Referatai, kursiniai, diplominiai
30 klausimų iš bendro biologijos išsilavinimo.
Biologija  Uždaviniai   (2 psl., 8,82 kB)
Rezistorių varžos matavimo rezultatai. Aritmetinio vidurkio, statistikinės dispersijos ir kiti skaičiavimai. Histogramos sudarymas.
Inžinerija  Uždaviniai   (6 psl., 72,22 kB)
Kaip yra žinoma, jau nuo 2001 metų liepos 1 dienos, Lietuvos Respublikoje įsigaliojo taip vadinamas “naujasis” civilinis kodeksas. Minėtas kodeksas yra patvirtintas 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864, kuris skamba taip: „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas“. „Naująjį“ civilinį kodeksą sudaro šešios knygos. Sutarčių teisė yra įtvirtinta šeštoje knygoje „PRIEVOLIŲ TEISĖ“.
Teisė  Uždaviniai   (4,26 kB)
Paklausos ir pasiūlos skaičiavimai. Kaštų skaičiavimas.
Ekonomika  Uždaviniai   (7 psl., 133,42 kB)
Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas. Normaliojo skirstinio: vidurkio (matematinės vilties) a pasikliautinasis intervalas, kai vidutinis kvadratinis nuokrypis žinomas; vidurkio a pasikliautinasis intervalas, kai vidutinis kvadratinis nuokrypis nežinomas. Neparametrinių hipotezių tikrinimas. Dviejų normaliųjų atsitiktinių dydžių parametrinių hipotezių tikrinimas. Imties koreliacijos koeficiento r apskaičiavimas. Regresijos tiesės lygties radimas.
Statistika  Uždaviniai   (22 psl., 276,63 kB)
Funkcijos y = 1/(1 - x kvadr.) tyrimas. Kada funkcija turi prasmę. Funkcijos simetriškumas. Lyginė ar nelyginė fukcija. Funkcijos periodiškumas. Fukcijos asimptotės. Didėjimo ir mažėjimo intervalai.
Matematika  Uždaviniai   (3 psl., 24,33 kB)
Kinematika
2009-09-11
Rasti: 1) Žemės kampinio sukimosi; 2) laikrodžio valandinės rodyklės; 3) laikrodžio minutinės rodyklės; 4) kosminės stoties, kuri skriedama apskritimine orbita, aukštyje h = 200 km apie Žemę apsisuka per T = 88 min, kampinius greičius. Žemės spindulys R = 6370 km. Rasti Žemės paviršiaus taškų, esančių ekvatoriuje ir ϕ = 550 platumoje (Vilnius), linijinius greičius. Ratas, sukdamasis tolygiai greitėjančiai po N = 10 apsisukimų nuo sukimosi pradžios įgijo kampinį greitį ω = 20 rad/s. Rasti rato sukimosi kampinį pagreitį ε.
Mechanika  Uždaviniai   (6 psl., 117,73 kB)
Kinematika
2009-09-11
Rasti: 1) Žemės kampinio sukimosi; 2) laikrodžio valandinės rodyklės; 3) laikrodžio minutinės rodyklės; 4) kosminės stoties, kuri skriedama apskritimine orbita, aukštyje h = 200 km apie Žemę apsisuka per T = 88 min, kampinius greičius. Žemės spindulys R = 6370 km. Rasti Žemės paviršiaus taškų, esančių ekvatoriuje ir ϕ = 550 platumoje (Vilnius), linijinius greičius. Ratas, sukdamasis tolygiai greitėjančiai po N = 10 apsisukimų nuo sukimosi pradžios įgijo kampinį greitį ω = 20 rad/s. Rasti rato sukimosi kampinį pagreitį ε.
Mechanika  Uždaviniai   (6 psl., 117,73 kB)
Darbo užduotis. Nustatyti kūnų laisvojo kritimo pagreitį. Teorinio pasirengimo klausimai. Visuotinės traukos dėsnis. Kūno laisvasis kritimas ir jo pagreitis. Atsitiktinės ir sisteminės paklaidos.
