Referatai, kursiniai, diplominiai
Kalbos rengimosi schema.
Šiais laikais žmonės gali naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, tai: spauda, radijas, televizija, internetas, ar mobilusis telefonas. Viena iš populiariausių žiniasklaidos ir žmonių informavimo rūšių yra televizija. Tik atsiradus televizijai (1930 m.) buvo prognozuojama, kad pagrindinis televizijos vaidmuo- aktualiai ir gyvai perteikti plačiai visuomenei tai, kas šiuo metu vyksta realiame pasaulyje. Laikui bėgant televizija gavo pripažinimą ir tapo plačiai žiūrima visame pasaulyje. Šiuolaikinę televiziją galime suskirstyti į teikiančią informaciją ir pramoginę. Tačiau vis dažniau susimąstome, ar šių dienų televizija yra informatyvi ir ūgdanti visuomenę, ar tai tik pasipelnijimo šaltinis?
Daugybė gražių ir talentingų rašytojų puošė, ir dar vis tebepuošia mūsų gimtinę Lietuvą.Vienas iš jų – poetas Justinas Marcinkevičius, kurio pavardę žino net ir mažai skaitantys žmonės. J.Marcinkevičiaus kūryba labai šakota ir įvairių žanrų: eilėraščiai,poemos, dramos, apysaka, esė. Svarbiausios J.Marcinkevičiaus temos jo kūryboje yra: tėvynė, gimtoji kalba, žmogaus dvasia. Savo kūryba J.Marcinkevičius siekia apimti žmogaus visumą: jis regi žmogų istorijoje ir...
Lietuvių kalba  Referatai   (7 psl., 15,67 kB)
lietuvių kalbos potemė, kalbos 7, Kompiuterio išradimas.
Įvadas Kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 3 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų kalbų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas Vilniaus universiteto studentas, užsienietis. Ir ji yra tikrai didelė. Lietuvių kalba yra labai turtinga bei sena ir turi ilgą istoriją... XIX a. pradžioje pasaulinėje kalbotyroje įvyko didelis perversmas, kuris turėjo lemiamą reikšmę lietuvių kalbos tyrimui. Tą perversmą sukėlė lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas. Žymiausi to meto pasaulio kalbininkai – vokietis Francas Bopas (F. Bopp), danas Rasmus Kristianas Raskas (R. K. Rask) ir kiti įrodė, kad indoeuropiečių kalbų kilmė yra bendra. Kalbininkai pradėjo suprasti, kurie kalbos reiškiniai yra paveldėti iš senų senovės ir kurie tėra šių laikų padarinys. Imta domėtis kalbų raida, stengtasi atskleisti jų istoriją. Ypač daug dėmesio skirta indoeuropiečių prokalbei. Nustatyta, kad iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų daugiausia senosios prokalbės ypatybių yra išlaikiusi lietuvių kalba. Imta nepaprastai ja domėtis, ji gretinta su pačiais seniausiais indoeuropiečių rašytiniais paminklais, pavyzdžiui, senovės graikų, lotynų, sanskrito ir kitais. Mūsų kalbai pasaulio kalbininkai suteikė gražų titulą – archajiškiausioji iš gyvųjų indoeuropiečių šeimos kalbų, vadino ją savotišku muziejumi po atviru dangumi. Turinys I. Įvadas............................................................................................................................................3 II. Rytų Prūsijos lietuvių tarmės.........................................................................................................4 III. Svarbūs lietuvių kalbos mokslo įvykiai...........................................................................................5 IV. F. Kuršaičio lietuvių kalbos tyrinėjimai..........................................................................................7 V. A. Šleicherio lietuvių kalbos tyrinėjimai........................................................................................8 VI. Lietuvių nuopelnai lietuvių kalbai..................................................................................................9 VII. Išvada..........................................................................................................................................10 VIII. Naudotos literatūros sąrašas.......................................................................................................11
Lietuvių kalba  Referatai   (9 psl., 65,97 kB)
Savanorystė
2012-04-19
Kas yra savanorystė ir savanoriškas darbas? Šiuo metu pasaulyje yra daug veikiančių savanoriškų organizacijų. Dovanojimo kultūra mūsų visuomenėje yra labai vertinama. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos padėtį, nedarbas ir visokiausios krizės, galimybė padėti kitiems yra puikus pavyzdys, kaip žmogus sugeba nepalikti kito žmogaus bėdoje.
Įvadas. Dėstyme aprašomas filmas ir knyga, apie jų gėrio ir blogio kovą. Įterptos 4 citatos. O.M. Aivanovo ir Paulo Coelho. Išvados.
Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (1 psl., 8,96 kB)
Interpretacija Henrikas Radauskas “Strėlė danguje” p.s. Pabaiga nėra stipri
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (1 psl., 8,62 kB)
Skriauda ir jos išgyvenimas yra didžiausios moralinės problemos, kurias XIXa. pabaigoje - XXa. pradžioje kėlė didieji pasaulio rašytojai humanistai. Lietuvių literatūroje šios problemos bene labiausiai rūpėjo J. Biliūnui. Kaip kokiuose kūriniuose tai atskleista.
Lietuvių kalba  Rašiniai   (2 psl., 8,12 kB)
Iš šios kalbos gavau maksimalius balus. Kiekviena tauta mandagumą supranta skirtingai. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite Mandagumas – viena iš svarbiausių žmogaus savybių. Tai geras išsiauklėjimas, dėmesingumas, jautrumas kitiems, tolerancija, taktas, korektiškumas. Mandagumas išreiškiamas balso intonacija, veido išraiška, žodžiais. Kiekviena pasaulio tauta turi savų mandagumo tradicijų ir papročių, kurių ji laikosi ir pageidauja, kad ir kiti laikytųsi. Tačiau daugelis atvykėlių nežino šių tradicijų ir jas pažeidžia, taip įžeisdami tos tautos žmones, net nesuprasdami to. Tad aš ir norėčiau jus supažindinti su įvairiomis mandagumo tradicijomis apie kurias daugelis net nenutuokiame.
Lietuvių įskaitos kalba įvertinta dešimtuku. Įžanga: Kuo toliau, tuo labiau mus visus valdo technikos pažanga: ir vaiką, nesitraukiantį nuo kompiuterio, ir technofobą, bijantį įsijungti kasetinį magnetofoną. Sistemos ir įrengimai apraizgė visas gyvenimo sritis. Per praėjusį šimtmetį žmonės išgyveno vis didėjančią mechanizaciją, elektrifikaciją ir masinę gamybą. Kasdieninį žmonių gyvenimą pakeitė transporto ir ryšių technologijos, kaip antai: automobiliai, radijas, telefonai, ryšių palydovai ir televizija. Skaitmeninė revoliucija keičia švietimą, prekybą, pramogas ir mediciną, o ateityje darys dar didesnę įtaką, kadangi kompiuteriai taps vis „protingesni“. Kompiuterio išradimas padarė didelius pasikeitimus visuomenėje, tačiau klausimas: kaip tai veikia lietuvių kalbą, domina daugumą.
Darbas yra geras, užima 5 min. kalbėjimo, vertas aukšto įvertinimo! Dar Vytauto laikais lietuviai buvo vadinami tik vardais . Senovėje, kada žmonės mažai tarp savęs bendravo, jie gyveno mažomis grupelėmis, būreliais, ir pavardės jiems buvo nereikalingos.: vienam kito atskirti užtekdavo ir vardo. Bet jau XIV amžiuje Lietuvoje pamažu pradeda rastis ir pavardės. Šiandien kiekvienas turime savo vardą ir pavardę. Pavardę gauname nuo gimimo ir sunkiai įsivaizduojame, kad buvo laikai, kai žmonės pavardžių visai neturėjo. Be pavardžių šiandien beveik neįmanoma išsiversti. Dėl įvairiausių priežasčių pasaulio tautų pavardės yra skirtingos ir įvairios.
Lietuvių kalbos rašinys. Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitos tema. Potemė "Literatūroje dažnas žmogaus būsenos, jo situacijos pasaulyje ir gamtos paralelizmas. Pagrįskite šį teiginį konkrečiais lietuvių literatūros pavyzdžiais". Nuo senų senovės žmogus yra neatskiriamas nuo gamtos. Jau ankstyvoje bendruomenėje jie visą savo buitį siejo su gamta, stebėjo jos reiškinius, procesus, todėl tai greitai buvo pradėta sieti ir su literatūra. Negana to gamtos ir žmogaus santykiai dažnai tampa paralele rašytojų kūriniuose. Bet ar tikrai literatūroje dažnas žmogaus situacijos pasaulyje, o dar svarbiau jo būsenos, jausmų, išgyvenimų ir gamtos paralelizmas?
