Tas pats, ką rašiau kitoje temoje:
Sveiki,
Nors ir pavėluotai, bet panorau išreikšti savo nuomonę ekonomikos (ir verslo vadybos, nes neretai šie dalykai, galbūt ir klaidingai, yra sugretinami) studijų klausimu. Pasiskaitęs šią ir kelias panašias temas, matau kad yra daug žinančių, kur koks yra suteikiamų žinių „lygis“, kur stoja „durneliai“ ir kur „protingi“, kurios studijos yra „prestižinės“ ir kur yra daugiau „perspektyvų“. Taigi, turiu kai ką pasakyti šiais ir kitais klausimais. Esu būsimas antrakursis, studijuoju ekonomiką ir verslo administravimą. Kas netingi skaityti, žemiau pateikiu keletą savo subjektyvių pamąstymų.
Taigi, visų pirma „žinios“. Aplink girdžiu kalbant, apie gaunamų žinių lygį viename ar kitame universitete. Girdžiu: „VU – prestižas“ , „ISM – kas turi daug pinigų“, „Apie kolegijas iš viso nešneku“ ir panašiai. Ir dauguma tokių pasisakymų pagrindžiami tik tuo, kad „man taip atrodo“. Aišku, skirtumų tarp aukštųjų mokyklų yra, tačiau apskritai, visų Lietuvos aukštojo išsilavinimo įstaigų suteikiamos žinios yra pakankamai žemo lygio, lyginant su globaliu lygiu. Negana to, realybėje gautas žinias panaudosite gal tik 10%. Tokią nuomonę susidariau iš bendravimo su baigusiais studentais, dirbančiais didelėse kompanijose bei iš vadovų pasisakymų. Žinoma, universitetas išugdo tam tikrą bendrą suvokimą, tačiau dažniausiai darbe visko mokomasi iš naujo, nes deja specialisto iš tavęs Lietuvos universitetai greičiausiai nepadarys. Žinoma, jei užtenka motyvacijos, galima gilintis į tam tikras verslo ar ekonomikos sritis pačiam, bet kartais tos motyvacijos rasti yra sunkiau nei atrodo.
Toliau – skirstymas į „protingus“ ir „neprotingus“. Vėlgi, daugelis labai gerai žino, kur studijuoja protingi ir ne tokie protingi. Įdomu būtų išgirsti, kokiais kriterijais mūsų didieji kritikai ir skirstytojai vertina protą: IQ, EQ, pažymiai, egzaminų balai, laimėtos olimpiados? Esmė tame, kad vienintelio proto mato nėra. Egzaminų balai daugiau parodo kiek žmogus dirbo prie to ar kokius pagrindus turėjo, o ne jo „gryną“ potencialą. Dėl to geriausiuose universitetuose pažymiai nėra vienintelis kriterijus stojant. Lietuvoje tokios sistemos nerasi. Iš to ir išsivysto siauras mąstymas: geri balai reiškia kad žmogus yra „protingas“, jis stoja ten, kur stoja „protingi“ ir galiausiai ten atsiveria didžiausios „perspektyvos“, nes darbdaviai vertina diplomą. Surprise surprise, diplomas toli gražu nėra viskas! Anksčiau minėjau, kad maža dalis gautų žinių yra realiai panaudojama. Manote, darbdaviai to nežino ir į tai nekreipia dėmesio? Taigi, jeigu norite gerų pozicijų, teks parodyti šį bei tą daugiau.
Visų pirma, renkantis universitetą, mano manymu, reikėtų atkreipti dėmesį ne į gaunamų žinių kokybę (kuri, kaip ir anksčiau minėjau, skirtinguose universitetuose yra skirtinga, tačiau žiūrint plačiau yra vis tiek žema), bet į tai, kokias asmenines savybes universitetas padės išsiugdyti, kokia asmenybė busite baigę. Komandinis darbas, konkurencingos aplinkos atlaikymas, prezentacijų įgūdžiai, efektyvus mokymasis ir laiko planavimas, lyderystė, sugebėjimas pakelti didelį krūvį – visa tai yra labai svarbu, ir tą išsiugdyti jums gali padėti universitetas bei teisinga motyvacija. Taip pat nereikia pamiršti galimos papildomos veiklos (SA, renginių organizavimas, debatai, verslo konkursai ir kt.), kuri taip pat ugdo reikiamas savybes bei yra svarbus įrašas jūsų CV. Galiausiai – kokias pažintis sugebėsite užmegzti su perspektyviais žmonėmis ar didelėmis kompanijomis. Visi šie dalykai yra ne mažiau, o galbūt net ir labiau svarbūs tolesniame gyvenime. Mano manymu, žmonės patys susikuria savo potencialą ir perspektyvas, o ne universitetas viską padaro už juos. Kad pasiektum ko nors reikia turėti tikslus ir kelti sau iššūkius, mokytis turi būti sunku (dėl to man juokinga matyti studentus, patenkintus lengvomis studijomis). Galiausiai, motyvacija ir užsispyrimas taip pat labai svarbu.
Reziumė. Pagrindinė mintis yra tai, kad būsimi studentai atkreipia dėmesį į ne visus dalykus ir dažnai susiformuoja labai siaurą požiūrį į studijas, išpūsdami tariamus skirtingų studijų programų pliusus ir minusus. Deja dažnai daug kas priklauso ne nuo to, kur įstoji, o kaip sugebi siekti savo tikslo ir kaip išmoksti ugdyti save ir kaip įsisavini tas pačias universiteto suteikiamas žinias.
Nepamirškite, išsakyta nuomonė yra subjektyvi (nors bandžiau pateikti viską kuo objektyviau – jeigu kam reikėtų daugiau argumentų ar empirinių pavyzdžių – netylėkite) ir nieko negalima suabsoliutinti – visur yra išimčių. Taip pat viskas taikytina tik ekonomikos ir verslo vadybos studijoms, nes rašiau galvodamas apie šią pakraipą, taip pat rėmiausi šiokia tokia savo patirtimi. Žinoma, kai ką galima pritaikyti ir bendrai. Nepamirškite svarbiausio:
Mąstykite plačiau.