Elektronika  Uždaviniai   (3 psl., 22,93 kB)
Statistika
2009-10-18
Pasikliautinę tikimybę nusako Liapunovo teorema. Užsakovų vidurkiui pasiskirstymo intervalui pasirinkome pasikliautinę tikimybę 0,95. Vadinasi tikimybė , kad užsakovų vidurkis bus šiame intervale lygi 95%.
Statistika  Uždaviniai   (1 psl., 12,23 kB)
Forsai
2009-11-09
Mes pasirinkome šią temą, nes: norėjome patys apie forsus daugiau sužinoti; supažindinti kitus su šia subkultūra; išsiaiškinti ar Kėdainiuose yra forsų. Forsų sąvoka. Forsų išvaizda. Vidinė kultūra. Laisvalaikis. Forsų draugės – fyfos Forsai pop kultūroje.
Kita  Uždaviniai   (10 psl., 1,48 MB)
Padengimo fondo sudarymas, kai įnašai kinta pagal geometrinę progresiją. Skolos padengimas kintančiais periodiniais mokėjimais Y (periodiniai mokėjimai pasirenkami kiekvienam periodui skirtingi). Sudarykite du obligacijų portfelius (3 skirtingų obligacijų) ir juos palyginkite, nustatydami jų bendrąjį pelningumą.
Finansai  Uždaviniai   (8 psl., 184,63 kB)
Makroekonomika (2)
2009-12-29
1. Pagal 1 lentelėje pateiktus šalies ekonomikos rodiklius apskaičiuokite: (2 b.) a) bendrąjį vidaus produktą b) bendrąjiį nacionalinį produktą c) nacionalines pajamas SPRENDIMAS: C – vartojamosios išlaidos; Ig – bendrosios privačios investicijos; G – vyriausybės išlaidos prekėms paslaugoms pirkti; NX – grynasis eksportas; De – nusidėvėjimas; Ti – netiesioginiai mokesčiai; IFd – disponuojamos pajamos; a) Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje. Trumpiau tariant, BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonomiknių užsienio ryšių saldas) Bendrąjį vidaus produktą galima nustatyti keliais būdais: 1. Gamybos metodas 2. Išlaidų apskaitos metodas 3. Pajamų apskaitos metodas Mes pabandisime BVP nustatyti išlaidų apskaitos metodu. Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties paklausa, t.y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. Prekės bei paslaugos pagamintos šalyje, gali būti panaudojamos: namų ūkių vartojimui, valstybės vartojimui, investicijoms į naują kapitalą arba grynųjų pardavimų užsieniečiams finansavimui (arba grynajam eksportui). BVP = C + I + G + NX, (1.1) I = Ig, (1.2) BVP = C + Ig + G + NX, (1.3) Atstatomosios investicijos (De) kompensuoja amortizaciją, t.y. kapitalo vertė sumažėjimą dėl pasenimoir susidėvėjimo, ir užtikrina pagrindinio kapitalo nusidėvėjimo atstatimą. Santykis tarp bendrųjų privačių ir atstatymo išlaidų yra geras ekonomikos būklės rodyklis. Skiriamos šios ekonomikos būklės: ● ekonomikos pakilimas; ● ekonomikos sąstingis; ● ekonomikos nuosmukis. Ekonomikos pakilimo būklė yra tuomet, kai bendrosios privačios vidaus investicijos viršija atstatymo išlaidas Ig > De. Kitais žodžiais tariant, grynųjų privačių investicijų dydis yra teigiamas In > 0. Kaip ir mūsų atveju, Ig > De, 6,1 >3,5. Taigi BVP išlaidų metodu būtų lygu: BVP = 23,2 + 6,1 + 7,2 – 0,8 = 35,70 mlrd Lt b) Iš esmės bendrasis vidaus produktas artimas bendrajam nacionaliniam produktui. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) rinkos kainų suma; tai konkrečiai šalies piliečių gautos pajamos.
