1. J. Biliūnas -Lietuvių literatūros klasikas. Jo kūrybos tematika: skriauda, kaltė, nuoskauda. Rašytojas daugiausia dėmesio skyrė moralinėms problemoms. J. Biliūno kūryba pasižymi aiškiu žmogaus vidinių išgyvenimų pavaizdavimu, tauriu humanizmu, jautriais ir lyriškais darbo žmonių paveikslais. Pamatinis visų kūrinių motyvas - žmogiškumas. J. Biliūnui didelę įtaką darė gyvenimo našta, kuri rašytoją slėgė visą amžių. Rašytojas aplinkui matė prislėgtus, išnaudojamus, skriaudžiamus ir niekinamus žmones, kurios ir aprašė savo kūriniuose. Skriauda ir skausmas - j. Biliūno kūrybos dėmesio centre.

Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 16,7 kB)

Lietuvos švietimo sistema, jos struktūra, pagrindinės švietimo reformos kryptys. Švietimo problemos (ugdymo proceso organizavimas ir valdymas, tautinio tapatumo ugdymas, mokinio ugdymas laisvei, demokratijai). Profiliuotas mokymas, jo ypatumai. Švietimo vadyba. Suaugusių žmonių mokymas ir švietimas

Pedagogika  Konspektai   (64 psl., 231,23 kB)

Rašinys apie lietuviškumo, patriotiškumo ir gimtosios kalbos puoselėjimą senojoje lietuvių literatūroje

Lietuvių kalba  2013 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 10,89 kB)

• rėmimasis grožinės literatūros ir kitų meno rūšių (dailės, muzikos, teatro, kino, fotografijos ir kt.) kūriniais; • rėmimasis kultūros istorijos faktais ir reiškiniais (pavyzdžiui, menininkų biografijomis, religija, filosofija); • rėmimasis istorijos žiniomis; • šiuolaikinės kultūros formų ir reiškinių (muziejų, festivalių ir pan.) suvokimas ir vertinimas; • rėmimasis lietuvių ir visuotinės kultūros ženklais; • rėmimasis kultūros ir mokslo autoritetų mintimis ir kt.

Filologija  Analizės   (5 psl., 22,48 kB)

Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaita. Kažkada knyga buvo vienintelis žinių šaltinis, vienintelė pramoga. Žmonės mėgsta skaityti, nes knygos turi paslaptingas nematomas duris, už kurių yra nuostabus vaizduotės ir svajonių pasaulis. Tik reikia tas duris atverti ir drąsiai žengti į tą nuostabų knygų pasaulį. Knyga – tai žinių lobynas. Skaitymas nejučiomis teikia mums daug naudos. Niekas nesugeba..

Literatūra  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 11,05 kB)

Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje.

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (3 psl., 11,25 kB)

Tai darbas apie Homero "Odisėją" PowerPoint programa.

Literatūra  Pateiktys   (10 psl., 827,38 kB)

11-12kl. kūrinių (prozos) įžangos. J. Biliūnas Šatrijos Ragana Vincas Mykolaitis-Putinas Jurgis Savickis A. Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Juozas Aputis R. Granauskas Saulius Šaltenis

Lietuvių kalba  Paruoštukės   (2 psl., 6,5 kB)

Grožėjimosi objektas Antano Baranausko „Anykščių šilelyje“ – remdamiesi kūriniu ir savo patirtimi aptarkite, ar grožis gali tapti argumentu ir raginimu etiškam elgesiui.

Literatūra  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 13,81 kB)

santrauka temos ir kartu analizė. A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“ - vienas iš žymiausių lietuvių klasikinės poezijos kūrinių. Baranauskas sukūrė himną ne tik savo gimtajam Anykščių kraštui, bet ir liaudies žmogui, išaukštino ne tik Lietuvos žemės spalvų ir garsų grožį, bet ir kalbos, tautosakos bei tautodailės lobiais tą grožį įamžinusį liaudies genijų. Kūrinyje atsispindi liaudies žmogaus pasaulėjauta, jo kūrybinės galios, humanizmas, nepalaužiama laisvės meilė. Ir pro subjektyvias Baranausko nuotaikas, jo idėjinį ribotumą objektyvūs miško ir liaudies gyvenimo vaizdai poemoje leidžia pajusti baudžiavinės Lietuvos tikrovę.

Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 10,45 kB)

Egziuperi gyvenimo faktai susiję su kūriniu, pavadinimo aiškinimas, citatos iš kūrinio, trumpas siužetas ir t.t. Darbas įvertintas 10

Lietuvių kalba  Pateiktys   (14 psl., 278,38 kB)

KULTŪRA 4. Teigiama, kad muzika ir literatūra remiasi bendrais sekos, pusiausvyros ir plėtotės principais. Pasirinkite muzikos ir literatūros kūrinių ir įrodykite šiuos vidinio komponavimo dėsningumus.

