Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Rastas 41 rezultatas
Neoromantizmas
2012-11-26
15 skaidrių. Terminas ,,neoromantizmas” lietuvių literatūros tyrinėtojų vartojamas apibūdinti dviem reiškiniams – XX amžiaus pradžios literatūrai, visų pirma prozai (Vaižganto, Vinco Krėvės, Šatrijos Raganos, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės ir kt.), bei 3-iojo dešimtmečio pabaigos – 4-ojo dešimtmečio poezija. Ryškiausi pastarojo neoromantizmo atstovai – Jonas Aistis, Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Bernardas Brazdžionis.
Rašytojų biografijos ir kūrybos bruožai
2011-05-04
Čia aprašyta kelių lietuvių rašytojų biografija ir kūrybos bruožai
„Nepaleiskim iš rankų ateities“
2011-04-11
Gimnazijoje atsiranda vis daugiau linkusių nusikalsti paauglių ir dar daugiau, nors nepadariusių rimtų nusikaltimų, bet esančių policijos akiratyje. Dalis jų auga socialiai apleistose, nepilnose šeimose, kiti - šeimose, kur tėvai dirba ir neturi laiko rūpintis savo vaikais. Tokie jaunuoliai buriasi į grupes, pradeda prastai lankyti gimnaziją, kyla problemų bendraujant su bendraamžiais, tėvais ir mokytojais. Jiems trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, bendravimo įgūdžių, informacijos, kur galima kreiptis pagalbos įvairiais kriziniais gyvenimo atvejais. Jie kaip ir suaugusieji savo problemas bando išspręsti vartodami alkoholį, narkotikus, darydami nusikaltimus, demonstruodami jėgą. Jaunuoliai, kurie savo šeimose mato smurtą, prievartą ir išnaudojimą, tarsi yra užprogramuojami ateityje kurti tokias pat šeimas. Šiuo projektu bus siekiama padidinti Svėdasų gimnazijos rizikos grupės paauglių galimybę tapti pilnaverčiais visuomenės nariais; skatinti jų aktyvumą prevencinėje narkomanijos ir nusikalstamumo jaunimo tarpe problemų sprendimo veikloje.
Rašytojų konspektai
2011-03-27
Lietuvių rašytojų konspektai: biografija ir kūrybos bruožai.
Lietuvių XX amžiaus literatūra
2010-04-10
1904 m. gegužės 7 d. Rusijos caro dekretu buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Lietuva - vienintelis Europos kraštas, kur už knygą gimtąja kalba buvo tremiama į Sibirą, - tik XX a. pradžioje įžengė į viešo visuomeninio gyvenimo ir viešos kultūrinės veiklos kelią. Nesant kitų demokratijos institucijų, legali spauda tapo svarbiausia krašto interesų tribūna, lemtingu besiformuojančios pilietinės visuomenės savęs pažinimo ir susitelkimo veiksniu. Idealoginė cenzūra neleido visiškai atsiskleisti menininkams. Tuo metų kultūrą ir švietima griežtai kontroliavo valstybės saugumo organai. Atbudusios tautos dvasinės jėgos, ilgai slopintos, veržėsi į viešumą, kad tartų savo žodį visose srityse. Pirmasis atgautos lietuviškos spaudos dešimtmetis paženklintas staigiu kūrybinės energijos proveržiu ir stambių individualybių debiutais, kurie bus lemtingi visai šio šimtmečio lietuvių kultūros raidai.
Ar menas daro žmogų geresnį
2009-10-13
Publicistinis samprotaujamasis rašinys (535 žodžių). Kad menas daro įtaką žmogui žinoma jau nuo seno. Mūsų tautai menas padėjo išsaugoti lietuvybę! Juk bebaimiai, bandyto užtildyti žodžio, proveržiai atvėrė tautiečių akis ir privertė sukilti prieš tai, kas neteisėta, antžmogiška ir kraupu. Tik tų – kuriančių žmonių (Maironio, M. K. Čiurlionio, Vydūno, Vaižganto ir kitų) – žodžiu, daina, lietuvišku muzikos skambėsiu buvo žadinama tautinė savimonė.
Lietuvos autorių konspektas
2009-09-06
Trumpi lietuvių literatūros autorių aprašymai. Abiturientams puiki pagalbinė medžiaga ruošiantis egzaminams. Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Vincas Krėvė. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Jurgis Savickis. Salomėja Nėris. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Nijolė Miliauskaitė.