Ekonomika  Uždaviniai   (107,72 kB)
Planavimas
2009-12-29
• Plačiausia prasmė daiktavardžio paslauga, būtų: pagalba, malonė, nauda, tačiau šių reikšmių neužtenka paslaugoms apibūdinti, nes paslaugomis gali būti ir priemonės, padedančios kurti paslaugas, ir darbai, kuriantys paslaugas, ir nematerialūs produktai. • Yra labai daug paslaugų sąvokų apibrėžimų: negatyvinių ir pozityvinių: o negatyviniai paslaugų veiklą apibūdina, kaip veiklą, kuri nekuria ir neperdirba fizinių produktų, taigi, neturi ir mainomosios vertės - tik vartojamąją; o pozityviniai - ji apibūdinama kaip santykis tarp paslaugų gamintojo ir paslaugų vartotojo. • Palyginti su kitomis ekonomikos sritimis, paslaugų ekonomikai yra mažai išnagrinėta arba padaryta tai gana fragmentiškai. Tą sąlygoja dvi priežastys: o statistinių šaltinių stoka, kadangi Lietuvoje oficiali paslaugų statistika pradedama vykdyti 1992 metais; o anksčiau skirtas didesnis dėmesys gamybos sukurtam BNP. • Skiriami trys paslaugų ekonomikos raidos etapai: o paslaugų ekonominio vaidmens paieškos – nuo 18 amžiaus iki 20 amžiaus ketvirto dešimtmečio; o trečiojo sektoriaus idėja ir poindustrinės visuomenės samprata – nuo 4 amžiaus dešimtmečio iki 6-7 dešimtmečio (1930-1965 metai); o šiuolaikinės kryptys ir pagrindinės problemos paslaugų teorijoje (dabartinis paslaugų teorijos etapas nuo 1965 metų). • I etapas - Paslaugų ekonominio vaidmens paieškos. o paslaugos nėra savarankiškas tyrimų objektas, o tik šalutinė problema, iškylanti analizuojant kitus ekonomikos sektorius; o Adamas Smithas (1723-1790) paslaugas pradeda vertinti kaip ūkinę veiklą, kuri susijusi su namų ūkiu, samdomu darbu, amatininkų veikla: • išskyrė du darbo tipus: gamybinį darbą, kuriantį vertę, ir negamybinį darbą, vertės neduodantį, svarbiausiu kriterijumi laikydamas darbo apčiuopiamumą; • sudarė pirmąjį paslaugų veiklos sąrašą, į kurį įtraukė tarnautojus, dvariškius, amatininkus, menininkus, medicinos darbuotojus, tačiau pabrėždamas, jog jų darbas negamybinis ir išlaidos šiems žmonėms konkuruoja su kapitalo kaupimu; o Federic Bastiat, kaip klasikinės paslaugų doktrinos kritikas, sukritikavo A. Smithą, teigdamas, kad nėra esminio skirtumo, ar žmogus suformuluoja materialų daiktą, ar teikia paslaugą, ne paslaugų vertė turi būti kildinama iš daiktų, o daiktų vertė iš paslaugų, kuriomis pasikeičia pirkėjas ir pardavėjas. Žmonės savo veikla kuria tik paslaugas; o F. Bastiat pasekėjai Clement Colson, Leon Walras ir Alfred Marshall visą veiklą visuomenėje suvokia kaip paslaugų mainus nepriklausomai nuo to, ar gaminamos prekės, ar paslaugos; o ankstesnių minčių kritikai nepritarė, kad visos paslaugos gali būti paremtos mainais (karo paslaugos, valstybės veikla, kultūrinė ir pan.), ne visų paslaugų rezultatus galima pamatuoti; o K. Marksas perėmė A. Smitho gamybinio ir negamybinio darbo teoriją bei vertės darbinę koncepciją, teigdamas, kad gamybinis darbas gali būti nacionalinio turto kūrimo šaltinis. Paslaugų teikimas vertės ir turto nekaupia. • I etapo rezultatai. Iš klasikinės A.Smitho doktrinos išsirutuliojo dvi kryptys: o pirmoji, visokią veiklą vertinusi kaip paslaugas ir neskyrusi paslaugų iš