Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Lietuvių kalbos įskaita. Tema 'Kultūra', potemė 'Patriotizmas - taurus darbas savo šaliai, jos kalbai ir kultūrai. Argumentuokite'
Žmogus ir gamta
2010-04-20
Taigi aplinka sudaryta iš kelių dalių: a) vandens; b) atliekų; c) rūgščiųjų liūčių; d) oro taršos..ir k.t. visos šios pagrindinės dalys įeina į pagrindinę sąvoką – aplinka. Jų gali būti ir daugiau, tačiau šios yra vienos iš svarbiausių, dėl kurių nuknenčia ne tik žmogus, bet ir pati gamta. Jei aplinka yra sveika ir graži, tai žmogus taip pat bus sveikas ir gražus.
Kasmet, palaipsniui, dalis sieros oksidų ir azoto oksidų virsta smulkiomis dujų dalelėmis ir iškrinta ant žemės. Taip pat šios dujos iškrenta kartu su lietumi ir sniegu.
Kalbos ir tarminės tapatybės klausimai, su jais susijusios kalbos problemos tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse pastaruoju metu yra atsidūrusios dėmesio cente. Tiriamas kalbų vartojimas ir jo ryšiai su tarmine tapatybe stiprėjančios globalizacijos situacijoje. Stengiamasi parodyti, kad tarmiškumą svarbu išsaugoti visose gyvenimo sferose, kadangi nykstantys kaimai, bendrinės kalbos įsigalėjimas vis labiau siaurina tarmių vartojimo erdvę, o mokančių kalbėti tarmiškai Lietuvoje – vis mažėja. Dėl šių priežasčių būtina stengtis išlaikyti tarminę tapatybę, ja didžiuotis ir neleisti kitiems jos menkinti, nes tai mūsų kultūros, istorijos, literatūros, o svarbiausia asmenybės pagrindų dalis. Tarmės yra tai, kuo mes turime didžiuotis savo šalyje.
Kultūra visuomet buvo svarbi žmogui. Jau nuo senų laikų ji augo, plėtėsi ir šaknijosi žmogaus mąstyme ir gyvenime. Lietuviai – skaitanti ir apsiskaičiusi tauta. Pasaulyje yra daug žymių ir garsių lietuvių menininkų, kurie yra pasižymėję teatro, kino, dailės, muzikos srityse. Europa atranda Lietuvą per kultūra – lietuvių menininkai pelno vis didesnį pripažinimą užsienyje. Tai 20a.pabaigos 21a.pradžios, šių dienų lietuvių menininkai.
Skaitymo nauda yra neišmatuojama, skaitymas ugdo kūrybinį ir kritinį mąstymą, skatina protinę veiklą, kalbos įgūdžius, padeda ugdyti demėsio koncentraciją. Knygos praturtina ir teikia gausybę informacijos. Dabar galime rasti daug įvairiu rušių bei žanrų literatūros kūrinių. Kiekvienas iš jų yra savitas ir ypatingas. Tad norėčiau aptarti savo asmeninį knygų dešimtuką.
Maironio poezija – pats neuniversaliausias dalykas, kokį man teko matyti. Tiesa, savo laiku, šis poetas tikrai prisidėjo prie lietuvių tautinės savimonės formavimosi, kas gi nesusimąstytų perskaitęs begalę eilėraščių, vienas už kitą banalesnių ir parašytų pagal vieną šabloną. Maironis – XIX amžiaus Minedo atitikmuo. Žmonės prisivertė jį „išgirsti“ naiviai vildamiesi, kad tokiu atveju jis užmigs ant laurų ir nustos kurti.
Patriotizmas
2010-04-13
Šiandien Lietuvoje dažnai kalbama apie patriotizmo stoką. Konservatyviai nusiteikę intelektualai ir politikai vis dar kartoja pasenusią giesmę apie Lietuvoje beišblėstančius patriotinius sentimentus. Apie tai neva byloja didėjanti emigracija ar menkas tautiečių pilietinis aktyvumas. Praeitą dešimtmetį kartoti konservatorių lozungai apie tautos vienybę šiandien tebesitęsia ne itin rafinuotais samprotavimais apie šalkauskišką tautos ir valstybės darną.