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 3,9 kB)
A. Vaičiulaičio novelės „Šiaurietė“ interpretacija Antanas Vaičiulaitis – XX a. ketvirtojo dešimtmečio kartos rašytojas, į lietuvių literatūros istoriją įėjęs kaip puikus novelistas estetas, magiškojo realizmo atstovas. Nors rašytojas labiausiai išgarsėjo tituluojamu geriausiu lietuvišku meilės romanu „Valentina“, tačiau ne mažiau vertinami ir kiti jo kūriniai. Tokios novelės kaip „Rogės“, „Pelkių takas“, „Tavo veido šviesa“ tapo tikra rašytojo vizitine kortele, jose kaip niekur kitur aiškiai pastebimi svarbiausi A. Vaičiulaičio kūrybos aspektai bei bruožai. Šio rašytojo novelėse nėra painių žmogaus išgyvenimų, jų siužetai dažniausiai paprasti, nesudėtingi, tačiau įsižiūrėjus giliau, pastebimos tikrosios vertybės, būties problemos bei gyvenimo absurdiškumas. A. Vaičiulaičio novelių veikėjų išgyvenimai išreiškiami per veikėjų elgesį, aplinką, įvairius daiktus, gamtos stichijas. Viena tokių novelių, puikiai atspindinti A. Vaičiulaičio kūrybos ypatumus, yra „Šiaurietė“.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (2 psl., 14,2 kB)
J. Apučio novelės „Įveikti save“ interpretacija. Juozas Aputis – XX a. antrosios pusės rašytojas, į lietuvių literatūros istoriją įėjęs kaip puikus moderniosios psichologinės novelės kūrėjas ir lyrinės prozos atstovas. Nors rašytojas geriausiai buvo įvertintas už novelių rinktinę „Gegužė ant nulūžusio beržo“ (jam buvo įteikta Nacionalinė literatūros premija), tačiau ne mažiau vertinami ir kiti jo kūriniai bei rinkiniai. Tokios novelės kaip „Erčia, kur gaivus vanduo“, „Šunelis alksnio viršūnėje“, „Šviečiančios vilko akys“ tapo tikra rašytojo vizitine kortele, jose kaip niekur kitur aiškiai pastebimi ryškiausi ir svarbiausi J. Apučio kūrybos bruožai. Šio rašytojo novelėse dominuoja kaimo motyvai, jam svarbus žmogaus gebėjimas išlikti sąžiningam prieš save, nepasiduoti įvairioms pagundoms, išlaikyti vidinę stiprybę.
Lietuvių kalba  Interpretacijos   (3 psl., 125,73 kB)
Donelaičio “Metai” – nepaprastas ir įvairiai reikšmingas lietuvių literatūros faktas. Tai pirmas tokio masto, lygio bei žanro kūrinys mūsų literatūros istorijoje, savitas ir įdomus reiškinys Europos kultūriniame kontekste. Pradėjus skaityti “Metus”, pirmiausia į akis krinta tikroviškas gamtos ir tiesiogiai su ja susijusios žmogaus buities traktavimas. Vaizduodamas būrų gyvenimą per vienerius metus, K. Donelaitis sukuria kiekvienam metų laikui būdingą, konkretų ir tikslų gamtinį foną. Antai “Pavasario linksmybės” prasideda ryškiu, plastišku gamtos atbudimo paveikslu: Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės
Lietuvių kalba  Rašiniai   (1 psl., 9,89 kB)
Prezentacija anglų kalba apie tobuląją ir netobuląją konkurenciją.
Lietuvių kalba  Pristatymas   (46,98 kB)
Įžangos
2012-04-11
11-12kl. kūrinių (prozos) įžangos. J. Biliūnas Šatrijos Ragana Vincas Mykolaitis-Putinas Jurgis Savickis A. Vaičiulaitis Balys Sruoga Antanas Škėma Juozas Aputis R. Granauskas Saulius Šaltenis
Lietuvių kalba  Paruoštukės   (2 psl., 6,5 kB)
Tikriausiai visi yra matę, ar bent jau girdėję apie per televiziją rodytą projektą „Lietuvos garbė“. Šiame projekte, už kilnius darbus ir drąsą pagerbiami ir apdovanojami paprasti šalies žmonės bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Man atmintyje labiausiai įstrigo vienas apdovanojimas, kurio metu buvo apdovanotos dvi moterys už tai, jog padėjo priimti gimdymą vidurį miesto ant šaligatvio.
Paaiškinkite moterų lietuviškų pavardžių darybos dėsnius ir aptarkite pavardžių trumpinimo reiškinį. Kokia jūsų nuomonė apie pavardžių trumpinimo madą?