Fotografijos gimimas
2009-09-03
Fotografija – vienas didžiausių XIX a. išradimų. Dažnai galvojama, kad fotografiją išrado vienas žmogus – Louisas Jacques Mandé Daguerre, kurio vardu buvo pavadintas 1839 m. sausio 7 d. Prancūzijoje paskelbtas fotografinis būdas. Dar 1822 m. vienam iš fotografijos išradėjų prancūzui Josephui Nicéphore Niepce po ilgų bandymų nusišypsojo sėkmė – jis sukūrė heliografiją, fotomechaninį atvaizdų dauginimo būdą, o anglas Williamas Henry Fox Talbotas 1835 m. padarė negatyvinį atvaizdą ant popieriaus.
Lietuvos istorinių įvykių datos
2009-08-31
Lietuvos istorinių datų rinkinys nuo ledynmečio iki 2000 metų.
Senųjų žmonių paveikslas V. Krėvės kūryboje
2009-08-27
Daugelis lietuvių rašytojų savo kūriniuose stengėsi pavaizduoti senųjų žmonių gyvenimą, pasaulėžiūrą, likimą. Senieji žmonės rašytojams yra įdomūs, nes turi sukaupę gyvenimišką patirtį, turi savitą požiūrį į pasaulį ir gyvena pagal nusistovėjusias moralines normas. Rašytojo V. Krėvės apsakyme “Skerdžius” iškyla XIX - XX a. kaimo žmonių buities paveikslas. Autoriui rūpi žmonių dvasinės vertybės, todėl jis išskiria du seniausius Pagirių sodžiuje: Grainio liepą ir Skerdžių. Lapinas senas, bet “drūtas kaip stipriai žemėn įaugęs ąžuolas”. Liepas sena, bet stipriausia, aukščiausia, plačiašakė, gyvybinga. Abu žemės vaikai.
Lietuvių autorių biografijos
2009-08-07
Kristijonas Donelaitis. Maironis. Jonas Biliūnas. Šatrijos Ragana. Vaižgantas. Vincas Krėvė. Balys Sruoga. Vincas Mykolaitis-Putinas. Salomėja Nėris. Antanas Vaičiulaitis. Henrikas Radauskas. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Saulius Šaltenis. Bitė Vilimaitė. Vanda Juknaitė. Judita Vaičiūnaitė. Marcelijus Martinaitis. Sigitas Geda. Nijolė Miliauskaitė. Tomas Venclova.
M. Katiliškio "Užuovėja"
2009-07-10
Užuovėja - novelių romanas. Visos novelės tarpusavyje yra susijusios ne tik išorinėmis, bet ir idėjinėmis jungtimis. Čia vaizduojamas tarpukario metų Aukštaitijos kaimas, žmonės, ūkio darbai per keturis metų laikus. Užuovėjos probleminis centras - lietuvis ir žemė. Čia slypi mūsų savitumo, savęs atpažinimo ir išlikimo galimybė. M. Katiliškio prozoje paprastumas yra apgaulingas. Katiliškiui svarbiausia parodyti jausmą. Jį išreiškia per daikto ir gamtos apraiškas. Atrodo, kad jausmas ne žmogaus, o gamtos ir jį apibūdinti neįmanoma. Jausmas ateina iš išorės.
XVIIIa. Kristijonas Donelaitis parašė epinę didaktinę poemą "Metai". Šio kūrinio tikslas – pavaizduoti tuometinį būrų gyvenimą, buitį, socialinę padėtį. Keturi metų laikai visa tai leidžia aprėpti, todėl poema skirsto", "Rudenio gėrybės" ir "Žiemos rūpesčiai". Visose dalyse vaizduojama žmogaus ir gamtos paralelė.
Kūno kultūros mokytojas William G. Morgan, norėdamas atrasti žaidimą, kurį galima žaisti uždaroje vietoje be didelių traumų, 1895 metais Mančesteryje sugalvojo tinklinį. Pradžioje jis vadinosi „Mintonette“, tačiau netrukus, po...
Muziejai
2009-07-09
Muziejai, kultūrinės švietimo įstaigos, saugančios, tiriančios ir eksponuojančios materialines ir dvasines kultūros vertybes. Pagal kaupiamų eksponatų profilį muziejai paprastai yra istorijos (bendrosios istorijos, archeologijos, etnografijos), gamtos mokslų (zoologijos, botanikos), meno (vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės, teatro, muzikos), literatūros, kraštotyros, memorialiniai.
Velykų papročiai Lietuvvoje
2009-07-09
Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šėtoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes.
Velykos
2009-07-09
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šėtoną).
B. Radzevičius
2009-07-09
B. Radzevičius yra iškiliausias penktojo dešimtmečio kartos rašytojas. Suėmęs tradicinius epopėjinius romano elementus (gausūs aprašymai, dienoraščių citatos), B. Radzevičiaus kūrinys juda į vieną magnetinį centrą – kaip kaimo aplinkoje, kolektyviniame žmonių buvime, nuo pat kūdikystės dienų formuojasi būsimo literato asmenybė, jo pažinimo resursai, pojūčiai jautrumas, vertybių nuovoka, perskaitytų knygų atverti horizontai , noras pačiam prabilti. Herojus siekia pajusti save kaip tėvynės, gimtinės, giminės žmogų ir kaip autonomišką asmenybę, laisvą kūrėją.