Meilę žodžiais apsakyti yra labai sunku. Meilė – tai neapsakomas jausmas, kai vienas žmogus myli kitą. Meilė – kaip drugelis, prispausi – mirs, laikysi delną atvirą – išskris. Mylėti ir būti mylimam – tikra laimė. Tuomet žmogus tarsi skraido padebesiais. Žinoma, ne kiekvienas mylintis yra laimingas. Juk kokia laimė mylėti be atsako?! Tai veikiau kančia, ašaros ir liūdesys. Taigi, meilė ne kiekvieną daro laimingą...
Užtenka pasiklausyti kaip šneka jaunimas. Dauguma jaunuolių lyg susitarę kalba jiems būdinga kalba, kurioje gausu įvairių trumpinių, rusiškų ar angliškų keiksmažodžių, ar tiesiog užsienio kalbų žodžių su sulietuvintomis galūnėms. Tai „gatvės kalba“, kuri jaunimui kaip popoliariausia ir nepastebima mada. Šią kalbą vartojantys jaunuoliai jaučiasi kietesni, labiau verti dėmesio, bando išsiskirti iš kitų. Dažnai jų pasakytų žodžių nesupranta mokyjai ar net jų pačių tėvai, kurie po pirmą kartą išgirstų replikų nežino ką turėtų jaunuoliui atsakyti. Savaime aišku jog nerastume nė vienos knygos parašytos „gatvės kalba“, tačiau pasistengus galutume surašyti ištisą žodyną iš jaunuolių išgalvotų žodžių.
Knyga skaičiuoja jau ne pirmą savo gyvavimo šimtmetį, o jei į knygos sąvoką įtrauksime Egipto ar Kinijos metraštininkų raštus, parašytus ant papiruso – tai ne pirmą tūkstantmetį. Šiuolaikinis žmogus gyvena technologijų pasaulyje, kai knygas, parašytos juodu rašalu ant balto popieriaus, pradeda keisti televizija ar internetinės skaityklos. Žmogus vis labiau tolsta nuo tos tikrosios knygos, kurią galima paliesti ar užuosti dūlančių puslapių kvapą, bet vis vien norisi tikėti, kad žmogus negali gyventi be knygos.
Parliamentary Supremacy was defined by Dicey in XIX century as firstly, Parliament can legislate on any subject-matter. There are no rules on what Parliament can make laws about. For example, The Act of Settlement 1700 changed the rule on who should succeed to the throne. It can also change its own powers as it was done in the Acts of Parliament 1911 and 1949.
Apie literatūrą
2010-04-13
Visi sutinka, kad skaityti knygas yra naudinga. Jos padeda sklandžiau reikšti mintis, lavina protą. Neretai žmonės knygose ieško pramogos, tačiau pasirinkę tinkamą kūrinį jie gali rasti daugiau nei ieškojo. Knygos, kurias mes skaitome, kurios mus sudomina arba ne, kažko mus moko. Literatūra puoselėja dvasines vertybes.
Dažnai girdime, kad lietuvių menininkų kuriamas menas yra provincialus ir tą girdime pačių tikriausių savo tautiečių, tačiau ši nuomonė, be abejo, yra klaidinga. Lietuva gali didžiuotis daugybe menininkų, kurie yra palikę gilų pėdsaką ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio meno istorijoje.
Dauguma jaunuolių lyg susitarę kalba jiems būdinga kalba, kurioje gausu įvairių trumpinių, rusiškų ar angliškų keiksmažodžių, ar tiesiog užsienio kalbų žodžių su sulietuvintomis galūnėms. Tai „gatvės kalba“, kuri jaunimui kaip popoliariausia ir nepastebima mada. Šią kalbą vartojantys jaunuoliai jaučiasi kietesni, labiau verti dėmesio, bando išsiskirti iš kitų.
Patriotizmo potemė su įžanga, dėstymu ir pabaiga. Patriotizmas šaliai kai stengiamasi išlaikyti lietuviškas tradicijas švenčių metu – tokių kaip Kalėdos, Velykos, Joninės, krikštynos, santuokos, taipogi išsaugoti papročius. Patriotizmas ugdomas per švietimo sistema, žiniasklaidą,ir religines institucijas, valstybinių ir tautinių švenciu metu, patriotinės organizacijas - Skautai, Ateitininkai, Šauliai, karių savanorių susivienijimai ir kt., kurios vadovaujasi šukiu - „Dievui ir Tevynei“ ar pan. Patriotizmu persmelkti valstybiniai himnai.
asirinkau kalbėti šia potemę todėl, kad ji man pasirodė labiausiai prie širdies. Šiame amžiuje pagrindinys dėmesys skiriamas kompiuterinėms technologijos ir visiškai yra pamirštas tikrasis žmonių turtas – knygos, kuriuose galima pasisemti per tris valandas tiek patirties, kiek kartais prireiktų gyvenant dešimt ar dvidešimt metų. Mes pasirenkame kaip praleisti savo laisvalaikį, vieni mėgsta miegoti per dienas ir naktis, kiti žaisti įvairius žaidimus, galima sugalvoti tūkstančius laisvalaikio praleidimo būdų, tačiau pats prasmingiausias – skaityti knygas.