visos ūkinės veiklos visumos; o antroji, marksistinė kryptis, paslaugas laikiusi negamybine veikla, nedalyvaujančia kuriant visuomenės turtą, o dažnai net turinčia negatyvų pobūdį. • II etapas - Trečiojo sektoriaus idėja ir poindustrinės visuomenės samprata. o ekonominė krizė ir ją lydėję pramoninės gamybos nuosmukis bei masinis nedarbas paskatino bedarbius ieškoti išeities paslaugose, kurios turėjo galimybių sukurti naujas darbo vietas transporte, prekyboje, mokyme, mene; o A.G. Fisher suformuluoja trijų ekonomikos sektorių idėją: • agrarinį; • industrinį; • trečiąjį, apimantį plačias veiklos rūšis; o C. Colins pateikė detalią trijų sektorių veiklos rūšių klasifikaciją, analizavo BNP, pajamų ir vartojimo augimo bei paklausos priežastis, suvesdamas paklausos pokyčius didėjant pajamoms; o Jean Fourastie galutinai įtvirtino trijų sektorių įdėją, paslaugas tyrė ūkio augimo kontekste, ieškojo ryšio tarp techninės pažangos ir paslaugų, laikydamas paslaugų augimą techninės pažangos rezultatu; • II etapo rezultatai: o galutinai subrendo trečiojo sektoriaus idėja; o susiklostė nacionalinė statistikos sistema; o ryškėjo diskusinės sektoriaus išskyrimo problemos, neaiškios trečiojo sektoriaus augimo priežastys ir prognozės, o tai paskatino tolimesnius paslaugų tyrimus. • III etapas - Šiuolaikinės kryptys ir pagrindinės problemos paslaugų teorijoje. o detali paslaugų veiklos analizė, kruopštus statistikos duomenų rinkimas, sociologijos metodų taikymas; o gyventojų užimtumas paslaugų sektoriuje daugumoje industrinių šalių viršija industrinį ir agrarinį kartu paėmus; o JAV mokslininko Daniel Bell išryškinti šiuolaikinės visuomenės bruožai: • poindustrinė visuomenė – tai tretinė paslaugų visuomenė; • jai būdingas žinių, mokslo ir technologijų dominavimas; • joje vyrauja specialistų ir technikų klasė; • joje keičiasi vertybių sistemos ir kontrolės formos; pereinama prie platesnės gerovės sampratos; o vietoj tretinio sektoriaus įvedama paslaugų ekonomikos sąvoka (Victor Fuchs); o paslaugų ekonomika suprantama plačiau – ne kaip atskiras sektorius, o kaip ypatinga viso ūkio būsena, darbas gamyboje ir agrariniame ūkyje įgauna paslaugoms būdingus bruožus; o neoindustrializmo kryptis - Jonathan Gershuny suformuluota savitarnos ekonomikos koncepcija, atmesta paslaugų visuomenės idėja; o Gershuny idėja skatina priklausomybės tarp paslaugų paklausos ir gamybos šakų raidos analizę; o ketvirtojo arba informacinio sektoriaus pripažinimo klausimas, informacijos paslaugų poveikis šalies ūkio raidai; • III etapo rezultatai: išryškintos problemos: o paslaugų klasifikavimo ir apskaitos klausimai, siūlomi nauji klasifikavimo ir apskaitos kriterijai; o paslaugų pasiūlos problemos, diskusijos dėl paslaugų našumo, palyginti su pramonės našumu, prekių ir paslaugų komplimentarumas; o paslaugų paklausos tyrimai, paslaugų paklausos elastingumo nustatymas; o tiekėjų ir vartotojų santykių analizė, diskusijos dėl vartotojo dalyvavimo kaštų kuriant paslaugą.
Ekonomika  Uždaviniai   (35,08 kB)
Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.
Fizika  Uždaviniai   (3 psl., 17,79 kB)
Finansų kontrolinis darbas, įvertintas 10 balų.