Jauno žmogaus problemos Galima sakyti, kad šių dienų jaunimui gyventi protingai ir dorai yra be galo sunku. Juk dažnai paties paauglio elgesį veikia aplinkiniai žmonės, kurie ne visada gali norėti gero. Jauną žmogų supančių malonumų yra žymiai daugiau, nei galėtume įsivaizduoti, gyvenimo kelią pasirinkti gali trukdyti noras įsiteikti aplinkiniams. Visi žinome sunkumus, iškylančius mokslų srityje, esame girdėję apie sunkias mokymosi ir įstojimo į universitetus ar kitas mokslo įstaigas sąlygas. Sunkūs mokslai, smurtas, svaigalai, pykčiai su tėvais, depresija – tai, su kiekviena diena, tampa paaugliui vis aktualesnėmis temomis. Dažna iš jų – savižudybės priežastimi. Lietuva – viena pirmaujančių Europos šalių pagal paauglių savižudybių skaičių. Turėtume džiaugtis, kad su kiekviena diena ši problema mažėja, nes yra žmonių, bandančių užkirsti tam kelią. Rengiami jaunimo pagalbos centrai ir pagalbos telefonu linijos. Šiomis priemonėmis stengiamasi suprasti jauną žmogų, juo labiau – padėti jam pačiam suprasti save. Išmokyti turėti savo nuomonę, tikslą, svajonę, kurios reikėtų visą gyvenimą siekti. Perteikti svarbiausią vertybę – niekada nepasiduoti, nes šiuolaikiniame pasaulyje tai mažiausia, ką jaunas žmogus gali padaryti savo labui.
Lietuvių kalba  Referatai   (4 psl., 13,69 kB)
Lietuvių kalbėjimo įskaita "KULTŪRA 7. Šiandien kalbama apie jaunystės kultą – visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę, neigiančią senatvę?"
Kultūra. 5 Daugelis Lietuvos popmuzikantų atlieka neprofesionalių autorių sukurtas dainas. Kaip vertinate tokios muzikos indėlį į nacionalinę kultūrą? Argumentuokite remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais.
Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (2 psl., 5,86 kB)
Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje.
santrauka temos ir kartu analizė. A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“ - vienas iš žymiausių lietuvių klasikinės poezijos kūrinių. Baranauskas sukūrė himną ne tik savo gimtajam Anykščių kraštui, bet ir liaudies žmogui, išaukštino ne tik Lietuvos žemės spalvų ir garsų grožį, bet ir kalbos, tautosakos bei tautodailės lobiais tą grožį įamžinusį liaudies genijų. Kūrinyje atsispindi liaudies žmogaus pasaulėjauta, jo kūrybinės galios, humanizmas, nepalaužiama laisvės meilė. Ir pro subjektyvias Baranausko nuotaikas, jo idėjinį ribotumą objektyvūs miško ir liaudies gyvenimo vaizdai poemoje leidžia pajusti baudžiavinės Lietuvos tikrovę.
Lietuvių kalba  Analizės   (4 psl., 10,45 kB)
Antanas Baranauskas - żymiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas,klasikinės poemos "Anykščių šilelis" ir kitų eiliuotų kūrinių autorius.Kurti jis pradėjo dar vaikystėje.Ganydamas bandą jis kūrė żaismingus eilėraštukus,išreiškiančius piemenuko mintis vaikiškus jo dżiaugsmus ir rūpesčius.Tačiau jo vardą įamžino poema "Anykščių šilelis" – patriotinių jausmų kupinas romantinis kūrinys apie poeto gimtąjį Anykščių girių grožį senovėje ir jų likimą. Manau ši tema aktuali kiekvienam lietuviui,nes aprašomas tėvynės,šalies gamtovaizdis, įvardinama kaip gražiausia kas gali būti. Grožis –, kaip sakė O. Vaildas - tam tikra genialumo forma, iš teisybės ji net aukščiau už genialumą, nes grožio net aiškinti nereikia. bet ar grožis gali būti argumentu?
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 29,21 kB)
Pristatykite kelių jums įdomiausių pavardžių kilmę ir reikšmę, argumentuokite savo pasirinkimą. Paaiškinkite, kada ir kaip atsirado pavardės. +planas +pagrindiniai argumentai +Informacija
Šiandien kalbama apie jaunystės kultą - visi privalo būti gražūs, veržlūs, energingi. Ką jūs manote apie diskriminaciją dėl amžiaus ir visuomenę, neigiančią senatvę?
Romualdas Granauskas – Xxa. Prozininkas,dramaturgas ir eseistas,priklausantis tai pačiai prozininkų kartai kaip B.Radzevičius, J.Aputis, B.Vilimaitė. Tai panašaus amžiaus,panašios literatūrinės patirities rašytojai,kurie atsinešė iš kaimo skaudžius pokario vaikystės,griaunamo tėvų gyvenimo prisiminimus. Pats svarbiausias ir įdomiausias R.Granausko kūrinys - ,,Gyvenimas po klevu“, kuriame rašytojas atskleidžia Lietuvos kaimo istoriją,kaimo,kuriame liko viena gyventoja – senoji Kairienė.
Lietuvių kalba  Analizės   (1 psl., 11,65 kB)