V. Mykolaičio Putino "Altorių šešėly"
2009-07-09
Vincas Mykolaitis - Putinas - lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius.”Altorių šešėly”- žinomiausias psichologinis – intelektualinis romanas. Šios ištraukos tema- žmogaus ir gamtos ryšys. Segmento pradžia -aiškus veiksmo laikas:” Pagaliau pasibaigė pirmieji mokslo metai, laimingai praėjo egzaminai. Analiė įvertinta 8 balais.
Psichologijos darbas pristatytas Utenos kolegijoje. Už darbą gavau 10. Darbe visur tekste parašyta iš kur kokia informacija imta. Šiandiena pasaulio mokslininkų dėmesys nukreiptas į žmonijos gamtinių sąlygų išsaugojimą. Ši problema vis dažniau siejama su asmenybės dorovine raida, todėl yra labai aktuali ir susijusi su ugdymo fenomenu. Ugdymu siekiama augančiajai kartai perduoti socialinę patirtį, kurią sudaro mokslo žinios, praktinė žmonių veikla, socialinės vertybės. Ugdymu siekiama plėtoti vaiko protą, jausmus, fizines galias.
Moters tema lietuvių prozoje
2009-06-30
Dvi moteris rašytojas Žemaitę ir Šatrijos Raganą jungia Povilas Višinskis, atvedęs abi į literatūrą. Jas jungia ir tai, kad jų kūrinių herojai dažniausiai moterys. Žemaitė - realizmo srovės atstovė. Šatrijos Ragana - psichologinio realizmo krypties rašytoja. Žemaitė galėjo didžiuotis tik savo kilme, mokytis būsimajai rašytojai neteko. Šatrijos Ragana tėvų namuose guvernančių lavinta prancūziškai ir vokiškai, energingai siekdama išsimokslinimo, studijavo Ciuriche ir Friburge. Klausė pedagogikos, estetikos, filosofijos, literatūros paskaitų.
Literatūros rūšys ir žanrai
2009-06-06
Lyriniai kūriniai. Lyrikos žanrai. Lyrikos tipai. Epiniai kūriniai. Epo žanrai. Draminiai kūriniai. Dramos žanrai. Grožinės literatūros kalba. Poetinė leksika. Poetinė sintaksė. Poetinė fonetika. Eilėdara. Literatūros rūšių skirtumus lemia pasakotojo santykis su tikrove. Jei kūrinio pasakotojas tarsi iš šalies stebi įvykius, žmones, turime epinį kūrinį. Jei pasakotojas vienaip ar kitaip išreiškia savo vidinius nusiteikimus, laikome lyriniu. Kūriniai, kuriuose nėra pasakotojo, o veiksmo įvykiai perteikiami veikėjų poelgiais ir pokalbiais, yra draminiai.
Anykščių rajonas
2009-06-05
Išgarsintas mūsų literatūros klasikų A. Baranausko, J. Biliūno, A. Žukausko-Vienuolio, J. Tumo-Vaižganto, pasidabinęs kalvomis ir šilais, perjuostas melsvu Šventosios kaspinu Anykščių rajonas – viena iš labiausiai lankomų rytų Lietuvos vietų. Lankytojus traukia noras pamatyti šio krašto istorijos-kultūros paminklus, savo akimis pažvelgti į rašytojų gimtines ir vietas, aprašytas jų kūrininiuose, reto grožio gamtovaizdžius. Iš visų pusių Anykščius supa, anot A. Baranausko, “kalnai ant kalnų, ė ant tų kalnų kalnai ir maži kalneliai…”. Miestas įsikūręs giliame šventosios slėnyje, pabiręs abipus Šventosios intako Anykštos žemupio.
K. Donelaitis - gyvenimas ir kūryba
2009-05-25
K.Donelaitis “Metai”. Išminčiai K.Donelaičio “Metuose”. K. Donelaičio asmenybė, vertybių sistema “Metuose”. Gamta ir žmogus K.Donelaičio “Metuose”. Skaitydami Kristijono Donelaičio “Metus”, pastebime, kad nemažą kūrinio dalį sudaro Lauro, Selmo ir šaltyšiaus Pričkaus pamokančios bei patariančios kalbos, kuriose, be abejonės, regime paties autoriaus pozicją. Todėl galime spręsti, kad vienas iš Donelaičio tikslų buvo parodyti žmonėms, kaip reikia teisingai elgtis, o tas, kuris teisingai elgiasi, yra ir išmintingas.