Finansai  Uždaviniai   (22 psl., 126,95 kB)
makroekonomikos uzdaviniai
Socialinis darbas  Uždaviniai   (30 psl., 102,27 kB)
Apskaičiuoti naujai statomo vėjo elektrinių parko ekonominius rodiklius: 1. Sumines vėjo elektrinių parko kapitalines investicijas K. 2. Metines vėjo elektrinių parko techninės priežiūros išlaidas. 3. Metinį vėjo elektrinių parko nusidėvėjimą. 4. Suminius metinius kaštus. 5. Metinę elektros energijos gamybą. 6. Metines pajamas už parduotą elektros energiją. 7. Metinį pelną. 8. Metinį pelno mokestį. 9. Paskolos grąžinimo grafiką (grąžinimas pastovus): paskolos ir palūkanų dalies pasiskirstymą kiekvienais metais (pateikti ir grafiškai). 10. Grynųjų pinigų srautą. 11. Vėjo elektrinių parko nediskontuotą ir diskontuotą atsipirkimo laiką. 12. Projekto grynąją diskontuotą (esamąją) vertę. 13. Vidinę pelno normą. 14. Sudaryti projekto balansą. 16. Apskaičiuoti ribinę elektros energijos supirkimo kainą, kuriai esant projektą yra tikslinga įgyvendinti. 17. Atlikti projekto jautrumo analizę, apskaičiuojant grynąją esamąją vertę, kai: - ±2 % keičiasi banko palūkanų norma; - ±10 % keičiasi pagamintos elektros energijos kiekis; - ±10 % keičiasi kapitalinės investicijos. Padaryti išvadas apie vėjo elektrinių parko statymo tikslingumą
Kita  Uždaviniai   (7 psl., 90,31 kB)
TURINYS RAŠTO DARBO PROJEKTAVIMO UŽDUOTIS....................................................................................................................3 1. MINIMALIOS VEIKLOS PROGRAMOS APSKAIČIAVIMAS....................................................................................4 1.1. PRADINIAI DUOMENYS....................................................................................................................................................4 1.2. NAUJO PRODUKTO KŪRIMO, GAMYBOS IR REALIZAVIMO MINIMALIŲ NORMATYVINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS....................................................................................................................................................................5 1.2.1. Minimalios metinės gamybos programos Amin. skaičiavimas...........................................................................................5 1.2.2. Vienų metų apyvartinių lėšų normatyvo amin. skaičiavimas........... ..............................................................................5 1.2.3. Minimalaus normatyvinio pelno Pmin. skaičiavimas.........................................................................................................5 1.2.4. Investicijų su palūkanomis grąžinimo normų skaičiavimas............................................................................................5 1.2.5. Apyvartinių lėšų su palūkanomis grąžinimo normų skaičiavimas..................................................................................6 1.2.6.Veiklos rezultatai pagal Amin. ir finansiniai įsipareigojimai..............................................................................................6 2. OPTIMALIOS VEIKLOS PROGRAMOS SKAIČIAVIMAS..........................................................................................7 2.1. NAUJO PRODUKTO KŪRIMO, GAMYBOS, REALIZAVIMO OPTIMALIŲRODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS... ...7 2.1.1.Optimalios metinės gamybos programos Aopt. skaičiavimas.............................................................................................7 2.1.2. Optimalių apyvartinių lėšų vieniems metams normatyvo aopt. skaičiavimas...............................................................7 2.1.3. Optimalaus normatyvinio pelno Popt. skaičiavimas..........................................................................................................7 2.1.4. Investicijų, apyvartinių lėšų, jų palūkanų skaičiavimas ir pelno prognozavimas.........................................................7 2.1.5. Veiklos rezultatai pagal Aopt. ir finansiniai įsipareigojimai.............................................................................................7 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI.......................................................................................................................................................9 LITERATŪRA.............................................................................................................................................................................10
Vadyba  Uždaviniai   (9 psl., 32,41 kB)
Finansinės analizės uždaviniai ir jų skaičiavimai. Apskaičiuota:apyvartinio kapitalo poreikis,apyvartinio kapitalo pasikeitimai,mokumo rodikliai,pabaigta pelno (nuostolio) ataskaita,įvertintas imonės pelningumas, vienai akcijai tenkantis pelnas,finansinis ir bendrasis svertai,įvertinta įmonės veiklos efektyvumo būklė,vienos paprastosios akcijos pelnas.
Apskaita  Uždaviniai   (11 psl., 46,93 kB)