Jonas Biliūnas XIXa. pabaigos – XXa. pradžios realistinės literatūros pradininkas Lietuvoje. Jis rašė publicistinius straipsnius, eilėraščius, sonetus, tačiau pačią svarbiausią vietą jo kūryboje užėmė proza. J.Biliūnas laikomas garsiausiu ano meto lietuvių psichologinės prozos atstovu. Rašytojas per savo trumpą gyvenimą parašė nedaug, tačiau įsomintinų kūrinių. Pati gražiausia ir garsiausia apysaka parašyta paskutiniais gyvenimo metais – „Liūdna pasaka“. Apysakoje atskleidžiami pagrindinio veikėjo išgyvenimai, jausmai, kuriuos paveikė istorinis laikas (1863m. sukilimas).
Ar turtai daro žmogų laimingu?
2010-04-13
Yra posakis, kad laimės už pinigus nenupirksi. Bet, kaip bebūtų keista dabar tai tik posakis, šiuo metu skambantis pakankamai neįtikėtinai. Dabar kiekvienas žmogus sunkiai įsivaizduoja laimingą gyvenimą be pinigų. Daugybė žmonių nusiperka laimę t.y tampa laimingais pirkdami daiktus tokius, kaip naujas televizorius, naujausias automobilis, sodyba prie ežero ir panašiai.
Kultūros ateitis jaunimo rankose
2010-04-12
Apžvelgdamas moksleivių kūrybą, rašytojas L. Gustaitis yra pasakęs, jog jei dabar išmirtų visi Lietuvos rašytojai, atsirastų kam juos pakeisti. Jaunimą jis įvardija kaip kūrybingus, daug naujų idėjų turinčius žmones. Vis dėlto, kalbėdami apie kultūros, kuri mažiau nei po dešimties metų atsidurs dabartinio jaunimo rankose, ateitį, ne visi yra taip optimistiškai nusiteikę: pasigirsta nuomonių, jog dabartinis jaunimas neturi vertybių sistemos, negana to, pasaulį suvokia primityviai. Kas skatina visuomenę abejoti jaunimo sugebėjimu puoselėti kultūrą ir ar šis nerimas- pagrįstas?
Žmonių didžiąją laisvalaikio dalį užima televizija, kompiuterinės pramogos, kinas, teatras, bendravimas su draugais, klubai, diskotekos, kavinės, barai, turizmas, išvykos į sodus, sporto klubas ir mėgstama sporto šaka. Kiek mažesnę dalį užima skaitymas. Ypač tarp jaunimo. Studentai dažniausiai skaito mokslinę literatūrą tik iš būtinumo, jauna, dirbančioji karta ,jei skaito tik su darbu susijusia literatūra, o grožinei literatūrai nelieka laiko , noro , galbūt ir poreikio. Nors laisvalaikis su knyga, tai pigiausias, bet kartu neįkainojamas laisvalaikio praleidimo būdas...
Kiekvienas žmogus praleidžia savo laisvalaikį taip, kaip išmano ir kaip jam patinka. Bet ar kada susimąstėme, ką reiktų nuveikti, kad mūsų laisvas laikas taptų tūriningas ir neįkainuojamas? Kuo galėtumėme užsiimti, kad tai teiktų netik džiaugsmą, bet ir mus praturtintų? Aš apie tai mąsčiau seniai ir manau, jog radau atsakymą. Laisvalaikis su knyga išpildo šių dviejų klausimų lūkesčius. Tačiau šiuolaikinis žmogus gyvena technologijų pasaulyje, kai knygas, parašytas juodu rašalu ant balto popieriaus, pradeda keisti televizija ar internetinės skaityklos. Žmogus vis labiau tolsta nuo tos tikrosios knygos, kurią galima paliesti ir užuosti jos dūlančių puslapių kvapą.
