Įvadas: Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis: pasakojamąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas. Ryškiausia lietuvių liaudies lyrikos rūšis yra dainos, šią kūrybos rūšį imta vadinti dainuojamąja tautosaka. Dainuojamosios tautosakos žanrai – daina, sutartinė, rauda. Dar yra skiriama ir trečioji tautosakos rūšis – smulkioji tautosaka. Jai priklauso: mįslės, patarlės, priežodžiai, gamtos garsų mėgdžiojimas ir kt.

Lietuvių kalba  Referatai   (6 psl., 16,14 kB)

derybu menas

Komunikacijos  Referatai   (11 psl., 19,37 kB)

Kursainis darbas apie seimos , kaip artimiausios socialines aplinkos itaka moksleiviu fiziniam aktyvumui

Socialinis darbas  Kursiniai darbai   (25 psl., 81,98 kB)

M.Valančius - lietuvių grožinės prozos pradininkas - gimė 1801m. vasario 16d. Nasrėnų kaime, netoli Salantų (Kretingos raj.) turtingo valstiečio šeimoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje. 1828m. M.Valančius tapo kunigu. Jis užėmė aukštas pareigas: buvo Vilniaus ir Peterburgo dvasinių akademijų profesorius, Varnių dvasinės seminarijos rektorius, o nuo 1850m. - Žemaičių vyskupas.
   

Lietuvių kalba  Kita   (11 psl., 93,08 kB)