Maironis - gyvenimo ir kūrybos analizė
2009-05-25
"Trakų pilis" . "Išnyksiu kaip dūmas". Tėvynės praeitis ir dabartis Maironio lyrikoje. “Seniai aš laukiu išsiilgęs…”. Maironio biografija. Kūryba. Poeto vaidmuo ir samprata. Dievo globa. Dramatizmo šaltiniai. Poetas ir tauta. Tautos kultūra ir kalba. Istorijos vyksmas. Meilė. Liaudies ir tautos kultūra. Mokslo vaidmuo. Požiūris į pagonybę ir krikščionybę. Požiūris į sulenkėjusią dvarininkiją. Lyrikos formos. Poemos. Dramos. Poeto lemtis. “Trakų pilies” žanras - eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis. Eilėraščio nuotaika gana liūdna, nes kalbama apie laiko sugriautą pilį. Eilėraštį sudaro penki šešiaeiliai posmai. Jie vientisos, išbaigtos struktūros (posmo pabaiga sutampa su sakinio). Eilėraščio rimas – kryžminis (ababcc). Kiekvieno posmo paskutinės dvi eilutės apibendrina posmą, padaroma išvada.
Kūrinio analizė
2009-05-22
Veikėjai. Fabula. Fabulos elementai. Nefabuliniai kūrinio komponentai. Kūrinio kompozicija. Kompozicijos formos. Kūrinio laikas ir erdvė. Loginis kūrinio turinys „įsikūnija" vaizdiniame pasaulyje ir taip konkretėja. Šį sluoksnį sudaro veikėjai, jų veiksmai, fabula, įvairaus turinio aprašomieji vaizdai, pasakotojas, lyrinis „aš", kūrinio erdvė ir laikas. Meninio pasaulio centre yra žmogus - kūrinio veikėjas. Veikėjas gali būti ne tik žmogus, bet ir daiktas, augalas (K. Borutos „Javų varžybos", sakmė „Uosis"), gyvūnas (P. Cvirkos „Šyvio gyvenimas", A. Čechovo „Kaštone"), negyvosios gamtos reiškiniai (K. Ušinskio „Vėjas ir saulė") ir t.t. Tačiau literatūros teorija pirmiausia kreipia dėmesį į veikėją žmogų
Vaižgantas sakė, kad pirmieji jo norai - tai sukaupti į vieną vietą lietuvių tautos “deimančiukus”, kurių daug yra pilkame gyvenime. Vaižgantui “deimančiukai “- tai meilė gamtai, gerumas, kūrybiniai sugebėjimai, jautrumas. Ir nesvarbu, kokiomis sąlygomis jie išsaugoti, svarbu, kad jie užauga, išsikeroja žmoguje. Vienas tokių Vaižganto “deimančiukų” yra menas, kuris padeda žmogui gyventi. Vienas lietuvių nacionalinio charakterio bruožų - meniniai sugebėjimai.
Žmonės “deimančiukai“ “Dėdėse ir dėdienėse“
2009-05-14
Pats Vaižgantas gerai pažinojo lietuvių tautodailę, etnografiją, buitį, tautosaką, papročius ir tradicijas. Taip pat gerai suprato žmonių psichologiją, jų būdo savybes, pasaulėžiūrą. Jis pabandė atrinkti "geruosius" lietuvių charakterio bruožus. Vaižgantą stebino, kad papročiai ir tradicijos per ilgus amžius gerai išsilaikę, taigi lietuviai prisitaikę prie gyvenimo. Daugelis lietuvių nacionalinio charakterio bruožų ir slypi "Dėdžių ir dėdienių" personažuose.
Vaižgantas
2009-04-09
Juozas Tumas-Vaižgantas - vienas ryškiausių XIX a. pabaigos-XX a. pirmosios pusės lietuvių rašytojų, savo kūryba ir asmenybe sujungęs tautinio atgimimo epochą, XX a. pradžioje lietuvių kultūros pakilimą ir nepriklausomą Lietuvą.
Būsimasis rašytojas gimė Maleišių kaime, Svėdasų valsčiuje. Gražios pašvenčių apylinkės, apipintos poetiškais padavimais, darni gausi šeima, turtinga kaimo žmonių šnekta išugdė jo būdą ir literatūrinį talentą. Iš gimtųjų apylinkių, vaikystės ir jaunystės prisiminimų Vaižgantas pasisėmė daugelį savo kūrybos temų, veikėjų prototipų. Baigęs Kauno kunigų seminariją, Tumas pačiais sunkiausiais spaudos draudimo metais ėmėsi lietuviškosios raštijos darbo.
Maironis
2008-10-28
Maironis, jo biografija, kūryba, veikla.