Šiame išsivysčiusiame technologijų pasaulyje ne daug kas paima į rankas knygą. Tačiau netrūksta ir tų, kurie mielai laisvą laiką praleidžia su knyga rankose. Knygų skaitymas labiau mėgstama vyresnio amžiaus žmonių būrio. Jaunoji karta linkę knygą keisti į moderniąsias technologijas: kompiuterius, internetą, televiziją ir pan.
Būk žmogus visur ir visada
2010-04-10
Humanizmas(lot. humanus – žmoniškas) pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindinę vertybę, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Svarstau, ką reiškia būti žmogumi? Gal tūrėti tam tikrą vietą visuomenėje. Būti jos pilnaverte nare. Žmogui atsitinka taip, kad jis atsiduria įvairiausiuose situacijose, ir pasielgia vienaip ar kitaip. Žmonės yra skirtingi, ir kiekvienas žmogus gali pasielgti savaip. Jam atrodis kad pasielgia teisingai, žmogiškai, o kitiems atrodis kad toks poelgis jo blogas, netoleruos tokio poelgio.
Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitai. Kalba – musų sielos veidrodis, tokius žodžius dažnai mokytoja kartoja per literatūros pamokas. Bet jaunimui galime padaryti išimtį. Dauguma jaunuolių, kaip susitarę kalba tik jiems būdinga kalba, kuri neabejotinai skiriasi nuo suaugusiųjų.
Patriotizmas
2010-04-08
Patriotizmas kaip ir daugelis kitų vertybių šiais laikais nyksta dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, globalizacijos proceso, kitoje aplinkoje augusio jaunimo bei jo požiūrio į tokį dalyką.
Jaunimo kalba
2010-04-08
Kalba ko gero svarbiausia bendravimo priemonė, kuri mums labai padeda atlikti komunikacinę funkciją. Tai lyg mūsų sielos veidrodis. Ir nors kalba egzistuoja jau gana ilgai ji nuolat keičiasi. Bet ko gero mes daugiau pastebime tų pokyčių į blogąją pusę...
Be teisybės ir be laisvės gyventi
2010-04-07
Ar žmogus šiais laikais moka branginti tokius svarbius dalykus, kaip teisybė, laisvė? Deja šiais laikais tai tikrai nevertinama. Teisybę visi supranta kaip tiesos sakymą, o mano manymu tai yra daug daugiau nei paprastas tiesos sakymas, tai pagarba sau ir kitam, žmogaus vertinimas kaip sau lygaus. Laisvė tai gebėjimas būti savimi, galimybė atsakyti už savo veiksmus ir pareigų vykdymas.
Darbas skirtas lietuvių kalbai. Tai rašinys apie kariuomenės svarbą, patriotiškumą. Lietuvos piliečiai, 1990-1991m metais atėję į besikuriančią krašto apsaugą, save laikė ir tebelaiko trečiąja savanorių karta. Šie žmonės buvo įsitikinę, kad eina ne į kažkokia naują kuriamą struktūrą, bet į tą pačią, pirmąją Lietuvos kariuomenę, kuri užgimė dar 1918 metais, o dabar ir vėl iš naujo atkuriamą. Antroji karta – tai sukilėliai, partizaninio karo dalyviai, kovoję už Lietuvą sovietinės okupacijos metais.
Informacines technologijos
2010-03-30
Šiuolaikinį žmogų supa informacinės technologijos. Kiekvieną dieną jis naršo internete, kalba telefonu arba žiūri televizorių. Labiausiai paplitusios informacinės technologijos yra mobilus telefonas ir kompiuteris. Mobilusis telefonas padeda susisiekti, gerina bendravimo galimybes, tačiau kenkia sveikatai. „Tarptautinė vėžio federacija” elektromagnetines bangas pripažino antros grupės kancerogenais, kurie yra veiksniai, galintys sukelti vėžį.
Ar verta skaityti knygas?
2010-03-19
Visi sutinka, kad skaityti knygas yra naudinga. Jos padeda sklandžiau reikšti mintis, lavina protą. Neretai žmonės knygose ieško pramogos, tačiau pasirinkę tinkamą kūrinį jie gali rasti daugiau nei ieškojo. Knygos, kurias mes skaitome, kurios mus sudomina arba ne, kažko mus moko. Literatūra puoselėja dvasines vertybes.