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 8,98 kB)

Salomėja Nėris- didelio talento lyrikė, lietuvių tautos pasididžiavimas, ryškiausia romantinės pasaulėjautos kūrėja. Kurti pradėjo labai jauna ir išleido penkis gražius eilėraščių rinkinius: „Pėdos smėly“, „Diemedžiu žydėsiu“ ir kitus ir taip įsitvirtino geriausių gretose. Eilėraštis „Troškulys“- tai vienas gražiausių poetės kūrinių, kuriame atspindi lyrinio subjekto ir tėvynės ryšys. Eilėraščio pavadinimas „ Troškulys“- tai tarsi raktas į kūrinį. Šiame kūrinyje troškulys turi kiek kitokią-perkeltinę reikšmę.Tai –ne noras atsigerti vandens ir taip numalšinti troškulį, tai- dvasios troškulys, kada žmogus neturi to, ko ilgisi-gimtinės, ko trokšta jo širdis. Tokį troškulį sunku numalšinti. Jis praeitų tik tada, kai dvasia gautų to, ko trokšta. Eilėraštis pradedamas lyrinio subjekto dvasine būsena. Sieloje žaizda, išdeginta žarijomis. Tai reiškia, kad jos dvasinis pasaulis sužeistas, kenčiantis. Krūtinę maudžia skausmas- tai prarastos tėvynės ilgesys, liūdesys ir begalinis skausmas. Visa tai eilėraščio žmogui trukdo gyventi, būti tikru, pilnaverčiu žmogumi. Antroje strofoje įterpiamas pasakos motyvas apie avinėlio pėdą, iš kurios atsigėręs Joniukas pavirto avinėliu. Kaip tik to trokšta lyrinis subjektas: „Jei atrasčiau avinėlio pėdą/ Gimtajame takelyje išmintą...“. Tada lyrinis subjektas galėtų numalšinti troškulį, kuris maudžia jo krūtinėj, nes jis „atsigertų“ iš pėdos, esančios jo gimtinėje. Tėvynė yra vaistas žmogaus sielai, tik ji gali ją išgydyti „Troškulį galėčiau nuraminti“. Eilėraštyje aprašomas gimtinės vaizdas, kurį prisimena lyrinis subjektas. Tai – kalneliai, pievos, miškai. Viskas gražu ir miela ne tik akiai, bet ir širdžiai. Šie vaizdai- tai tarsi prarastos, bet mylimos tėvynės simboliai. Eilėraščio žmogus prisimena vandens šaltinį žalią, kada sėmė vandenį būdamas gimtinėje. Atmintyje iškyla margas ruduo, krintančiais geltonais beržo lapais. Kalbant apie tėvynę išryškėja žalia ir geltona spalva. Tai galėtų simbolizuoti ramybę, šviesą ir šilumą. Šios spalvos paryškina lyrinio subjekto jausmus ir prisiminimus apie gimtinę. Bet visa, kas gražu ir miela, visus malonius išgyvenimus užgožia juodoji širdgėla. Tai- tėvynės praradimas, skausmas, ilgesys. Juoda spalva dar labiau visa tai pabrėžia, nes juk ji simbolizuoja mirtį, vienatvę, netekimą. Bet apie šią nelaimę lyrinis subjektas net nežinojo, tai jam buvo netikėta ir kartu labai skausminga, nes juk nėra nieko baisiau ir skaudžiau, kaip būti atskirtam toli nuo tėvynės. Eilėraščio žmogus išgyvena ilgesį dėl tėvynės, bet jaučia, kad ir tėvynėje jo ilgisi „Dūsauja saulėlydžiu motulė...“. Nors lyrinis subjektas toli nuo Lietuvos, tačiau jis ne tik prisimena tėvynės vaizdus, jo atmintyje išlikę ir paukščių, gervių skridimo garsai. Tai tik patvirtina, koks stiprus ryšys sieja jį su gimtąja žeme. Jo atmintyje išlikę vaizdai apie rytmečio šalną, kuri būna ankstyvą rudenį, kada visa žolė baltuoja. Visi šie vaizdai- tai rudenio motyvai, kurie jungia lyrinį „aš“ su gimtine, jos gamta. Kaip ir visas eilėraštis, taip ir jo pabaiga liūdna. Lietuvoje likęs berželis liūdi, verkia šaltomis ašaromis. Tai reiškia, kad kenčia ne tik žmogus, netekęs tėvynė, bet ir visa gamta tai išgyvena. Ji – tarsi žmogus, ji turi jausmus, sielą ir širdį. Todėl galime sakyti, jog gamtą ir žmogų jungia stiprus ryšys, nes kai žmogus jaučiasi gerai, yra laimingas, tada ir gamta yra gyva, tarsi džiaugtųsi kartu su žmogumi, o jeigu žmogus liūdnas, vienišas, gamta tarsi apmirusi, jaučiamas liūdesys, vyrauja tamsios spalvos. Šiame eilėraštyje yra daug meninių priemonių. Labai gražios metaforos „maudžia troškulys krūtinėj“, „Dūsauja saulėlydžiu motulė“. Yra ir daugybė vaizdingų veiksmažodžių: maudžia, dūsauja, byra. Visa tai eilėraščiui suteikia vaizdingumo, labiau išryškinami jausmai ir išgyvenimai. Tėvynė- didžiausias kiekvieno žmogaus turtas, o ypač to, kuris jos neteko. Šis eilėraštis yra tarsi lyrinio subjekto monologas, kuriuo jis iškalba savo jausmus, troškimus ir išgyvenimus dėl prarastos tėvynės. Tačiau gimtinė visada gyvuos lyrinio subjekto širdyje, nors jis yra toli nuo Lietuvos. Eilėraščio veikėjas patriotas, mylintis ir gerbiantis savo tėvynę.

