių: „Tą patį vakarą...“ iki „Juozapota sapnavo...“) aprašomas paskutinis lietuvių valstietės Juozapotos ir jos vyro Petro vakaras drauge.
(Nuo „keltuvas kyla, keltuvas sminga“ iki „Norėčiau būti akmeniu“) Antanas Škėma- vienas žymiausių XXa. lietuvių rašytojų, Antrojo pasaulinio karo metais emigravusių iš Lietuvos. Šio rašytojo, poeto, dramaturgo ir publicisto kūryba priklauso egzodui. Vienas žinomiausių ir gal net reprezentacinių A. Škėmos darbų yra romanas „Balta drobulė“. Tai ypač modernios specifikos, filosofinis romanas, kuriame skleidžiasi Antano Garšvos, pagrindinio veikėjo, charakteris, vidinis pasaulis, racionaliai vertinami jo poelgiai ir išgyvenimai. Temos, besiskleidžiančios šiame romane, įvairios: mirties, dievoieškos, emigracijos, meilės, kūrybos.
Henrikas Radauskas - vienas žymiausių XX a. lietuvių poetų ir ryškiausias visos lietuvių lyrikos estetizmo atstovas. Tai poetas, kurio kūryboje atsiskleidžia ir lyrizmas, ir antilyrizmas, drauge puikiai derėdami ir išreikšdami grožį. Dauguma H. Radausko eilėraščių gamtiniai, juose vaizdingai aprašomi gamtos, aplinkos vaizdai, akcentuojamas tam tikros akimirkos fiksavimas.
Antanas Vaičiulaitis- vienas žymiausių lietuvių rašytojų, novelistų, priklausantis ir teigiantis neorealistinę literatūrą. Jo kūrybai būdinga realaus ir mistinio, magiško pasaulio paralelė, puošnus stilius, rėmimasis pasaulinės kultūros šaltiniais, stilizacija. Žinomiausias jo noveles - "Rogės", "Pelkių takas", "Tavo veido šviesa"- nedvejojant galima priskirti neorealistinei literatūrai. Pats žinomiausias A. Vaičiulaičio kūrinys - poetinis romanas "Valentina".
Viljamas Šekspyras – didysis anglų dramaturgas, renesanso atstovas, svarstęs visiems opias valdovo ir tautos, žmogaus laisvės ir atsakomybės, valdžios ir dorovės problemas. Vieną žymiausių savo dramų ,,Hamletą“ jis sukūrė brandžiuoju kūrybos laikotarpiu. Tai penkių veiksmų tragedija, kurioje susipynę meilė, kerštas ir išdavystė. Šios tragedijos pagrindinis veikėjas jaunasis Danijos princas Hamletas yra kupinas dvejonių, sielvarto ir skausmo.