Literatūra  Analizės   (2 psl., 7,94 kB)

Tragedijoje yra daug Šekspyro skepticizmo, būdingo vėlyvajam renesansui. Ankstyvojo renesanso humanistai žmogų laikė idealiu Dievo kūriniu, siekiančiu gyvenimo tiesos, negalinčiu daryti blogio, bet skepticizmas tam prieštarauja. Hamletas – vėlyvojo Renesanso žmogus, bet kokia kaina siekiantis tiesos.

Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 10,36 kB)

Temos aktualumas. Grožinis kūrinys – tai rašytojo papasakota gyvenimo istorija, kūrėjo vizija, užrašyta raidėmis. Literatūra yra rašto kalba, jos žodžiai kiekvieną paliečia, sušvyti ir parodo netikėtą ar pamirštą, o gal ir nežinomą prasmių galimybę. Perskaitytas tekstas tarsi išsiskleidžia kalba, raidė susijungia su garsu ir užrašytos mintys pasipildo naujomis reikšmėmis. Pasak V. Daujotytės, "Kalba apibrėžia mūsų tikrovę. Bet kalba ir veda prie ribos, kur aiškumas baigiasi, palikdama ištarti – „nežinau“, „galbūt“, „tikriausiai“, „kažkas“ (1999; p. 274). Mokytis analizuoti ir interpretuoti tekstą mokinys pradeda labai anksti: galbūt tada, kai pirmą sykį raiškiai perskaito mokytojo užduotą eilėraštį, atpasakoja rišlaus teksto ištrauką. Pradžios mokykloje nuo I klasės pradėjęs teksto skaitymą ir analizavimą, mokinys šio meno ir darbo mokosi visą mokyklos laikotarpį. Mokiniai, skaitydami grožinę literatūrą, ne tik tobulina, turtina savo kalbą, bet ir mokosi pastebėti jos grožį, neįprastus, vaizdingus posakius, išmoksta naujų poetikos sąvokų („vaizdingi žodžiai”, „maloniniai žodžiai”). Kadangi mano darbo tema Prozos teksto analizė pagrindinėje mokykloje, domėjausi, kaip V – X klasių mokiniai analizuoja prozos kūrinius. Temą pasirinkau todėl, kad prozos tekstai įvairiai analizuojami mokykloje ir man buvo svarbu išsiaiškinti, kokiais metodais ir būdais tai daroma. Darbo tikslas: apžvelgti prozos teksto analizę pasirinktose klasėse bei įvertinti mokymo priemonių ir metodų taikymo galimybes. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti mokslinę literatūrą; • Sudaryti anketas V - X klasių mokiniams ir mokytojams siekiant išsiaiškinti mokymo priemonių ir metodų taikymo galimybes literatūros pamokose; • Išsiaiškinti mokinių nuomonę apie grožinių kūrinių analizę; • Aptarti pamokoje naudojamas mokymo priemones, mokymo metodus bei jų pritaikymo efektyvumą. Darbo objektas: Prozos teksto analizės galimybės literatūros pamokose Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė ir rezultatų (kaimo ir miesto mokyklų) anketavimas, kokybinių ir kiekybinių duomenų analizė. Darbo struktūra: Teorinėje darbo dalyje siekiau išsiaiškinti teksto sampratą, apžvelgiau teksto požymius ir bruožus, teksto sandarą, skaidymą ir siejimą. Taip pat siekiau išsiaiškinti, kaip įvairūs autoriai pateikia analizės ir interpretacijos sampratą, kokius analizės metodus ir būdus siūlo, aptariau klasikinius ir netradicinius mokymo ir mokymosi metodus. Išanalizavau pagrindinės mokyklos vadovėliuose siūlomas kūrybines užduotis ir metodinius būdus. Tiriamojoje dalyje pateikiau tyrimo rezultatų analizę ir apibendrinimą. Darbą pabaigiau išvadomis ir pasiūlymais.

Lietuvių kalba  Diplominiai darbai   (87 psl., 133,19 kB)